Šaro "Barcelona" gali šypsotis į ūsą: kaip klubo naujokas pranoko du Lietuvos NBA bokštus

Kai praėjusią vasarą slovėnai sugalvojo natūralizuoti amerikietį Mike'ą Tobey, jie pataikė kaip pirštu į akį. Puolimą praplečiantis ir stabilų metimą turintis aukštaūgis idealiai tiko į kompaniją visą varžovų gynybos dėmesį sutraukiančiam Lukai Dončičiui, rašo Krepšinis.lt.

Buvęs Valensijos „Basket“ vidurio puolėjas tapo svarbiu faktoriumi Slovėnijos rinktinei pirmą kartą istorijoje patenkant į olimpinį krepšinio turnyrą, kai maždaug prieš metus Kaune 96:85 buvo nugalėta šeimininkė Lietuva.

Šią vasarą tapęs laisvuoju agentu ir iškart sulaukęs paties Šarūno Jasikevičiaus skambučio 213 cm ūgio krepšininkas sutiko persikelti į „Barceloną“, kur turės pridengti traumą patyrusį Nikolą Mirotičių.

Panašu, kad šis katalonų sprendimas irgi nebuvo pro šalį. Jei kitas „Barcos“ atstovas 21-erių metų Rokas Jokubaitis Europos čempionato starte perdegė, tai 27-erių metų klubo naujokas suspindo ryškiausiomis spalvomis.

Tarsi ant lėkštutės L. Dončičiaus patiektus kamuolius taškais į Lietuvos rinktinės krepšį vertęs M. Tobey finišavo net su 24-iais (31 minutė, 17 metimų) ir tiek pagal rezultatyvumą, tiek pagal naudingumą (27 naud. balai) pranoko kitoje barikadų pusėje stovėjusius du mūsų NBA bokštus – Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį, kartu sukaupusius 19 taškų (57 minutės, 20 metimų) ir 19 efektyvumo balų.

„Tuo metu, kai išsiveržėme į priekį (78:73), reikėjo ramiau sužaisti. Ilgai J. Valančiūną laikėme aikštelėje, bet naudos buvo mažai, nes jį reikia maitinti kamuoliais, o mūsų perimetro žaidėjai kai kuriose situacijose piktnaudžiavo savo veiksmas. Tas pats pasakytina ir apie Igną Brazdeikį. Jonas prašo kamuolio, o jis veržiasi tiesiai į J. Valančiūną ir bando įmesti. Tokie epizodai ir neleido laimėti“, – po lietuvių nesėkmės Kelne 85:92 „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ sakė buvęs Kauno „Žalgirio“ treneris Rimantas Grigas.

„Turime savo kozirius – J. Valančiūną ir D. Sabonį, kurie yra tvirti, aukšti žaidėjai, stipriai žaidžiantys po lenta. Galėjome juos išnaudoti ir tą M. Tobey kažkiek išbauduoti, o svarbiausia, neduoti jam ilsėtis gynyboje. Tuomet jis būtų buvęs žymiai labiau pavargęs ir pasyvesnis puolime, o dabar išėjo atvirkščiai.

Mūsiškiai turi suprasti, jeigu jau J. Valančiūnas žaidžia, reikia jam duoti kamuolį. Jautėsi net paties Jono nervingumas, kaip jis vis prašė to kamuolio, o jam jo neduoda, jis nusivilia ir vėl tas pats kartojasi. Kai tokio kalibro žaidėjas nesulaukia perdavimų, nėra gerai“, – teigė strategas.