Vijo iš šalies, o dabar laiko herojumi: G.Antetokounmpo Graikijoje augo neturėdamas pilietybės

Šeštą sezoną NBA lygoje žaidžiantis ir šiemet vienu iš dviejų realiausių kandidatų į naudingiausio lygos žaidėjo trofėjų tapęs Giannis Antetokounmpo gimtojoje Graikijoje užsitarnavo nacionalinio herojaus statusą. Neeilinių fizinių gabumų krepšininkas per kelerius metus tapo šalies veidu ir daugelio augančių berniukų ir mergaičių idealu. Visgi tik ne daug kas žino, kad dar vaikystėje ir paauglystėje G. Antetokounmpo Graikijoje nė nebuvo laikomas vietiniu, rašo ALFA.LT.

Imigrantų iš Afrikos šeimoje augęs Giannis nuolatos patirdavo rasistinius išpuolius, kuriuos tik dar labiau pablogindavo grasinimai apie išsiuntimą į Nigeriją – šalį, kurioje G. Antetokounmpo nė nėra buvęs, rašo puolėjo gimtinėje apsilankęs „New York Times“ žurnalistas Peteris Goodmanas.

Geriausias geriausios NBA ekipos Milvokio „Bucks“ krepšininkas šiuo metu veda beveik pusę amžiaus lygos viršūnėje nebuvusią komandą link finalo, o Graikijos imigrantai iš Afrikos sulaikę kvapą laukia vieno iš jų sėkmės už Atlanto. Giannio – paauglio, kuris vos mokėjo varytis kamuolio, tačiau galiausiai tapo vienu labiausiai dominuojančių krepšininkų NBA lygoje – istorija įkvepia ir džiugina daugelį su juo susitapatinti siekiančių jaunuolių.

Visgi dar jo augimo metu vyravusi diskriminacija Graikijoje niekur nedingo, o daugelis net pripažįsta, kad G. Antetokounmpo sėkmės istorija tapo lyg pagrindu istorijoms apie pasakišką gyvenimą Graikijoje. Be abejo, su iškarpytomis detalėmis apie nelengvą dabartinės NBA žvaigždės įsiliejimą į visuomenę.

Dar ne per seniausiai net ir Afrikos imigrantų vaikai, kurie gimė ir augo Graikijoje, sunkiai galėdavo gauti legalaus rezidento statusą, nekalbant jau apie Graikijos pilietybę. Gimdavę jie tapdavo piliečiais be pilietybės, kurie nepretenduodavo į sveikatos apsaugą, viešuosius darbus ir sporto mokyklas. Lygiai taip pat augo ir dabar NBA arenų lankus laužantis G. Antetokounmpo – Graikijos pilietybę jis gavo tik prieš šešerius metus, kai jau rengėsi vykti į Niujorką, kur vyko NBA naujokų biržos renginys.

„Graikijos pilietybė jam buvo duota vien todėl, kad į Niujorką jis nevyktų kaip nigerietis, o būtų laikomas graiku“, – kalbėdamas su „New York Times“ sakė antrosios kartos Graikijos imigrantams padedančios agentūros įkūrėjas Nikos Odubitanas.

Jis pripažįsta, kad Giannio statusas jo gimtojoje šalyje pastaraisiais metais pasikeitė kardinaliai. Nuo eilinio mirtingojo, į kurį žvelgta kaip į nelegalą, tapęs krepšinio žvaigžde jis gavo ir savotišką „Graikijos ambasadoriaus“ statusą.

„Be abejo, mes visi didžiuojamės dėl to, kaip jam sekasi. Bet tai neturėtų būti kelias, kaip tapti Graikijos piliečiu. Turime daugybę talentingų inžinierių, gydytojų ir kitų sričių profesionalų, tačiau Graikijos visuomenė jų nevertina. Kodėl būtinai reikia tapti krepšinio žvaigžde?“, – retoriškai klausė N. Odubitanas.

„Tikrieji“ Graikijos piliečiai šiuo metu šlovina G. Antetokounmpo. Jis dabar jau pripažįstamas vienu iš jų, o šio žaidėjo pasiekimai tapo pagrįsta priežastimi griebti į rankas šalies vėliavą ir mojuoti ja iš pasididžiavimo.

„Jie jį užkėlė ant pjedestalo, tačiau tie patys žmonės gatvėje gali mane iškeikti bjauriausiais žodžiais, – tikino Graikijoje gimusi imigrantų iš Afrikos duktė Jackie Abhulimen. – Gyvendama čia dažnai vis dar jaučiuosi nematoma ir ignoruojama – kartais atrodo, lyg neegzistuočiau.“

Ją, kaip ir kitus Graikijoje gyvenančius imigrantų vaikus, kiek nuvilia ir paties G. Antetokounmpo deklaruojama pozicija. Pasak J. Abhulimen, krepšininkas primiršo savo kilmę ir neidentifikuoja savęs kaip juodaodžio graiko.

„Esu kiek nusivylusi, jog kai kurios istorijos ir gyvenimo detalės yra pamirštamos“, – sakė 27-erių moteris.

Tiesa, jai turėjo patikti Giannio reakcija praėjusį lapkritį po to, kai Graikijoje kilo skandalas dėl vyresnio krepšininko brolio Thanasio. Atėnų „Panathinaikos“ klubo garbę ginantis puolėjas vienos graikų televizijos komentatoriaus eterio metu buvo išvadintas „beždžione“, o į tai sureagavęs NBA krepšininkas pasmerkė komentatoriaus elgesį bei prabilo apie savo ir savo šeimos kilmę.

„Aš, kaip ir mano broliai, esu pusiau graikas, pusiau nigerietis. Jeigu kam nors tai nepatinka, tai jau jų problemos“, – rašė G. Antetokounmpo.

Kartu su juo vaikystėje krepšinį Akropolio papėdėje žaidęs Chrisas Iliopoulos Odoemelamas prisimena, kad šis žaidimas Gianniui buvo tik atitrūkimas nuo realybės, nors žaisti jam nesisekė labai gerai – aukštas, tačiau labai liesas vaikinas neturėjo stiprių įgūdžių varantis kamuolį ar metant jį į krepšį.

Tačiau dabar aikštelė, kurioje kamuolį gainiojo imigrantų iš Afrikos vaikai, papuošta „Bucks“ aprangą dėvinčio G. Antetokounmpo atvaizdu – vienas geriausių pasaulio krepšininkų pavaizduotas besirengiąs savo eiliniam triuškinančiam dėjimui į krepšį.

Už aštuonių tūkstančių kilometrų, greta Mičigano ežero įsikūrusiame Milvokyje, G. Antetokounmpo įtvirtino savo žvaigždės statusą, o šiemet užkėlė komandą ant reguliariojo sezono nugalėtojų pjedestalo. Būdamas 211 cm ūgio, puolėjas pasižymi įžaidėjams būdingais kamuolio varymo įgūdžiais bei sprogstamąja jėga, kurią turi nebent stipriausi lygos vidurio puolėjai. Nuo vidurio linijos iki baudos aikštelės jis patenka padėjęs vos kelis milžiniškus žingsnius, o aikštėje kartais susidaro įspūdis, kad Giannis žaidžia ne prieš vienus geriausių pasaulio atletų, o prieš tokius pačius vaikus, kokiu jis buvo toje dabar jo atvaizdu papuoštoje aikštelėje Atėnų širdyje.

C. I. Odoemelamas bando palyginti tą vaikį, kurį dar pats apstumdydavo žaisdamas krepšinį, su žvėrimi, kurį dabar mato „Youtube“ klipuose.

„Jis buvo tiesiog gatvės alkanas ir maisto ieškantis gatvės vaikis, – tikino 24-metis vaikinas, patikinęs, kad siekdamas užsidirbti sau ir savo šeimai Giannis nuo mažumės turistams pardavinėdavo DVD diskus ir akinius nuo saulės. – Jis nieko neturėjo. Net ir krepšinio batelių porą jis turėjo dalintis su savo broliais. O dabar jis jau milijonierius – tai beprotiška.“

Nors kai kurie panašaus likimo imigrantų vaikai norėtų, jog Giannis garsiau kalbėtų apie jį kamavusias, o daugelį žmonių vis dar tebekamuojančias problemas, iš Afrikos kilusiems ir Graikijoje gyvenantiems žmonėms jis vis tiek lieka išsivadavimo pavyzdžiu.

„Didžiuojamės juo. Kiekvienas afrikietis bando semtis iš jo patirties ir tapti tokiu, kaip Giannis. Visi nori juo būti, ypač berniukai. Jo pasiekimai jį motyvuoja“, – kalbėjo imigrantų iš Nigerijos dukra Justina, kalbėjusi su „New York Times“ žurnalistu greta krepšinio aikštelės, kurioje plušėjo jos 10-metis sūnus.

Giannio sėkmė netiesiogiai gali padėti ir jam – iki tol juodaodžiams krepšininkams prasimušti Graikijoje buvo be galo sunku, tačiau dabar situacija keičiasi. Talentų ieškančios komandos prisimena žymiausios graikų žvaigždės pavyzdį, o daugelis seka Spiroso Velliniačio pramintu taku – būtent šis graikas vertinamas už tai, kad pirmasis pastebėjo neribotą G. Antetokounmpo potencialą.

„Bandžiau įžvelgti potencialą jų akyse. Ar jie aktyvūs ir pasiruošę dirbti, ar nori siekti aukštumų? Tai buvo mano būdas „skautinti“ žaidėjus“, – prisimena S. Velliniatis, prieš gerą dešimtmetį ėmęs klajoti po Atėnų apylinkes, kuriose gyvena imigrantai, ir ieškojęs potencialų krepšinio žaidėjų.

Būtent taip jis atrado ir Giannį. Atėjęs į minėtąją aikštelę Akropolio pašonėje graikas pastebėjo 13-metį, atitikusį visus jo nustatytus parametrus. Giannis kartu su dviem savo broliais vaikėsi vienas kitą ir prikaustė treneriu anksčiau dirbusio S. Velliniačio dėmesį.

„Pamačiau, kad Giannis gali itin greitai keisti savo judėjimo kryptį. Jis turėjo didžiules rankas ir sudėjimą, kuris buvo tobulas krepšininko vystymuisi. Kai jį pamačiau, į mane tarsi trenkė žaibas. Galite laikyti mane išprotėjusiu, bet tuomet net pasikalbėjau su dievu. Klausiau jo, ar tai, ką matau, yra realybė ir gavau atsakymą, kad taip“, – pasakojo graikas.

S. Velliniatis laiko negaišo – iš karto paprašė Giannio, kad suvestų jį su savo mama, o šiai atvykus pateikė pasiūlymą: abiem Giannio tėvams jis pažadėjo surasti darbus, kuriuose jie uždirbtų bent po 800 eurų, jei tik šie leis savo sūnui treniruotis pas jį.

„Žinojau, kad nigeriečiams krepšinis nerūpi – jie yra pamišę dėl futbolo. Turi juos papirkti, kitaip jie tavimi nesusidomės, – tikino treneris. Paklaustas, ar tai legalu, jis tik patraukliojo pečiais. – Graikijoje viskas yra ir legalu, ir nelegalu. Viskas priklauso nuo to, kaip tai pateiksi.“

Kai Giannis atvyko į pirmąją treniruotę, kitų jaunuolių tėvams teliko užjausti S. Velliniatį – būsimoji NBA žvaigždė vargiai galėjo pasivaryti kamuolį bei nepataikydavo net iš po krepšio. Be to, jis komandoje buvo vienintelis juodaodis.

„Jis net nebuvo toks didžiulis. Giannis atrodė kaip eilinis žmogus, užsiimantis kažkuo nauju. Nemačiau jame nieko ypatingo“, – prisimena tuometis jaunimo komandos kapitonas Chritoforos Kelaidis.

Visgi net ir be vėliau atsiradusio fiziškumo Giannis turėjo kažką, kuo papirko savo naujuosius komandos draugus. Itin kovingas žaidėjas net ir neturėdamas pagrindinių įgūdžių aikštėje kovėsi lyg pasiutęs ir nenorėjo nusileisti niekam, taip žavėdamas geriau už jį žaidusius bendraamžius.

Talentą G. Antetokounmpo asmenyje įžvelgęs S. Velliniatis pasistengė iš šio jaunuolio paruošti įvairiapusį žaidėją. Graikas vedė treniruotes, skirtas lavinti visų pozicijų įgūdžius – žaidėjai bėgiodavo ratais mušinėdami penkis ar šešis kamuolius, atlikdavo perdavimo tik viena ranka, mokydavosi varytis kamuolį bėgdami visu greičiu ir pan.

Nuo bendraamžių atsilikti nenorėjęs G. Antetokounmpo dirbo daugiau už kitus – salėje jis užsilikdavo kone iki vidurnakčio, o iš baimės namo grįžti tamsoje pasilikdavo miegoti ant mankštų pratimų kilimėlio. Bijojo Giannis ne šiaip sau iš vaikiško naivumo – fašizmą ir neo-nacizmą išpažįstančios grupuotės tuo metu puldinėjo kaimynystėje gyvenančius imigrantus.

Vos po kelerių metų, jam esant 16-os, G. Antetokounmpo jau žaidė antrojoje Graikijos lygoje ir buvo vienas talentingiausių, jei ne geriausių, šalies žaidėjų. Netrukus į jį pasižiūrėti pradėjo vykti NBA skautai, o 2013-aisiais Giannį 15-uoju šaukimu pakvietė NBA naujokų biržoje.

Tą vasarą į kitą Atlanto pusę išvykęs kaip vos prieš kelis mėnesius Graikijos pilietybę gavęs ir vietos visuomenėje iki galo dar neradęs jaunuolis, dabar Giannis vasaromis į Atėnus sugrįžta lyg didvyris. Žmonės jį nuolatos apsupa norėdami nusifotografuoti ar gauti autografą, tačiau pats žaidėjas, per artimiausius tris sezonus uždirbsiantis daugiau nei 77 mln. JAV dolerių, pirmiausia skuba į kavinę prie pirmosios savo krepšinio aikštelės.

Ten jam ir jo broliams kavinės savininkas Giannis Tsiggas nuolatos duodavo sumuštinių ir sulčių žinodamas, jog šie neturi už ką nusipirkti pavalgyti ir krepšinį žaidžia alkani. Nors už tai G. Tsiggas susilaukdavo kreivų žvilgsnių iš aplinkinių, dabar jis gali didžiuotis tuo, kad iki šiol palaiko ryšį su vienu žymiausių ne tik Graikijos, bet ir viso pasaulio krepšininku. Ant jo kavinės sienos yra ir Giannio dovana – 2018-aisiais per NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes jo vilkėti marškinėliai.

G. Tsiggas įsitikinęs – sėkmė nepakeitė G. Antetokounmpo, tačiau ji pakeitė diskursą, supantį iš Afrikos kilusių imigrantų bendruomenę Graikijoje.

„Tai – nuostabus dalykas, nutikęs Graikijai. Visi mes didžiuojamės Gianniu. Visi sakome, kad jis – mūsų vaikas, o tai kartoja net ir tie, kurie dar prieš kelerius metus kratėsi sąsajų su juodaodžiais“, – pakiliai pokalbį užbaigė kavinės savininkas.