Sezonus Kaune su nostalgija prisimenantis White'as – apie Jokubaičio talentą, Jankūno pikapą ir Jasikevičių Barselonoje

Aaronas White`as džiaugiasi vėl vilkėdamas žaliai baltus marškinėlius ir rungtyniaudamas tarp stipriausių Europos krepšininkų Eurolygos turnyre. Tiesa, malonius prisiminimus amerikiečiui keliantis aprangos spalvų derinys šįkart priklauso ne Kauno „Žalgirio“, o Atėnų „Panathinaikos“ klubo marškinėliams.

Tiesioginę penktadienį vyksiančių „Žalgirio“ ir „Panathinaikos“ rungtynių Eurolygoje transliaciją iš Atėnų nuo 20:30 val. stebėkite per LRT TELEVIZIJĄ ir portalą LRT.lt.

Kauno ekipos gerbėjai dar nepamiršo efektingų A. White`o dėjimų, kaskart pakeldavusių iš savo vietų pilnutėlę „Žalgirio“ areną. Po sezonų Vokietijoje ir Rusijoje rungtyniauti į Lietuvą atvykęs A. White`as jau debiutiniame sezone Eurolygoje su žalgiriečiais pateko į Belgrade vykusį finalo ketvertą.

Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiančiam amerikiečui pirmasis sezonas su „Žalgiriu“ buvo sėkmingas. Krepšininkas Eurolygoje rinkdavo po 8,9 taško, atkovodavo po 4,4 kamuolio bei buvo vienas efektyviausių nuo suolo kylančių žalgiriečių.

Po puikaus pirmojo sezono Kaune A. White`as „Žalgiryje“ rungtyniavo ir dar vienus metus bei tapo pagrindiniu Šarūno Jasikevičiaus pasirinkimu „ketvirtojo“ numerio pozicijoje.

Nors krepšininko statistika buvo nežymiai prastenė nei pirmaisiais metais (8,2 tšk., 4,2 atk. kam.), amerikietis sulaukė pasiūlymo iš Milano „AX Armani“ ekipos, kur ir pradėjo 2019–2020 m. sezoną.

Italijoje A. White`o laukė nauja realybė. Treneris Ettore Messina komandos naujoko minutėmis nelepino, todėl krepšininkas nusprendė ilgiau nebegaišti ir sezono viduryje prisijungė prie Tenerifės „Iberostar“ klubo Ispanijoje.

Per likusią sezono dalį po 10,8 taško ir 4,6 kamuolio FIBA čempionų lygoje rinkęs A. White`as praėjusį tarpsezonį sulaukė pasiūlymo grįžti į Eurolygą bei prisijungė prie naują sudėtį būrusios „Panathinaikos“ ekipos.

Graikijoje buvęs žalgirietis pamažu artėja prie jam „Žalgiryje“ buvusios įprastos statistikos – pelno po 7,2 taško bei atkovoja po 3,5 kamuolio. Krepšininkas su komanda spėjo sužibėti praėjusio Eurolygos turo rungtynėse Milane, kai A. White`as pelnė 9 taškus ir atkovojo 10 kamuolių, o graikų ekipa, atslikusi nuo šeimininkų visų rungtynių metu, iškovojo pergalę – 80:77.

Kol kas menką „Panathinaikos“ pergalių kraitį turnyre (4-7), A. White`as su komandos draugais bandys papildyti jau šį penktadienį, kai namuose priims „Žalgirį“.

Per pastaruosius tris mėnesius A. White`ui tai jau bus antroji dvikova prieš klubą, kurio rungtynes jis stebi iki šiol. Rugsėjo 12-ąją „Žalgirio“ arenoje vykusio draugiško turnyro pusfinalio metu „Žalgiris“ nugalėjo „Panathinaikos“ (81:74) bei žengė į turnyro finalą. A. White`as į žalgiriečių krepšį įmetė 3 taškus.

„Panathinaikos“ amerikietis pasiruošęs susitikti su savo buvusiais komandos draugais dar kartą, o „Žalgiryje“ jų liko nemažai. A. White`as iki šiol prisimena šiuo metu jį džiuginantį Roką Jokubaitį, Kauno ekipos lyderiu tapusį Marių Grigonį, kapitoną Paulių Jankūną, Luką Lekavičių, snaiperį Artūrą Milaknį ir savo tautietį Thomą Walkupą.

Prieš susitikimą su „Žalgiriu“ A. White`as sutiko pasidalinti savo mintimis apie šį sezoną, „Žalgirį“ ir „Panathinaikos“ žaidimą išskirtiniame interviu portalui LRT.lt.

– „Žalgirio“ arenoje svečiavotės dar rugsėjį, kai ten buvo organizuotas draugiškas Eurolygos komandų turnyras. Koks jausmas buvo sugrįžti į areną, kurioje tuo metu tribūnose dar buvo ir apie 5 tūkst. sirgalių?

– Žinoma, kad jausmas buvo puikus. Praėjusiame sezone palikau Milano klubą dar prieš jam atvykstant į Kauną. Buvo smagu grįžti ne vien dėl arenos, bet ir paties apsilankymo Kaune. Iš čia liko daug gerų prisiminimų, draugų, čia gimė mano sūnus.

Dveji metai Kaune – buvo vieni geriausių mano gyvenime. Daug smagių prisminimų. Buvo grįžti smagu ir jaučiuosi lyg sugrįžęs namo.

Pamenu, iš viešbučio kambario paskambinau savo žmonai ir dalijomės prisiminimais iš mūsų gyvenimo etapo Lietuvoje.

Nežinia, kokia bus situacija su sirgaliais, kai su „Panathinaikos“ atvyksime žaisti rungtynių į Kauną. Gal sirgalių bus. Norėčiau juos pamatyti.

– Praėjusiame sezone pirmą kartą karjeroje keitėte komandas ir iš Milano persikėlėte į Tenerifės „Iberostar“ klubą. Kiek buvo sunkus praėjęs sezonas?

– Buvo sunku, nes niekada anksčiau nekeičiau komandų sezono metu. Atvikrščiai, į mano komandas atvykdavo nauji žaidėjai ir aš jiems padėdavau apsiprasti naujoje aplinkoje. Buvau kitoje pusėje. Turėjau iš naujo pratintis prie naujos vietos, naujos žaidimo sistemos, naujo trenerio.

Aišku, kad tai yra sunku, bet tuo pačiu metu daug išmokau. Stengiausi išspausti situaciją maksimaliai savo naudai, kai nusprendžiau persikelti į Ispaniją. Buvo įdomūs metai, kurie tikiuosi mane padarė stipresniu.

– Kai praėjęs sezonas anksčiau laiko nutrūko dėl pandemijos, galima nuspėti, kad jūsų tikslas buvo vėl rungtyniauti Eurolygoje?

– Taip, žinoma. Manau, kad čia mano vieta ir aš esu šio turnyro lygio žaidėjas. Jaučiuosi čia patogiai, žinau viskas komandas, visus miestus. Tai – aukščiausio lygio turnyras ir čia noriu būti. Smagu, kad grįžau.

– Kalbant apie pokyčius komandos vadovybėje, kiek jūs, „Panathinaikos“ žaidėjai, artimai bendraujate su naująja vadovybe, kurią sudaro legendiniai žaidėjai – Dimitris Diamantidis ir Fragiskos Alvertis?

– Abu jie aktyviai įsitraukę į komandos gyvenimą, dalyvauja beveik visose treniruotėse. Jų biurai yra toje pačioje OAKA arenoje, todėl šie vyrukai visada šalia. Prieš sezoną jie keliavo su komanda ir buvo kartu.

Sunkiais momentais tiek D. Diamantidis, tiek F. Alvertis palaiko komandą, o tą jausti yra ypač smagu, žinant, kokie žaidėjai jie buvo. Jie supranta mus. Kartais būna keista, kai dvidešimt sezonų žaidęs vyrukas prie tavęs prieina ir duoda patarimus, todėl žinai, kad tave jie supranta geriau nei kas nors kitas.

Draugiškos rungtynės: Vilniaus „Rytas“ – Atėnų „Panathinaikos“ / R. Lukoševičiaus nuotr.

– Kaip jaučiatės įsiliejęs į šią naują „Panathinaikos“ sudėtį?

– Manau, kad per pastarąsias 2–3 savaites man pavyko dar geriau įsilieti į komandos gretas ir išpildyti trenerio sumanymus. Jaučiuosi gerai tame vaidmenyje, kuris man buvo skirtas.

Kaip ir sakėte, komandos sudėtis yra nauja, o viskam reikia laiko žaidžiant tokiame lygyje. Reikia laiko, kad suprastume vienas kitą, suprastume savo stiprybes, ko mums reikia, kad laimėtume rungtynes būdami kartu.

Manau, kad mes keliaujame teisinga kryptimi. Daug dirbame treniruočių metu. Turime gerus žaidėjus ir galime nuo to atsispirti ir viską tęsti toliau.

– Aaronai, jūsų komanda praėjusiame Eurolygos ture Milane iškovojo puikią pergalę, kai įveikėte visas rungtynes pirmavusią „AX Armani“. Kokios yra šio sezono „Panathinaikos“ stiprybės?

– Ši pergalė mums buvo labai svarbi. Prieš tai nekart išvykose buvome pralaimėję didesniais skirtumais. Anksčiau mūsų varžovai atitrūkdavo rungtynių pabaigose ir perlauždavo mačo eigą.

Tuo metu Milane neleidome šeimininkams perlaužti rungtynių, tęsėme kovą ir mums pavyko laimėti. Tą mums reikia tęsti ir toliau. Reikia būti stipriais kaip kumštis. Neturime didelių žvaigždžių komandoje, bet kovoti būtina.

Mums reikia toliau demonstruoti agresyvią gynybą, turime žaisti protingai. Reikia protingai išnaudoti pražangas, gerai dalintis kamuolių. Jeigu tą padarysime, kaip ir parodėme, gali įveikti visas komandas. Aišku, jeigu žaisime po vieną, nesuprasime, kaip svarbu gerai gintis kiekvienoje atakoje, tikrai pralaimėsime.

– Kalbant apie „Žalgirį“, kiek jums pačiam smagu, kad dalis jūsų buvusių komandos draugų – Kevinas Pangosas, Brandonas Daviesas ar Vasilije Mičičius dabar žiba Eurolygoje?

– Aš tikrai esu laimingas. Su „Žalgirio“ žaidėjais, su kuriais patekome į Eurolygos finalo ketvertą, turėjome ypatingą tarpusavio ryšį. Tą ryšį turėjome ir antraisiais metais Kaune, tad noriu, kad visi mano buvę komandos draugai žaistų sėkmingai.

Tuo metu, kai mes atvykome į „Žalgirį“, niekas mūsų gerai Europoje nežinojo. Dabar mes esame žinomi Europoje ir įrodėme, kad nesame tik vieno sėkmingo žygio dalyviai ir galime sėkmingai rungtyniauti kitose komandose. Esu laimingas dėl buvusių komandos draugų, su jais palaikau ryšį.

Reikia atiduoti duoklę už tai ne tik žaidėjams, bet ir Šarui ir Pauliui (P. Motiejūnui – LRT.lt), kurie surinko į komandą žaidėjus, anksčiau nežaidusius aukščiausio lygio komandose. Turėjome Eurolygos sceną, kurioje pasirodėme gerai, o kai tą pademonstruoji, nutinka geri dalykai.

– Kai pagalvoji apie žygį į finalo ketvertą, ar tai galima pavadinti Pelenės istorija, ar viskas tiesiog buvo kryptingo darbo vaisius be kažkokių atsitiktinimų?

– Pamenu, kad tai buvo mano pirmasis Eurolygos sezonas ir turėjau aukščiausio lygio lūkesčius. Žinojau kiekvieną komandą ir varžovų žaidėją iš pirmų dviejų metų Europoje. Nesijaučiau lyg mane slegtų varžovų žvaigždžių svoris, bet buvau tikrai susižavėjęs.

Aišku, po to sėkmingo žygio tikrai galvojau, kad užfiksavome kažką panašaus į Pelenės istoriją. Kaip bebūtų, ilgiau pažaidus Eurolygoje supranti, kad tai ne Pelenės istorija. Eurolygoje yra daug gerų žaidėjų, daug gerų situacijų komandose.

Jeigu sezono metu viskas yra tavo rankose bei dar sugebi sėkmingai išgyventi kelias atkaklių rungtynių pabaigas, o tą sezoną mes ir išgyvenome, tau gali pasisekti. Aišku, kad yra favoritai – Maskvos CSKA, Madrido „Real“ ar Stambulo „Anadolu Efes“ – jos gali būti finalo ketverte kasmet, bet ir kiti klubai, nepaisant biudžeto dydžio, turi galimybių ten patekti.

Eurolygoje yra daug gerų žaidėjų ir trenerių. Reikia tiesiog reikiamu metu pasiekti gerą formą. Svarbiausia – laimėti rungtynes, kurios klostosi taškas į tašką. Eurolygoje tokių mūšių, kai viską lemia kelios atakos, yra labai daug.

– Jeigu galėtume dar kartą sugrįžti į tą sezoną ir išgventi kokį nors momentą dar kartą, kokį pasirinktumėte?

– Tikriausiai pasirinkčiau tą momentą, kai paskutinėse ketvirtfinalio rungtynėse įveikėme „Olympiakos“ klubą ir sulipome į Pauliaus Jankūno pikapą. Trise buvome galinėje pikapo dalyje. Tiesiog šėlome, o mus sekė sirgaliai ir ėjo iš proto.

Kiek pamenu, nukeliavome iki Laisvės alėjos ir pasukome į restoraną. Ten surengėme nedidelį vakarėlį. Tą sezoną, taip, žaidėme puikų krepšinį, bet rūbinės atmosfera – su niekuo nesulyginama. Grįžčiau į tą momentą ir vėl lipčiau į P. Jankūno pikapą.

– Šio sezono „Žalgiris“ pasirodymą Eurolygoje pradėjo per šešis susitikimus iškovojęs penkias pergales, tačiau vėliau buvo patirti penki pralaimėjimai iš eilės. Kaip jūs vertinate šio naujo „Žalgirio“ žaidimą?

– Taip, jie demonstruoja naujo stiliaus krepšinį. Atakuoja krepšį ankstesnėmis atakos laiko fazėmis. Jie turi išlaiktą branduolį, nemažai komandoje likusių vyrukų, su kuriais ir aš esu žaidęs kartu.

Sezoną jie pradėjo puikiai – penkios pergalės ir vienas pralaimėjimas. Nors ir dabar pasipylė pralaimėjimai, kokius 2 ar 3 susitikimus jie tikrai galėjo lengvai laimėti. Toks yra krepšinis – gerą atkarpą gali pakeisti bloga.

Niekada neturi būti per aukštai iškėlęs nosį ar per žemai nuleidęs galvą. „Žalgiris“ demonstruoja puikaus lygio krepšinį ir bendras vaizdas atrodo gerai. Manau, kad treneris M. Schilleris įrodė, jog yra aukšto lygio specialistas. „Žalgiris“ išlaiko tą pačią savybę – jie visada kovos iki galo. Jie yra agresyviai žaidžianti komanda ir tam turime būti pasiruošę penktadienio rungtynių metu.

– Ar nekeista matyti tokią skirtinga krepšinio filosofiją, kai atakos baigiasi ankstyvais metimais? Ar tiesiog tai nauja filosofija, prie kurios dar reikia pripasti?

– Man tai tiesiog nauja filosofija. Krepšinį gali žaisti skirtingais stiliais, komandą gali treniruoti skirtingais būdais. Yra skirtingi keliai pasiekti pergales.

Aš nesu su komanda, todėl negaliu palyginti Š. Jasikevičiaus ir M. Schillerio žaidimo filosofijos. Kaip bebūtų, man atrodo, kad laimėti rungtynes gali keliais būdais. Svarbiausia, kad komandos žaidėjai sektų paskui pasirinktą filosofiją.

Manau, kad sirgaliams toks „Žalgiris“ yra visiškai naujas, ypač po penkerių metų su Šaru. Prie to dar reikia priprasti, bet gerų dalykų yra abejose sistemose.

– Kaip vertinate naująjį „Žalgirio“ priekinę liniją, kurioje yra ir puikiai jums pažįstamas Paulius Jankūnas, gaunantis savo minutes Eurolygoje?

– Manau, kad komandoje jie turi vyrukus, kurie papildo vienas kitą. Nigelas Hayesas yra daugiau puolimą išplečiantis žaidėjas, o P. Jankūnas prideda fizinės kovos ir atkovotų kamuolių.

Tuo pačiu metu esu laimingas dėl Joffrey Lauvergne`o. Žinau, kad daug žmonių, jam žaidžiant Stambulo „Fenerbahče“ klube, kalbėjo, kad jis nežaidžia gero sezono, tačiau dabar jis įrodo, jog yra geras žaidėjas. A. Rubitą pamenu dar nuo tų laikų, kai jis žaidė Pirėjo „Olympiakos“ ekipoje. Esu prieš jį žaidęs, kai jis rungtyniavo ir Bambergo klube.

M. Gebenas taip pat demonstruoja gerą žaidimą. Pamenu, kad jis treniravosi su „Žalgiriu“, kai ir aš buvau komandos gretose. Smagu, kad jis gauna minučių Eurolygoje.

Ko dar nepaminėjau? Jaunojo vyruko? Nepamenu jo vardo. Taip, Marekas Blaževičius, bet aš jo nežinau. Kaip bebūtų, komanda turi gerą aukštaūgių rotaciją.

– Dar, kai rungtyniavote Kaune Rokas Jokubaitis buvo tik nedaug minučių gaunantis žaidėjas. Dabar Roką galima vadinti svarbiu rotacijos krepšininku. Ar buvote nustebintas jo transformacijos?

– Tikrai nesu nustebęs. Visi matėme jo potencialą. Kai atvykau į komanda jam buvo tik 17-ika, tačiau jo talento lygis buvo akivaizdus. Jis turi ilgas rankas, sugeba gerai keisti greitį.

Tarp savo bendraamžių jis išsiskiria savo fizinėmis savybėmis. Labai smagu stebėti jo žaidimą. Rokui netrūksta pasitikėjimo savo jėgomis. Jis nebijo, o tai matosi jo demonstruojamame žaidime.

Stebėdamas Roką gali pajausti, kad jis išmoko daug dalykų rungtyniaudamas su Kevinu Pangou, Nate`u Woltersu ar treniruojamas to paties Šaro. Jam dabar leidžiama rungtyniauti šiek tiek laisviau.

Rokas žaidžia laisvai, pasitiki savo jėgomis, o iš jo amžiaus žaidėjo sulaukti tokio pasirodymo – įspūdinga. Gerai, kad jis gauna daug minučių ir atneša komandai naudos.

– Ką tik supratau, kad „Panathinaikos“ treneriui G. Vovorui galite parengti pusės „Žalgirio“ žaidėjų žaidimo analizę.

– Tikrai taip (šypsosi), stebiu „Žalgirio“ žaidimą. Žiūriu visas rungtynes. Man patinka krepšinis, apskritai. Aišku, jeigu „Panathinaikos“ trenerių štabas paprašys pagalbos, tikrai padėsiu.

– Š. Jasikevičius prieš šį sezoną prisijungė prie „Barcelona“ klubo. Ar toks projektas, kuriame Š. Jasikevičius turi galimybę dirbti su aukščiausio lygio krepšininkais, yra pasmerktas sėkmei?

– Kaip jums atrodo?

– Mano klausimas, matyt, ir veda prie to.

– Šaras yra aukščiausio lygio treneris, fenomenalus specialistas, o dabar jis gali gauti bet kokį žaidėją, kurio panorės, nes „Barcelona“ turi didžiulį biudžetą. Manau, kad jis atsidūrė geroje situacijoje, kad pasiektų aukščiausius tikslus.

Aišku, aš, kaip jo varžovų komandos žaidėjas, noriu, kad „Barcelona“ nelaimėtų, noriu, kad pergales iškovotų mano komanda. Kaip bebūtų, Eurolygoje yra pasiektas toks geras balansas, kuris tiesiog neleidžia surinkti superklubą ir dominuoti lygoje.

Net jeigu ir turi nuostabią komandą ir trenerį, vis tiek žaisi daug atkaklių rungtynių. Štai „Olympiakos“ pataikė tritaškius ir nugalėjo „Barcelona“ klubą jų arenoje. Prireiks laiko, kad Šaro projektas, kaip ir Kaune, pradedų funkcinuoti. Reikia, kad jo treniruojami žaidėjai išmoktų sistemą, kad ir kada tai būtų. Bus įdomu stebėti „Barcelona“.

– Ar šio penktadienio rungtynės kalendoriuje jums išsiskiria labiau nei įprastas sezono mačas?

– Taip, tai tiesiog dar vienos rungtynės, bet man bus labai smagu pasimatyti su buvusiais komandos draugais. Kai tik ginčo kamuolys bus išmestas į orą, rungtynės taps rungtynėmis.