"Likti patrankų mėsa? Ačiū, ne": kodėl NKL klubų nevilioja žingsnis aukštyn?

Jei praėjusį LKL sezoną pradėjo 12 ekipų, tai dalyvauti būsimajame pageidauja tik 9 kolektyvai. Ką apie 10-os komandos paieškas mano NKL atstovai? – klausia Krepšinis.lt.

Nuo 12 komandų – iki 9?

„Mano tikslas ir noras – 12-os klubų pirmenybės, bet realybė tokia, kad turime 10 komandų čempionatą“, – prieš šio sezono pradžią sakė Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Remigijus Milašius. Tačiau kitąmet ta realybė gali būti ir dar liūdnesnė.

Pirmieji „ne“ ištarė Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) triumfavę ir sportiniu principu teisę kilti į aukštesnį lygį iškovoję „Telšiai“.

„Mes neisime į LKL, liekame NKL. Tiesiog nesurenkame biudžeto, matome, kad tai ne mūsų jėgoms. Giliau į tas smulkmenas eiti nenoriu“, – tikino klubo direktorius Vidas Kolesinskis.

Antroje pagal pajėgumą lygoje rungtyniavę telšiškiai šiemet iš miesto sulaukė 200 tūkstančių eurų paramos, bet kitam, galėjusiam būti istoriniam sezonui prašė kur kas daugiau – pusės milijono, kadangi einant į LKL reikia atitikti keliamus minimalaus biudžeto (mažiausiai 800 tūkst. eurų), infrastruktūros (mažiausiai 1,2 tūkstančio vietų salė) ir vadybos reikalavimus.

LKL Valdybos posėdyje licencijos kitam sezonui buvo suteiktos devynioms iš dešimties šių metų čempionato dalyvėms. Visiška turnyro autsaiderė Mažeikių „M Basket-Delamode“ (3-29) dokumentų, reikalingų licencijai gauti, nepateikė.

Jau aišku, kad mažeikiškiai, pralaimėję jau 17 mačų iš eilės, šį sezoną iš LKL lentelės dugno tikrai nebepakils. Dėl finansinių priežasčių su keliais savo lyderiais legionieriais atsisveikinę Mažeikių atstovai šiemet (nuo sausio mėnesio) išstenėjo vos vieną pergalę per 19 turų (1-18). O visą balandžio mėnesį jie buvo traiškomi 26, 32, 46, 21, 61, 25 ir 30 taškų skirtumais (iš viso per šešis mačus – net -241 taškų). Kiekviena nesėkmė patirta vidutiniškai kone 35 taškais.

Maža to, pastaruoju metu visų talžomi „M Basket-Delamode“ vyrukai nė neturi ir savo arenos: namų rungtynes žaidžia Telšių sporto arenoje, į kurią žiūrovai renkasi vis vangiau ir vangiau. Štai paskutinis mačas su šalies čempionu Vilniaus „Rytu“ sudomino viso labo 420 žiūrovų, iš kurių nemažai buvo ir vilniečių. Tuo metu lemiamą NKL mūšį, kuriame triumfavo tikrieji šios arenos šeimininkai „Telšiai“, tose pačiose tribūnose stebėjo trigubai daugiau aistruolių (1412).

„Eksperimentai baigėsi, be nuosavų namų krepšinis negali egzistuoti. Gerbkime Mažeikius, bet miestas nenori prisidėti, kai komanda žaidžia kitur. Nesakau, kad Mažeikių tikrai neliks, bet tokia galimybė yra. Net jei NKL nugalėtojai neatitiks kriterijų, nauja komanda gali ateiti ir lygos plėtros būdu, nemokėdama vienkartinio mokesčio – toks kelias numatytas mūsų įstatuose.

Matome, kas galėtų pakeisti paskutinę LKL ekipą. Žemėlapis nėra toks platus, didelė problema – atotrūkis tarp miestų ir regionų. Deja, NKL yra daug problemų – vadybinių, finansinių, komunikacijos, gal ir sportinių. Į rajonus sunku pritraukti žaidėjų, jaunimas nebenori keliauti į mažesnius miestelius. Potencialūs taškai gali būti Kauno, Klaipėdos, Vilniaus rajonai. Ten yra didžiuliai finansai ir galimybės“, – pareiškė ketvirtai kadencijai perrinktas LKL prezidentas Remigijus Milašius, dar paminėjęs ir Alytų, Gargždus ir Marijampolę.

„Gargždų“ klubas 2022-2024 metais jau varžėsi LKL, kai į aukščiausią divizioną iškopė sportiniu principu. Gargždiškiai savo namų dvikovas žaidė Palangoje ir Klaipėdoje. Nors tas pats R. Milašius ilgą laiką neigė „Gargždų“ finansines problemas, praėjusiam sezonui įpusėjus ekipa bankrutavo ir sujaukė LKL tvarkaraštį.

Kodėl į LKL nesiveržia Alytus?

Lygos žemėlapyje jau keleri metai nebėra ir Alytaus, kurį elitiniame divizione paskutinė reprezentavo „Dzūkija“. 2022-ųjų birželį ją įsigijo Gedimino Žiemelio įmonė, komandos pavadinimas pakeistas į „Wolves“ ir išsikelta į Vilnių.

Alytaus arena, 2011-aisiais priėmusi ir Europos čempionato kovas, talpina 5,5 tūkstančio žiūrovų, tačiau joje šiemet lakstė NKL žaidėjai, o į tribūnas tesirinko po 200-300 smalsuolių.

Tam yra ir priežasčių: tai buvo debiutiniai komerciniu būdu į NKL patekusių alytiškių metai ir toli gražu ne viskas sekėsi. Nuo pat gruodžio mėnesio nė sykio nelaimėjęs „Alytus“ (9-28, -466 taškai) ir finišavo priešpaskutinis, 15-as. Skaudžiausios nesėkmės buvo patirtos net pusšimčio taškų skirtumais – 58:107 ir 60:109.

Šiemet komandos biudžetą sudarė apie 200 tūkstančių eurų, o norint praverti LKL duris reikėtų keturiskart didesnio. Kad tai kol kas nėra realu, Delfi pripažino klubo direktorius ir treneris Mindaugas Jaruševičius, pats ilgus metus bėgiojęs ant LKL parketo.

Šį straipsnį gali skaityti tik DELFI prenumeratoriai. Prenumeruokite ČIA – daugiau žinių už mažą kainą! Pirmasis mėnuo tik 1 €. Milžiniškos nuolaidos ilgalaikei prenumeratai!