Sunku patikėti: žaidimas, po kurio Kurtinaičiui likdavo tik nusiimti kepurę prieš Sabą

Arvydas Sabonis – vieną giliausių pėdsakų Ispanijos krepšinyje palikęs lietuvis, apie kurį legendos sklando ir prabėgus beveik trisdešimtmečiui nuo paskutinių rungtynių su Madrido „Real“ marškinėliais, rašo Krepšinis.lt.

Šią savaitę A. Sabonis paminėjo savo 58-ąjį gimtadienį, o ispaniškame krepšinio portale planetacb.com ta proga buvo publikuoti vieno iš lietuvio karjerą Madride artimai stebėjusių, bendrose treniruotėse dalyvavusių bei progų pažaisti kartu turėjusių krepšininkų atsiminimai.

Gynėjo pozicijoje rungtyniavusiam Jose Maria Silvai buvo dvidešimt, kai per „Real“ treniruotes jis pirmą kartą susidūrė su baudos aikštelės karaliumi Sabu.

Ispanas įsidėmėjo keletą charakterio ir fiziologinių savybių, 221 cm lietuvį ryškiai išskyrusių iš kitų to laikotarpio krepšininkų.

„Real“ komandoje tuo metu buvo nemažai žvaigždžių, buvo ir charizmatiškasis Joe Arlauckas, bet visi jautė ir suprato, kad pagrindinė komandos ašis ir ramstis yra Sabonis.

Kai pamačiau jį Madride, Arvydo galimybės jau buvo gerokai apribotos. Kelis buvo su įtvaru, žaidė sutvarstytomis kulkšnimis – atrodė lyg sugipsuotomis kojomis. Pamenu, kad per pertraukėles tuos tvarsčius jam nuimdavo ir darydavo masažą, kad sugrąžintų į kojas kraujotaką, nes jos buvo visai nejudrios.

Dėl Achilo sausgyslės traumų Sabonis negalėjo turėti visaverčių fizinio parengimo treniruočių, lyginant su kitais turėjo antsvorio ir aikštėje kartais tiesiog vaikščiodavo, bet net ir su tokiais apribojimais jis demonstravo išskirtinai aukštą, unikalų žaidimo lygį.

99 proc. krepšininkų po tokių traumų ir dėl judėjimo apsunkinimų būtų pasitraukę ir užleidę vietą kitiems, tačiau tai buvo ne Sabonio charakteriui. Europoje jis laimėjo viską, o vėliau kaip žinome, sėkmingai žaidė ir NBA“, – dėstė J. M. Silva.

Anot buvusio „Real“ žaidėjo, treniruočių metu emocingų Sabonio pamokų gaudavo be išimties visi – tokius susidūrimus su lietuviu jis vaizdingai palygino su vizitais pas gydytoją-specialistą.

„Gerai atsimenu, kaip Sabonis suirzdavo, kai tu padarydavai, jo nuomone, žioplą klaidą per treniruotes. Tačiau tai nebuvo blogos intencijos – tai būdavo natūralios jo emocijos. Sabas širsdavo ne tiesiogiai ant tavęs, bet ant visos situacijos, kad kažkas kažko nesupranta – gal dėl jauno amžiaus, gal dėl techninio-taktinio bagažo stokos.

Jis aikštėje numatė keletą žingsnių į priekį ir kartais tiesiog negalėjo suvokti, kaip kiti daro klaidas. Tai netgi nebuvo pyktis, jo reakcijas labiau pavadinčiau nusivylimu, – pasakojo J. M. Silva. – O kai įsisąmonindavai, kad Sabo emocijos nėra nukreiptos tiesiogiai prieš tave, bandydavai sugromuluoti gaunamą informaciją ir tapti geresniu žaidėju. Mokydavaisi, nes niekada nejautei nepagarbos.

Žinote, palyginčiau tai su situacija, kai penki žmonės pas okulistą žvelgia į vieną lentą su simboliais ir raidėmis, tačiau tik vienas iš jų gali įžiūrėti smulkiausią šriftą. Toks būdavo Sabonis – aikštėje jis matydavo smulkiausius niuansus.“

A. Sabonis „Real“ komandai atstovavo 1992-1995 m., du kartus tapo Ispanijos čempionu, sykį triumfavo ir Eurolygoje. Pusantro sezono kartu su Arvydu „Real“ atstovavo ir ilgametis jo bendražygis Kauno „Žalgiryje“ Rimas Kurtinaitis.

A. M. Silva tikina, kad abu žaidėjai palaikė išskirtinį ryšį ir iki šiol atmintyje saugo prisiminimą apie įdomią lietuvių tradiciją, kurioje kaskart išryškėdavo Sabonio unikalumas.

„Prisimenu, kaip su Kurtinaičiu, sugrįžę po pusantro mėnesio atostogų, jie žaisdavo labai savotišką žaidimą. Rūbinėje kažką tarpusavyje persimesdavo gimtąja savo kalba – nesuprasdavau, turbūt susilažindavo. Žaidimas buvo maždaug toks – dviese mėtyti į krepšį iš skirtingų aikštės pozicijų iki tol, kol kuris nors suklys.

Metimų eiga buvo tokia: baudos metimas dešine ranka, baudos metimas kaire ranka, dvitaškis dešine ranka, dvitaškis kaire ranka, tritaškis dešine ranka, tritaškis kaire ranka, metimas iš aikštės vidurio ir metimas iš aikštės vidurio kabliu.

Ir, neįtikėtina, Sabonis galų gale suklysdavo tik pirmą arba antrą kartą kabliu mesdamas iš vidurio. Jis galėdavo pataikyti du ar tris kablius iš aikštės centro, net ir nesitreniravęs visą atostogų laiką.

Tokias dvikovas tiesiog laimėdavo Sabas. Šį žaidimą jie žaisdavo spontaniškai, po ilgo neaktyvumo periodo – atsimenu du ar tris atvejus. Buvo talentingi kovotojai iš prigimties, o toks žaidimas jiems buvo tarsi dar vienos varžybos. Arvydas Sabonis tiesiog buvo žmogus su įgimtu talentu žaisti krepšinį“, – pripažino buvęs „Real“ krepšininkas.

Prisiminimais apie A. Sabonį pasidalijęs J. M. Silva šiuo metu vienoje iš Madrido mokyklų dirba kūno kultūros mokytoju, taip pat bendradarbiauja su Ispanijos krepšinio federacija ir treniruoja jaunuosius šalies krepšininkus.