Už paskaudusią ausį sirgaliams dėkojęs Š.Jasikevičius: tai - vyriškiausia mūsų pergalė

Vyriškiausia sezono pergalė – taip Šarūnas Jasikevičius apibūdino ketvirtadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ nagais ir dantimis laimėtą mačą prieš Pirėjo „Olympiakos“ klubą.

Pirmoje rungtynių pusėje 13 taškų skirtumu varžovus paleidę kauniečiai po ilgosios pertraukos tiesiog sužvėrėjo ir per paskutines 20 mačo minučių į savo krepšį graikams leido įmesti viso labo 27 taškus.

Pasiaukojančiai dėl kiekvieno kamuolio besigrūmę žalgiriečiai užvedė ir beveik sausakimšai „Žalgirio“ areną užpildžiusius 14 385 sirgalius, o būtent nuo padėkos jiems Š. Jasikevičius pradėjo ir spaudos konferenciją po rungtynių.

„Eilinį kartą reikia padėkoti mūsų sirgaliams, kurie taip fantastiškai renkasi į mūsų rungtynes. Jeigu šnekėti apie rungtynes, tai šita pergalė yra fantastinė, – tikino Šaras. – Tai – vyriškiausia iš visų pergalių, kurią esame pasiekę su šita komanda.

Turime vieną arba dvi gynybines sistemas. Pirmoji tikrai nedirbo, ji tiesiog nefunkcionuoja šiais metais. Tą mes žinojome ir bandome daryti korekcijas. Su kai kuriais dalykais šiandien pakoregavome net planą B ar C. Bet žaidėjų atsidavimas antroje pusėje buvo visai kitoks – buvo aibė situacijų, kai pirmoje rungtynių pusėje mano žaidėjai nebuvo pasiruošę kristi ant žemės, dar tie kai kurie neplanuoti tritaškiai „kerta per galvą“.

Bet čia yra ir tavo, kaip subrendusio žaidėjo, ženklas – ar tu dėl puikaus varžovų žaidimo žaidi pagal žaidybinį planą, kimbi varžovams į atlapus ir bandai laimėti.

Nuo antrojo kėlinio pradžios pakeitėme gynybos sistemą, viskas ėjosi daug geriau. Antroje rungtynių pusėje aikštėje radome ir vedlį. Pirma rungtynių pusė visiems trims įžaidėjams buvo slogi, tačiau antrąją Nate‘as (Woltersas) sužaidė tikrai puikiai, ką pasako ir jo statistika, bei ne tik. Išskyrus vieną kartą, kai neprisiėmė atsakomybės ir įžaidėjo darbo, jis antrąją pusę žaidė fantastiškai.

Šita pergalė nėra tik pergalė – tai yra vyriška pergalė. Norint kažką pasiekti, kiekviename sezone reikia tokių rungtynių, reikia išmokti perlaužti rungtynes tada, kai jose viskas yra prieš tave. Šiandien buvo labai geras ženklas. Tikėsimės, kad mes ir toliau gerinsime žaidimą“, – vylėsi Š. Jasikevičius.

– Sakėte „viskas buvo prieš jus“. Kas būtent?

– Kiekviena klaida ar net ne klaida buvo nubausta tritaškiais. „Olympiakos“ pirmoje rungtynių pusėje pataikė 10 tritaškių, bet viską parodo ne šitas skaičius. Per pirmą pusę „Olympiakos“ nebuvo padaręs nė vienos klaidos, reiškia, gynybinė agresija iš mūsų pusės neegzistavo.

Bet kaip tokią komandą pavyko priversti per antrą pusę padaryti 16 klaidų, man irgi yra kosmosas. Viskas prasidėjo trečiajame kėlinyje nuo Brandono (Davieso) padarytos labai geros pražangos, nuo Brandono išprovokuotos pražangos puolime, o tai uždavė toną rungtynėms. Jautėsi antrojo kėlinio pabaigoje, kad gynyba visą laiką besikeičiant žaidėjais jau duoda mums pranašumą.

O dar kai sirgaliai taip prisideda – prieš 14 tūkstančių žmonių nėra lengva žaisti, kad ir koks tu aukštos klasės žaidėjas bebūtum, kokių turi „Olympiakos“. Po mano techninės pražangos arenoje jautėsi toks garsas, kokio aš neprisimenu gal nuo praeitų metų atkrintamųjų. Man pradėjo net viena ausis skaudėti. Gal jau senstu, bet tikrai pradėjo – sąžiningai sakau. Tikrai ačiū jiems.

– Ar nejautėte deja vu iš praėjusio sezono ketvirtfinalio serijos, kai buvo daug ginčų dėl arbitrų?

– Ne, nemanau. Žinome Eurolygos sistemą – kaip jie skiria teisėjus. Pernai mes visada norėjome, kad visada teisėjautų du aukšto reitingo teisėjai, o vieną visą laiką duoda tokį, kad augtų žmonės, tačiau tų dviejų nebūdavo.

Šiemet tie du aukšto lygio teisėjai labai kontroliuoja situaciją ir „Žalgiris“ yra labiau gerbiamas Eurolygoje po praėjusio sezono. Tų švilpukų pasitaikys visada, nes jie irgi yra žmonės. Man nepatiko kažkuris švilpukas, bet nei aš viską gerai darau, nei mano žaidėjai, nei teisėjai.

– Marius Grigonis pirmą kartą žaidė starto penkete bei sužaidė neeilines rungtynes. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kaip įvertintumėte jo pasirodymą?

– Iš visų perimetro žaidėjų paskutines dvi savaites jis buvo geriausias. Galvojame, kad jis tiktų prie visokių situacijų. Jeigu pastebėjote, (Vassilis) Spanoulis dviejų iš paskutinių ketverių rungtynių startiniame penkete nepradėjo, jį labiau stūmė į antrojo įžaidėjo poziciją, bet mes galvojome, kad Marius labai tinka abiem situacijoms, kadangi mes, kaip šeimininkai, pirmieji turime pateikti savo starto penketą.

Ar su Spanouliu, ar be Spanoulio, mums pasirodė, kad Marius yra geriausias variantas žaidžiant su Edgaru (Ulanovu).

– Kaip žaidimo tėkmę keisdavo penketas su abiem „centrais“ – Antanu Kavaliausku ir Brandonu Daviesu? Ir jeigu Paulius Jankūnas nebūtų traumuotas, ar vis tiek būtumėte rinkęsis tokį starto penketą?

– Jankūnas pas mus juk didžiulė žvaigždė, mes negalime jo į startinį neleisti (šypsosi). Antanas žaidė super rungtynes – jis kol kas turi labai solidų sezoną ir tikrai manau, kad momentais jis dominavo savo žaidimu nugara į krepšį, ypač pradžioje.

Mes, treneriai, daugelį rungtynių pradedame su idėja atakuoti kažkokį žaidėją ir mes tikrai suprantame Printezio svarbą jų komandai, bet tikrai nelaukėme, kad jis pataikys visus keturis tritaškius, o tai, galvoju, mūsų pergalę padaro dar gražesnę.

– Vakar sakėte, kad norisi žingsnio į priekį gynyboje. Ar ta gynyba, kurią demonstravote antroje rungtynių pusėje, jau buvo ta, kurią norite matyti?

– Taip, tai buvo fantastinė gynyba antroje pusėje. Ką mes galime pasakyti apie vieną geriausių Eurolygos komandų, jei mes duodame jai įmesti 27 taškus per pusę rungtynių? Tai – kažkokia fantastika.

Ir pats jausmas, kaip visi krenta, po kiekvieno sustabdyto varžovų išpuolio visi šoka į viršų – tai duoda labai daug energijos ir puolimui, nes tie 43 taškai pelnyti su aibe pramestų patogių metimų prieš aukščiausio lygio gynybinę komandą. Jie juk vieni iš geriausiai besiginančių Eurolygoje pagal visus skaičius.

Aukščiausio lygio krepšinis ir šiaip neegzistuoja be gynybos, o „Žalgiriui“ tai išvis – žaisdami banguodami mes, nežinau, ar galime bent prieš kažką laimėti Eurolygoje. Mes turime gintis, turime „išarti“ parketą, kitaip neturime jokių šansų.