LKL klubai įtariami dėl kartelio – pradėtas tyrimas, gresia daugiatūkstantinės baudos

Konkurencijos taryba (KT), įvertinusi iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir klubų gautą informaciją apie kovo 13 d. vykusį LKL posėdį ir jame aptartus klausimus, susijusius su algų mokėjimo krepšininkams sąlygomis, nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo.

Istorija prasidėjo nuo į viešumą nutekėjusio Klaipėdos „Neptūno“ klubo savininko Sigito Ambrazevičiaus laiško kitų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų vadovams, rašo Krepšinis.lt.

Uostamiesčio ekipos „galva“ barė Utenos „Juventus“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ atstovus, esą nesilaikiusius neoficialaus klubų susitarimo algų krepšininkams nemokėti nuo kovo 13 d., kuomet nutrauktas LKL čempionatas.

Nors tiek „Neptūno“ priekaištų susilaukusių ekipų vadovai, tiek LKL prezidentas Remigijus Milašius neigė, jog klubai buvo susitarę laikytis vieningos pozicijos žaidėjų uždarbio klausimu, dėmesį į šią situaciją atkreipė valstybės institucijos.

KT praėjusią savaitę kreipėsi į LKL ir klubus prašydama suteikti informaciją apie minėtą posėdį ir priimtus sprendimus.

„Konkurentų susitarimai dėl darbuotojams (šiuo atveju – krepšininkams) mokamo atlygio dydžio ar kitų individualių sąlygų gali riboti konkurenciją ir pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimus, todėl jie negali būti pateisinami kilusia COVID-19 krize“, – rašoma KT interneto svetainėje.

KT pranešime taip pat pažymima, kad sprendimas pradėti tyrimą rodo, jog yra pagrindas įtarti galimą pažeidimą, tačiau tai dar nereiškia, kad toks pažeidimas egzistuoja.

Už dalyvavimą konkurenciją ribojančiame susitarime ūkio subjektui gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie draudžiamo konkurentų susitarimo gali būti apribota teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Vadovui taip pat gali būti papildomai skirta iki 14,5 tūkst. eurų bauda.

Konkurenciją ribojančio susitarimo dalyvis pagal Atleidimo nuo baudų programą gali būti atleidžiamas nuo baudos tuo atveju, jei nėra susitarimo iniciatorius, pirmas pateikia visą jam žinomą informaciją apie sudarytą draudžiamą susitarimą, kai Konkurencijos taryba dar nėra pradėjusi tyrimo. Konkurencijos tarybai jau vykdant tyrimą, kartelio dalyvei bauda gali būti sumažinta iki 75 proc., jei ji institucijai pateikia svarius įrodymus ir kitos papildomos informacijos apie pažeidimą.

Konkurencijos taryba taip pat ragina fizinius asmenis, turinčius įrodymų apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus įvairiuose sektoriuose, pateikti informaciją apie tai institucijai ir gauti piniginę išmoką iki 100 tūkst. eurų. Pareiškėjų tapatybė, jų prašymu, nebus atskleidžiama procedūros dalyviams, įskaitant ir ūkio subjektus, kurie įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą.