Įspūdingai sezoną pradėjęs "Perlo" talentas seka tėvo pėdomis (interviu, video)

Trečiuosius metus Vilniaus „Perlo“ klube pradėjęs Karolis Giedraitis tapo vienu ryškiausių Nacionalinės krepšinio lygos sezono pradžios krepšininkų.

Sužaidus septynerias NKL reguliaraus sezono rungtynes, „Perlo“ krepšininkas vidutiniškai pelno po 21,7 taško, atkovoja po 2,1 kamuolio, atlieka po 3,3 rezultatyvaus perdavimo, išprovokuoja po 5,9 pražangos ir renka po 20,3 naudingumo balo.

20-ies metų 194 cm ūgio gynėjas NKL pagal rezultatyvumą užima trečiąją vietą, o pagal naudingumo balų vidurkį – septintąją.

Taikliarankis gynėjas visose 7 rungtynėse pelnė dviženklį taškų skaičių, o ketveriose iš jų – bent po 20 taškų

Sezono pradžioje K. Giedraičiui priklauso rezultatyvumo rekordas – jis mače su Mažeikių „Ereliais“ surinko 36 taškus, įmesdamas net 12 dvitaškių iš 17.

Palyginimui, 2017-2018 m. sezone krepšininkas NKL pelnydavo po 8,4 taško, tad jo rezultatyvumo rodiklis pakilo 2,5 karto. 2016-2017 m. sezone gynėjas įmesdavo po 6,7.

Kas lėmė tokį šuolį? Vilniaus „Perlo“ treneris Arvydas Gronskis mano, kad prie to prisidėjo ne viena priežastis, o viena svarbiausių – pasirodymas Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinėje, kuri vasarą rungtyniavo Europos čempionate. Šiose pirmenybėse dvidešimtmetis rinko po 5,7 taško, 2,3 atkovoto kamuolio ir 1,5 rezultatyvaus perdavimo.

To paties A. Gronskio vadovaujama dvidešimtmečių rinktinė Europos čempionate iškovojo 6 pergales iš 7, tačiau suklupo aštuntfinalyje ir užėmė 9-ąją vietą.

„Viskas vyksta po truputį. Jam ne pirmieji metai komandoje, Karolis kasmet ėjo į priekį. Visada savo ekipos vaikinams sakau, kad reikia išlaukti. Be to, jam labai daug davė ši vasara rinktinėje. Anksčiau toks pat pasitikėjimas sugrįžus iš rinktinės matėsi ir iš Margirio Normanto, ir Arno Beručkos.

Karoliui atsirado didesnis pasitikėjimas savimi, jis labiau sutvirtėjo fiziškai. Viskas susidėjo iš mažų kruopelyčių. O nuoseklus darbas atsiperka, jis automatiškai jaučiasi tvirčiau ir fiziškai, ir psichologiškai. Džiaugiuosi dėl Karolio, dabar matome ženklų jo šuolį“, – apie savo auklėtinį svetainei „nklyga.lt“ kalbėjo Arvydas Gronskis.

K. Giedraitis šį sezoną pataiko 55,4 proc. dvitaškių, 45,2 proc. tritaškių ir 77,8 proc baudų metimų. Visi trys skaičiai – geriausi jo karjeroje.

Specialistai pabrėžia, kad šis 76 kg gynėjas yra vėlyvo brendimo, tačiau A. Gronskis akcentuoja, jog svarbiausia ne tai, kaip susiformavęs kūnas, o kokie įgyti krepšinio įgūdžiai.

„Karolis kasdien po truputį tampa vis tvirtesnis. Dėl to šiek tiek lengviau grumtis, atsiranda greitis, tvirtumas. Gal jis ir vėlyvo brendimo, bet jo technika yra išryškėjusi – gerai valdo kūną ir kamuolį, veržiasi po krepšiu, atlieka verpstę, pataiko po driblingo iš vidutinio nuotolio, taikliai meta tritaškius.

Taip, gynyboje trūksta tvirtesnio kūno, bet to niekada nepaskubinsi. Reikia sutvirtėti, tai procesas, jog reikia dirbtinai pridėti svorio, auginti masę. Tada gynyboje bus dar stipresnis, galės gintis su daugiau kontakto“, – pasakojo A. Gronskis.

Karolio tėtis – buvęs žinomas krepšininkas Andrius Giedraitis, Lietuvos krepšinio lygos metraščiuose pagal rezultatyvumą užimantis 6-ąją vietą (4829 taškai). A. Giedraitis pasakoja, kad taip pat buvo vėlyvo brendimo.

„Kai pirmame kurse, būdamas 19-20 metų, grįžau į namus ir susitikau su buvusiais bendraklasiais, tai visi sakė „oho“. Buvo nustebę, kad taip greitai visus praaugau ir taip sustiprėjau.

Karoliui trūksta ne tik masės, tačiau aš labai džiaugiuosi, kad treneriai turėjo kantrybės ir nenuleido rankų, dirbo su juo, pats Karolis stengėsi, labai daug sportavo ir darbavosi. Tikiuosi, kad viskas yra augime, kad nebuvo vienas šuolis ir dabar sustos. Tikiuosi, kad dar bus šuolių“, – teigė Andrius Giedraitis.

Pats Karolis dėl savo žaidimo iškilimo dėkoja ir treneriui, ir tėčiui. Prieš sūnui persikeliant į „Perlą“, A. Giedraitis kelis kartus per savaitę keldavosi ankstyvą rytą ir su savo sūnumis Karoliu ir 18-mečiu Dovydu, kuris rungtyniauja Ispanijoje, vykdavo sportuoti individualiai dar prieš važiuojant į mokyklą.

Interviu su Karoliu Giedraičiu – apie galingą sezono pradžią, asmeninį tobulėjimą, komandos trenerio pasitikėjimą, žaidimą rinktinėje ir vėlyvą brendimą.

– Karoli, kaip manote, kas lėmė tokį jūsų žaidimo iškilimą?
– Manau, kad didelė dalis to, kad visgi esu treti metai komandoje, žinau, ko nori treneris, žinau jo sistemą. Padidėjo atsakomybė, esu vienas iš vyriausių komandoje. Treneris daugiau pasitiki manimi, žino, kur mano stiprybės, ir stengiasi jas išnaudoti. Šiemet daugiau žaidžiame kaip komanda, labai geras kolektyvas, labai geras mikroklimatas. Tai ir rezultatuose atsiliepia.

– Koks esate krepšininkas?
– Man patinka žaisti vienas prieš vieną, išnaudoti prieš tiesioginį oponentą įgytą pranašumą, čia jaučiuosi patogiausiai. Patinka žaisti du prieš du, visą karjerą rungtyniauju pirmoje ir antroje pozicijose, tai tas du prieš du – mano duona. Bet vienas prieš vieną jaučiuosi patogiausiai. Taip pritraukiu gynybą, randu laisvus likusius komandos draugus. Stengiuosi metimą tobulinti – ir iš vidutinio nuotolio, ir tritaškio zonos.

– Treneris minėjo, kad prie tobulėjimo prisidėjo ir žaidimas Lietuvos jaunimo rinktinėje.
– Treneris man vis kalbėjo, kad tokie turnyrai – kaip papildomas sezonas. Ta įtampa, pasirengimas, nerimas dėl to, ar atkabins, ar pasiseks. Tai užgrūdina ir prideda pasitikėjimo savimi. Atstovauji Lietuvai su geriausiais šalies bendraamžiais ir žaidi prieš geriausius Europoje, kurie tais pačiais metais dalyvauja NBA naujokų biržoje. Tai prideda neįkainojamos patirties, ko negausi dirbdamas vienas pats individualiai.

– Ar sezono metu lieka laiko individualiam tobulėjimui?
– Atėjus į „Perlą“, iškart buvo geros sąlygos tobulėjimui, lieka tik viską suderinti su mokslais. Praėjusių metų antroje pusėje stengiausi eiti į visas rytines treniruotes, šiek tiek aukojau mokslus. Šiais metais irgi stengiuosi nepraleisti rytinių. Tai geriausias būdas tobulėti, nes vakare būna visa komanda, kartojame derinius. Ryte geriname fizinį pasiruošimą, treneriai kiekvienam krepšininkui skiria daug dėmesio, o ir komandoje nebūna visi, tad gauni labai daug dėmesio.

– Kuri pozicija – įžaidėjo ar atakuojančio gynėjo – jums yra priimtinesnė?
– Tenka žaisti ir ten, ir ten. Kadangi šiais metais turime gerų jaunų įžaidėjų, aš pasislinkau į antrą, bet jeigu reikia, visada galiu pasiimti kamuolį, išsivaryti ar suorganizuoti ataką. Pats bandau patarti ir padėti. Jeigu matau, kad man labiau sekasi antroje pozicijoje, tai tądien joje daugiau ir žaidžiu.

– Treneris ir tėtis Andrius minėjo apie vėlyvą jūsų brendimą. Ką apie tai manote?
– Man visi kartoja, kad esu vėlesnio brendimo ir su laiku viskas ateis, būsiu normaliose vėžėse. Aš negalvoju apie tai, stengiuosi išnaudoti tai, ką galiu dabar, kur esu pranašesnis. Jeigu nėra tiek jėgos, tai bandau apgauti ir pergudrauti varžovą. Negaliu nustumti, bet galiu išvengti. Yra visokių variantų.