"Šiaulių" senbuvis Stankevičius: pernai buvo geresni žaidėjai, šiemet – geresnė komanda

Daugelis pastebi, jog „Šiaulių-7bet“ komandoje kiekvieną sezoną atsiranda vis naujai sužibančių asmenybių. Ne išimtis yra ir trečiajį sezoną šioje ekipoje rungtyniaujantis Eimantas Stankevičius. Vis daugiau pasitikėjimo iš Antano Sireikos sulaukiantis krepšininkas šį sezoną demonstruoja geriausią formą savo karjeroje.

„Smagu, jog treneris tiki jaunais žaidėjais, duoda laisvę improvizuoti, pačiam kurti, pačiam mąstyti įvairiose situacijose. Manau, svarbiausia, jog treneris pasitiki žaidėjais, o jie stengiasi jo nenuvilti“, – apie A. Sireiką kalbėjo E. Stankevičius.

Šį sezoną „Betsafe-LKL“ čempionate gynėjas aikštėje praleidžia vidutiniškai po 21 minutę ir renka po 9,3 taško, 2,5 kamuolio ir 7,5 naudingumo balo per rungtynes.

Prieš lemiamą, sausio 16 d. vyksiančią Citadele Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio kovą tarp „Šiaulių-7bet“ ir Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komandų, LKL akademijos projekto dalyvis Albertas Savanevičius pakalbino E. Stankevičių.

– Eimantai, šį sezoną turite ryškiai išaugusį vaidmenį ir rodote stabilų žaidimą, gerą sportinę formą ir žaidžiate užtikrintai. Kaip pats dėl to jaučiatės?

– Iš tikrųjų jaučiu, kad esu šiek tiek svarbesnė figūra šį sezoną. Treneris labai tiki manimi, duoda nemažai žaidimo minučių. Kiekvienais metais jos vis auga, tai stengiuosi vykdyti tai, ko iš manęs nori treneriai.

– Lyginant su praėjusiu sezonu, kuo šis sezonas yra kitoks?

– Viskas išliko panašiai. Tik tai, kad pernai turėjome geresnius žaidėjus individualiai, o šiemet kaip pati komanda esame geresni. Čia turbūt ir yra didžiausias skirtumas.

– Pats demonstruojate geresnį žaidimą, aikštelėje praleidžiate daugiau minučių, kaip pats jaučiatės patobulėjęs?

– Jaučiuosi tikrai patobulėjęs, nes daug dirbau šią vasarą individualiai. Tiek ties kūnu, tiek ties krepšiniu. Džiaugiuosi, kad tas darbas dabar teigiamai atsiliepia ir tikiuosi, kad viskas taip ir išliks toliau.

– Šiais metais pasiekėte visus savo asmeninius rekordus – pelnytų taškų, atkovotų kamuolių, atliktų rezultatyvių perdavimų. Kur jaučiatės patobulėjęs labiausiai nuo persikėlimo į Šiaulius?

– Manau, kad įvairių situacijų skaityme. Kadangi esu metikas, tai stengiuosi kuo labiau gerinti savo metimų procentus, išbėgimą po užtvarų ir panašiai. Seniau tas procentas nebūdavo toks geras, ypač išbėgant iš užtvarų ir metant greitą metimą, tam daugiausia ir skyriau dėmesio. Na ir, žinoma, pats fizinis pasirengimas, kad greičiau bėgu, aukščiau pašoku.

– Esate gana jauna komanda ir šiuo metu žengiate pirmoje turnyrinės lentelės pusėje, kokia atmosfera yra komandoje, ko vieni iš kitų pasimokote ir kaip vieni kitiems padedate?

– Iš tikrųjų, turbūt gyvenime nebuvau tokioje geroje komandoje, nes atmosfera yra fantastinė. Daug bendraujam už aikštelės ribų, žiūrime krepšinį kartu, turime daug bendrų veiklų, tai tikrai su atmosfera viskas yra labai gerai. Tas atsiliepia ir aikštelėje, todėl dabar ir esame tokioje vietoje. Dėl šito tikrai yra labai smagu.

– Ar jaučiate, kad šį sezoną dar gali pagerinti savo asmeninius rekordus?

– Manau, kad tikrai taip. Man visada sezono pradžioje būna šiek tiek sunkiau, šio sezono pradžia – ne išimtis. Tačiau, po truputį vis geriau suprantu savo vaidmenį komandoje, komandos draugai man suteikia duoda progų, metimų ir panašiai.

– Artėja antrasis Citadele KMT susitikimas su Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ekipa, koks yra nusiteikimas komandoje?

– Šiek tiek liūdniau yra dėl to, kad tikrai jautėme, jog galėjome laimėti daug didesniu taškų skirtumu. Tas gyvenimas būtų šiek tiek ramesnis, tačiau, bet kuriuo atveju, šiuo metu turime pliusą. Didesnis ar mažesnis, čia jau kitas klausimas. Bet manau, kad tikrai esame pajėgūs ir turime išeiti į kitą etapą. Tikrai tikiu komanda ir manau, kad viskas bus gerai, tik reikia tinkamai nusiteikti.

– Kalbant apie jūsų praeitį, žaidėte Arvydo Sabonio krepšinio centre, vėliau Vokietijoje, ką galite papasakoti apie tas karjeros stoteles? Ką iš to išmokote ir pasisėmėte kaip žaidėjas?

– Sporto mokykloje turbūt kaip ir viskas suprantama, tiesiog visi tie pagrindai, daug žaidimo minučių, šansas atsiskleisti. Na, o dėl Vokietijos, manau, kad išvykti ten buvo vienas geriausių mano sprendimų apskritai. Pasisėmiau ir gyvenimiškos patirties, buvau vienas, aštuoniolikos metų, toli nuo tėvų. Taip pat, nebuvo kažkokių pagundų, tarkim su draugais kažkur išvykti. Tiesiog, buvo labai daug šansų tobulėti, eiti į salę sportuoti, atlikinėti metimus, susikoncentruoti į savo tobulėjimą. Tas laiko tarpas Vokietijoje buvo labai geras. 

– Vėliau žaidėte Joniškyje ir galiausiai Lietuvos krepšinio lygoje, Šiauliuose. Ką galite pasakyti apie lygių skirtumą, ar buvo sunku įsilieti į komandą?

– Skirtumas tikrai didelis. Jonišky turėjau žalią šviesą, treneris pasitikėjo, galėjau daryti daug dalykų, daug žaidžiau su kamuoliu ir viskas buvo tikrai labai gerai, o atvykęs į Šiaulius jau turėjau kitokias užduotis. Turėjau labiau simbolinį vaidmenį – tiesiog apsiginti kada to reikia, atlikti pražangą. Tuo momentu tikrai atrodė labai didelis skirtumas.

– Kalbant apie ateitį, kokie yra asmeniniai jūsų tikslai, kokius tikslus esate sau išsikėlęs dabar? Gal svajojate apie žaidimą Eurolygoje?

– Na, ties šituo aš kalbu labai atsargiai, nes labai nemėgstu prisikalbėti. Aišku, visi mes pasvajojame apie aukščiausią lygį, bet nežinau, tiesiog, stengiuosi daug dirbti, tobulėti. Po šių metų baigiasi mano kontraktas su Šiauliais, laukia turbūt įdomi vasara. Stengiuosi, dirbu šiuo momentu, noriu su komanda kuo geriau pasirodyti, užimti kuo aukštesnę vietą. Toliau, manau, jeigu viskas seksis gerai, tai ir bus gerai.

– Kokią žinutę skirtumėte sirgaliams, kurie pastaruoju metu stebi jūsų komandos renesansą?

– Visiems labai noriu padėkoti už tai, kad tas palaikymas vėl atbunda, labai smagu matyti tiek daug fanų apsirengusių geltonai.