Čempionato šeimininkas svečius išlydėjo ironija apie krepšinio realijas Vokietijoje specialiai

16 metų Vokietijos krepšinio federacijai (DBB) vadovaujančio Ingo Weisso neužliūliavo nei bronzinis Europos čempionato šeimininkų pasirodymas, nei Kelne bei Berlyne komandą palaikydavusių pilnų tribūnų vaizdas, rašo Krepšinis.lt.

Sekmadienį finišavusios Europos pirmenybės Vokietijos krepšiniui suteiks tik tokį postūmį, kokiu pasirūpins pagrindiniai jų organizatoriai. Ar, tiksliau tariant, pasirūpino iš anksto.

Nors po 17 metų pertraukos ant prizininkų pakylos finišavusios rinktinės treneris Gordonas Herbertas ir kapitonas Dennisas Schroderis ne kartą vystė mintį, jog jų sėkmė paskatins krepšinio bumą didžiausioje Europos Sąjungos šalyje, I. Weissas nėra naivus.

Paklaustas, ar krepšinis dabar turėtų įsitvirtinti kaip antra pagal populiarumą sporto šaka Vokietijoje, 63-ejų DBB prezidentas privertė žurnalistus nusikvatoti.

„Kalbant apie sportą, Vokietijoje galioja tokia taisyklė: pirmas – futbolas, antras – futbolas, trečias – futbolas, ketvirtas – futbolas. Ir taip toliau iki dešimties.

Tik maždaug nuo vienuoliktos vietos prasideda mūsų konkurencija su ledo rituliu, rankiniu, tinkliniu, – iliuzijų neturėjo vokietis. – Paprastai ji priklauso nuo konkrečiu metu vykstančių renginių, tad dabar krepšinis, žinoma, yra pakilime. Viskas praėjo gerai, Vokietijos komanda irgi pasirodė puikiai, demonstravo kovingumą – vokiečių publikai tai patinka. Be abejo, krepšinio akcijos šalyje dabar aukštesnės nei buvo prieš mėnesį. Bet matysime, kaip reikalai klostysis toliau.“

I. Weissas atvirai pripažino, jog 1993 metais, kai organizavo Europos pirmenybes pastarąjį kartą, Vokietija jomis deramai pasinaudoti nesugebėjo – nors tąsyk ėjo iki pat finalo ir pelnė vienintelį savo titulą.

„Tada padarėme klaidą, iš kurios pasimokėme. Dabar esame žymiai labiau pasiruošę išnaudoti čempionato efektą. Dar prieš turnyrą daug nuveikėme edukuodami žmones apie krepšinį. Pavyzdžiui, organizavome trenerių ir teisėjų seminarus, renginius vaikams regionuose. Dabar didžiausią dėmesį ketiname skirti moterų rinktinei – reikia paskatinti ir mergaites žaisti krepšinį, tam irgi ruošiame specialių programų“, – sumanymais dalinosi I. Weissas.

Nors Vokietijoje tuščios tribūnos per čempionatą akių nebadydavo, šios pirmenybės netapo gausiausiai lankomomis istorijoje.

Prasčiau prekiauti bilietais sekėsi kituose pirmo etapo miestuose, pirmiausia – Tbilisyje (Gruzija). Čempionatą taip pat priėmė Praha (Čekija) ir Milanas (Italija).

Turnyrui finišuojant Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) tikslių skaičių taip ir nepateikė, tik informavo, jog 2015 metų lankomumo rekordas liko nepagerintas. Tuomet čempionatas taip pat vyko keturiose šalyse, o atkrintamąsias varžybas priėmė Lilis (Prancūzija). Žūtbūtinės kovos vyko ultramoderniame „Stade Pierre-Mauroy“ stadione, kurio tribūnose išsiteko 27 tūkst. žiūrovų.

Vis dėlto FIBA Europos padalinio („FIBA Europe“) prezidentas Turgay Demirelis ir šį čempionatą vadino „didele sėkme“.

„Labai aukštas krepšinio lygis, visos komandos, išskyrus gal vieną ar dvi, buvo labai konkurencingos, tad ir varžybos – įtemptos. Dėl šių priežasčių Europos čempionatas yra geriausias krepšinio turnyras pasaulyje“, – pareiškė turkas.

Jis taip pat tikino, jog ryškiausias žemyno žvaigždes į pirmenybes padėjo surinkti tarptautinio kalendoriaus pertvarka, konkrečiau, sprendimas organizuoti žemynų čempionatus ne kas dvejus, o kas ketverius metus.

„FIBA Europe“ vykdantysis direktorius Kamilis Novakas buvo įsitikinęs, jog turnyro lygiui teigiamai atsiliepė ir „langų“ sistema vykstančios atrankos varžybos.

„Pavyzdžiui, Lenkija užsigrūdino būtent per šiuos „langus“ ir galiausiai net sugebėjo neturėdama NBA žaidėjų kovoti dėl medalių“, – teigė čekas.

O labiausiai apčiuopiamu čempionato palikimu jis vadino Tbilisyje šiemet iškilusią naują 10 tūkst. vietų areną – nors nežaidžiant šeimininkams joje ir švilpaudavo vėjai.

Primename, kad prizines vietas Europos pirmenybėse sekmadienį eilės tvarka išsidalino Ispanija, Prancūzija ir Vokietija. Savo ruožtu, Lietuva užėmė žemiausią poziciją istorijoje – 15-ą.