Į namus sugrįžęs Jakštas: apie "Telšių" kvietimą, antrą Ispanijos lygą ir pasikeitusią poziciją

Dėl aukščiausių vietų „7bet-NKL“ kovojantys „Telšiai“ įsibėgėjus sezonui prarado pagrindinį vidurio puolėją Lauryną Mikalauską, tačiau ilgai netrukus jam rado pakeitimą – po šešerių metų pertraukos iš Ispanijos į Lietuvą sugrįžo Rolandas Jakštas.

Prie „Telšių“ prisijungęs 30-metis plungiškis praėjusį sezoną žaidė antroje Ispanijos lygoje, San Sebastiano „Gipuzkoa“ komandoje, kurioje vidutiniškai rinkdavo po 7,1 taško, 2,5 atkovoto kamuolio bei 7,2 naudingumo balo.

„Lietuvoje turėjau pasiūlymų, bet dairiausi kuo arčiau namų. Nenorėjau grįžti į Lietuvą ir išvažiuoti toliau nuo namų. Keltis į „Telšius“ buvo geriausias sprendimas, nes arti Plungė“, – tinklalapiui nklyga.lt apie sprendimą persikelti į „Telšius“ aiškino R. Jakštas.

Iš sunkiojo krašto į vidurio puolėjo poziciją pasistūmęs 203 cm ūgio krepšininkas su „Telšių“ marškinėliais jau spėjo sužaisti šešerias rungtynes. Jis šį „7bet-NKL“ sezoną fiksuoja 12,5 taško, 6,5 atkovoto kamuolio, 3 rezultatyvių perdavimų, 1,3 perimto kamuolio bei 17,2 naudingumo balo statistiką.

Interviu su nklyga.lt R. Jakštas papasakojo apie priežastį po ilgo laiko sugrįžti į Lietuvą, antros Ispanijos lygos progresą, pasikeitusią poziciją Telšiuose bei prisitaikymą prie „7bet-NKL“ krepšinio.

– Po šešerių metų pertraukos sugrįžote į Lietuvą. Kas lėmė tokį sprendimą?
– Pagrindinė priežastis – šeima, nes buvau ją palikęs Lietuvoje. Vaikai pradėjo eiti į darželius, todėl nusprendžiau šį sezoną pabaigti Lietuvoje.

– Kodėl nusprendėte priimti Telšių komandos pasiūlymą ir kiek kvietimų iš kitų klubų sulaukėte?
– Turėjau daug pasiūlymų, ypatingai iš Ispanijos komandų. Rinkausi tarp buvusio ir dabartinio klubo, kuriame žaidžiau šį sezoną. Jie labai norėjo mane išsaugoti, bet priėmiau sprendimą grįžti pas šeimą. Nebenorėjau likti Ispanijoje. Tačiau tai nereiškia, kad grįžau visam laikui. Dar žiūrėsiu, kaip viskas gausis ateityje. Lietuvoje taip pat turėjau tų pasiūlymų, bet dairiausi kuo arčiau namų. Nenorėjau grįžti į Lietuvą ir išvažiuoti toliau nuo namų. Keltis į „Telšius“ buvo geriausias sprendimas, nes arti Plungė.

– Pastaruosius penkerius metus praleidote Ispanijos antroje lygoje. Kaip apibūdintumėte šį turnyrą ir kiek jis keitėsi per visus tuos metus, kol ten žaidėte?
– Buvo daug pasikeitimų. Kai tik atvykau žaisti į Ispaniją, tuo metu buvo tik du teisėjai. Vėliau teisėjų skaičius išaugo iki trijų. Tai buvo visai didelis pokytis, kuris jautėsi žaidžiant. Per mano pirmuosius kelis sezonus labai jautėsi rungtynių nekontroliavimas. Jeigu aikštėje rungtyniaudavo žaidėjas, kuris žaidžia daug metų, tai jam pagarba iš teisėjų buvo labai didelė. Sunku net paaiškinti, nes paprasčiausiai prie jo net priliesti negalėdavai.

Aišku, per visą šį laikotarpį pokyčių atsirado ir atlyginimo atžvilgiu. Pradžioje buvo mažesni pinigai, vėliau bangavo, o dabar atlyginimai yra vėl kylantys. Be to, Ispanijoje debiutavau prieš devynerius metus, todėl mačiau didelę ir komandų migraciją. Ten yra tokia sistema, kad paskutinės trys komandos krenta į žemesnę lygą ir jas pakeičia kiti klubai, o laimėtojai keliauja į ACB lygą. Ir beveik visos antros lygos komandos atitinka ACB lygos standartus. Ten nėra taip, kaip Lietuvoje, kad laimėtojai neturi galimybės žengti į aukštesnį lygį. Dauguma Ispanijos antros lygos komandų susitvarko finansus ir keliauja laipteliu aukščiau. Dėl to su daugeliu pirmos ir trečios lygos komandų esu rungtyniavęs.

– 2021 metais Marcas Gasolis kaip žaidėjas prisijungė į savo įkurtą Žironos „Basquet“ klubą, kurį vėliau atvedė iki ACB lygos. Ar tai ir buvo vienas iš tų žaidėjų, kurį teisėjai labai saugodavo?
– Taip, Gasolis – tikriausiai geriausias pavyzdys. Jeigu atvirai, galėdavai net neiti į rungtynes (juokiasi). Prie jo nebuvo galima prisiliesti. Juokinga situacija gaudavosi, kai pasiruošimo metu žiūrėdavome vaizdo įrašus. Stebi ir galvoti, ar taip tikrai galima? Tuo metu tai buvo priimtina. Iš krepšinio pusės buvo juokinga, nes nemalonu žaisti. Aišku, jeigu esi žaidėjas jo komandoje, tai labai gerai būdavo.

– Kokios priežastys lėmė, kad ir pačiam teko pakeisti penkias komandas?
– Pirmuosius trejus metus žaidžiau vienoje komandoje, o po to du sezonus praleidau kitoje ekipoje ir ten turbūt būčiau likęs ilgam, nes viskas buvo labai gerai, bet įvyko pandemija. Po koronaviruso protrūkio ta komanda prarado pagrindinį rėmėją ir buvau priverstas keliauti kitur. Vėliau galbūt šiek tiek paskubėjau pasirašydamas sutartį su kitu klubu, nes nepažinojau nei trenerio, nei vadovybės, todėl ir gavosi tokia situacija.

Be to, Ispanijoje yra taisyklė, kad jeigu komanda nori išsaugoti žaidėją, tai jiems tai kainuoja brangiau nei naujokas. Todėl pačios komandos yra suinteresuotos paleisti žaidėją ir kitais metais vėl tą patį žaidėją susigrąžinti.

– Ispanijos antroje lygoje rungtyniauja nemažai lietuvių. Kiek su jais palaikėte ryšį?
– Sutikau labai daug lietuvių. Praėjusiame sezone žaidžiau su trimis lietuviais vienoje komandoje. Galbūt ne visi jie užsitvirtina šioje lygoje, bet mūsų branduolys 4-5 žaidėjų migruodavo per komandas. Manau, kad daug lietuvių nori važiuoti į Ispaniją rungtyniauti.

– Kuris iš sezonų Ispanijoje jums buvo geriausias tiek sąlygų, tiek krepšinio prasme?
– Šiaurinėse komandose sąlygos – geriausios. Ten yra turtingesni ir labiau prižiūrėti klubai. Visi galvoja, kad Ispanijoje visada šilta, tačiau šiaurėje taip nėra. Būna, kad lyja dvi savaites be sustojimo. Pats geriausią sezoną turėjau Alikantėje, nes visus metus buvo geras oras ir ten žaisti buvo pasaka. Iš tikrųjų daugelį klubų, kuriuos aplankiau, buvo geri.

– Sugrįžtant į Lietuvą ir „7bet-NKL“, kaip sekasi įsilieti į „Telšių“ kolektyvą ir prisitaikyti prie kitokio krepšinio?
– Šį kolektyvą žinau iš anksčiau, nes komandoje turime 5 plungiškius ir trenerį iš Plungės. Todėl visus juos pažįstu. Su telšiškiais irgi yra tekę susitikti, todėl nepasakyčiau, kad naujas kolektyvas. Tiesiog reikia priprasti prie pačio krepšinio, nes jis labai skiriasi greičių ir kontakto atžvilgiu. Sunku paaiškinti, bet krepšinis – labai skirtingas. Manau, kad man dar reikia šiek tiek laiko. Kai priprasiu, galbūt bus lengviau. Dabar mane kankina pražangos, nes per pirmąsias ketverias rungtynes mano vidurkis – 4,5 pražangos.

– Su Tautvydu Šležu kartu žaidėte Ispanijoje, o dabar jis „7bet-NKL“ treniruoja Kauno „Žalgirio“ dublerius. Ar tikėjotės iš jo tokio karjeros posūkio ir ar palaikote ryšį?
– Pastaruosius kelerius metus šiek tiek mažiau, bet anksčiau daugiau bendraudavome. Turbūt reikėjo iš jo tikėtis to, nes jeigu kokio klausimo apie krepšinį norėdavai paklausti, tai Tautvydas – pirmas kandidatas, kurio gali klausti. Jis labai domėdavosi NBA, Eurolyga, antra Ispanijos lyga, LKL. Jis tam skirdavo daug laiko ir viską žinodavo. Džiaugiuosi už jį, manau, kad jis rado vietą, kurioje ir turėjo atsidurti.

– Kaip vertinate „Telšių“ komandos komplektaciją ir kiek jums asmeniškai patogi Ryčio Vaišvilos krepšinio filosofija?
– Dėl žaidimo pasakyti sunku, nes turėjau iš sunkiojo krašto persistumti į vidurio puolėjo poziciją. Man vien dėl šios aplinkybės yra sunkiau žaisti, nes turiu daryti kitus darbus, kurių nesu atlikęs karjeroje. Bet mano kūnas leidžia man žaisti vidurio puolėjo pozicijoje, todėl kiek įmanoma labiau bandau prisitaikyti. Aišku, man sunkiau žaisti nei ketvirtoje pozicijoje, bet po truputį viskas lengvėja. Sistema – lietuviška, daug taktikos ir viską reikia atlikti lėčiau ir protingiau. Ispanijoje daugiau bėgimų, o čia turi lėčiau atrasti geriausią sprendimą.

– Kokie dalykai jums yra nauji vidurio puolėjo pozicijoje?
– Reikia statyti daugiau užtvarų ir leistis po krepšiu. Kai žaidi ketvirtoje pozicijoje, daugiau atlieki atšokimus prie tritaškio linijos, o vidurio puolėjas turi leistis į apačią ir tai atima daugiau energijos. Tuo metu gynyboje turiu daugiau du prieš du situacijų, kai ketvirtoje pozicijoje keisdavausi. Tai mažos smulkmenos, prie kurių reikia priprasti. Taip pat atlieku daugiau metimų, nes dažniau būnu laisvas. Aišku, jeigu anksčiau komandoje atsirasdavo trauma, tai pagelbėdavau vidurio puolėjo pozicijoje. Bet taip teko rungtyniauti tik keletą rungtynių.

– Sužaidėte penkerias rungtynes (aut. past. – pokalbis vyko iki rungtynių su Marijampolės „Sūduva-Mantinga“), kokį įspūdį palieka „7bet-NKL“ varžovai?
– Iš tų penkių komandų man labai patiko „Žalgiris“. Tai – mano buvusi komanda, su kuria vienintele iki šiol žaidžiau „7bet-NKL“. Smagu buvo prisiminti jų sistemą, jie visi bėga, kovoja. Kaip ir mes praeityje, jaunimas lipa per visus, nesvarbu, kad 10 ar daugiau metų jaunesnis. Man patinka, kad ten surinkti Lietuvos talentingiausi jauni žaidėjai.

– Kokie jūsų asmeniniai ir komandiniai tikslai Telšiuose?
– Noriu padėti komandai laimėti. Aš komandai sakiau, kad nesu tas žaidėjas, kuris mes daug taškų, o siekiu atlikti kitus naudingus darbus. Galiu nepelnyti nė vieno taško, bet jeigu tą dieną reikės atkovoti 10 kamuolių, tą ir padarysiu. Mano asmeninis tikslas – laimėti, o komandos – išsilaikyti tarp top komandų. Galbūt pavyks ir į pirmąją vietą pasislinkti, bet tai priklausys nuo mūsų darbo.