"Kibirkšties-MRU" komanda apie šventes: tradicijos, patiekalai ir dovanos

Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ komandos krepšininkės, treneriai ir vadovai pasklido po įvairiausius Lietuvos kampelius, kur gražiausias metų šventes sutiks su savo artimiausiais žmonėmis.

Tarp šventinio šurmulio, kalėdų eglučių puošimo, dovanų rinkimo ir susitikimų su artimiausiais žmonėmis, Vilniaus komandos atstovės pravėrė savo šventinių namų duris.

„Per metus tikrai mažai laiko skiriame artimiesiems, nes visi esame be galo užsiėmę, tokios šventės kaip Kalėdos, tai galimybė susitikti su visa šeima, pabūti kartu, – pasakojo „Kibirkšties-MRU“ žaidėja Saulė Mikelionytė. – Taip pat stengsiuosi pailsėti. Žinoma, o kokios šventės be maisto… labai mėgstu valgyti, tikrai neatsisakysiu močiutės pagamintų patiekalų. Iš tikrųjų tradicija galėčiau vadinti tai, kad kiekvienais metais Kūčias ir Kalėdas švenčiame pas močiutę ir senelį, keičiamės dovanomis“.

„Mano šeimai Kalėdos yra svarbiausia metų šventė, – teigė gynėja Klaudija Serkevičiūtė. – Ir mūsų tradicijos nesikeičia. Kūčias minime namuose jaukiai su šeima. Po vakarienės važiuojam į Prisikėlimo bažnyčią, į vakarines mišias, uždegam žvakutes, pasikraunam ramybės, nes nuo šiuolaikinio gyvenimo tempo dažnai nieko nespėjam, nerandam laiko vieni kitiems, todėl Kūčios yra savita šeimos šventė, kai reikia sustoti, apkabinti, apgalvoti ir svarbiausia padėkoti už tai, ką turime. O Kalėdos man asocijuojasi su giminės švente, nes žinau, kad susirinks visa giminė. Tai ši diena būna smagesnė, su daugiau juoko, daug gerų emocijų“.

„Mūsų šeimos planai tokie patys kaip ir kiekvienais metais – leisime laiką su artimiausiais. Visa šeima susirenka Kūčių vakarienės, gaminame 12 patiekalų“, – vardino Livija Sakevičiūtė.

„Per šventes visada stengiuosi aplankyti visą savo šeimą, tad kaip ir kasmet Kūčios bus Šiauliuose, o Kalėdos Vilniuje, – sakė Gabrielė Šulskė. – Visada šeimoje per Kūčias stengiamės paragauti visų dvylikos patiekalų, apsikeičiame dovanomis ir, tiesiog, jaukiai leidžiame kartu laiką“.

„Kibirkšties-MRU“ krepšininkėms, kaip ir kiekvienas iš mūsų, turi savo mėgstamiausius tradicinius patiekalus, be kurių neįsivaizduoja šventinio laikotarpio.

„Kad ir kaip juokingai skambėtų, bet švenčių neįsivaizduoju be silkės, kurios aš pati net nevalgau, bet jei jos nebūtų, tikrai nustebčiau“, – juokėsi G.Šulskė.

„Švenčių negalėčiau įsivaizduoti be krabų mišrainės ir tinginio pyrago, tikriausiai dar nebuvo nei vienų Kalėdų, kad šių patiekalų nebūtų ant stalo. Esu didelė maisto fanatikė, per šventes nesikuklinu ir paragauju visų patiekalų“, – šypsojosi S.Mikelionytė.

„Mano švenčių patiekalas yra… Nusijuokiau net kas pirmas šovė į galvą. Kalėdaitis per Kūčias, nes visą kitą maistą per metus paragauji, o kalėdaičių spėju pasiilgti“, – sakė K.Serkevičiūtė.

„Švenčių neįsivaizduoju be krikšto mamos gaminamų želinių desertų“, – sakė L.Sakevičiūtė.

Ir, matyt, pats svarbiausias klausimas. Tai smagiau dovanoti ar gauti?

„Apie dovanas pradedu galvoti labai anksti, stengiuosi nepasilikti visko paskutinei dienai, bet negaliu meluot, būna ir paskutinės minutės apsipirkimų, – juokėsi L.Sakevičiūtė. – O dovanot stengiuosi reikalingus ir naudingus daiktus. Kiekvienais metais sulaukiu klausimo ir su kiekvienais metais darosi vis smagiau dovanoti dovanas nei jas gauti, kadangi širdžiai mieliausia dovana yra žmogaus šypsena“.

„Man asmeniškai visada smagiau yra dovanoti dovanas. Nustebinti, pamatyti mylimo žmogaus šypseną ir džiaugsmą yra vienas malonumas, – vardino S.Mikelionytė. – Pirkti dovanas yra vienas sudėtingiausių dalykų. Kiekvienais metais būna sunku sugalvoti ką dovanoti šeimos nariams ir draugams. Dažniausiai dovaną renku atsižvelgiant į patį žmogų, ką jis mėgsta, kuo tuo metu domisi arba netyčia pats pasako ko norėtų“.

„Visada turiu problema su dovanomis, nes jas renku paskutinę minutę ir dažnai nebegaunu ką būnu sugalvojus. Tad šiemet tikrai savim didžiuojuosi, kad beveik visas dovanas turėjau likus savaite iki švenčių“, – kalbėjo G.Šulskė.

„Man vienareikšmiškai patinka dovanoti. Dovanojant atgalinis ryšys grįžta. Man patinka nustebinti. Tada matai kito žmogaus šypseną, gerą emocija. Tuomet supranti, kad verta, – pasakojo K.Serkevičiūtė. – Dovanas renku pagal žmogų. Jo charakterį ir pomėgius. Aš moteris, o moterims viską sunku išrinkti, vis galvoji, kad gal rasiu kažką geriau. Ir taip ilgą laiką tie dovanų ieškojimai“.

„Kibirkšties-MRU“ komanda visiems linki jaukių Kūčių ir linksmų Kalėdų.