"Wolves" klubo biudžetą atskleidęs klubo direktorius: suprantame situaciją blaiviai

„Wolves“ komandos direktoriumi tapęs Andrius Žiauberis atskleidė, su kokiu biudžetu artėjantį sezoną pasitinka komanda.

„Jau ne kartą apie jį kalbėjome. Niekas nesikeičia. Mūsų planuojamas pirmo sezono biudžetas yra apie 3,5 milijono eurų. Keliame sau tikslus jį dar pasididinti, vertindami tai, kad tam tikros mūsų pajamos priklauso nuo to, kaip mes pasirodysime. Natūralu, kad nėra lengva pardavinėti rėmimo paketus, kol klubas nėra sužaidęs nė vienų oficialių rungtynių.

Keldamiesi ambicingus sportinius tikslus mes puikiai suprantame, kad šalia to atsiranda galimybė pardavinėti ir rėmimo paketus. Suprantame situaciją blaiviai – kol kažko neįrodėme aikštėje, komunikacijoje ir rinkodaroje, kas užtruks, pradedame su 3,5 milijono. Tikiu, kad tai nėra galutinis mūsų klubo biudžetas ir kad jis dar turi galimybių paaugti net ir pirmo sezono metu“, – teigė Žiauberis.

Išsamiame interviu „Wolves“ vadovas Žiauberis pristatė ilgalaikę klubo viziją, atskleidė žaidėjų komplektacijos procesus, klubo valdymo struktūrą, krepšinio bendruomenės būrimo veiklas ir iššūkius kuriant naują klubą.

– Kokie iššūkiai kurti naują krepšinio klubą?
– Ta pradžia buvo tokia ganėtinai netikėta. Kai verslą įsigijo Gediminas Žiemelis, aš buvau tiek „Tiketos“, tiek arenos vadovas, bet taip jau atsitiko, kad „Tiketą“ mes šitame laikotarpyje pardavėme ir atsirado tokia niša, kur galėčiau save realizuoti. Esu dėkingas Gediminui, kad jis pasiūlė man galimybę prisidėti prie klubo kūrimo. Iššūkis... Aš jį dėl to ir vadinu iššūkiu, nes tai nebuvo paprastas ir lengvas dalykas. Visada žmogui lengviau daryti tuos darbus, kuriuos tu pažįsti, su kuriais tu esi susipažinęs, kažkokias sėkmės istorijas turi.

Čia buvo toks ganėtinai visiškai naujas dalykas. Kita vertus, būdamas renginių versle nuo 2008 metų ir dirbdamas jame daugiau negu 10 metų, atrodo, viską žinai apie pramogas, kurios vyksta Lietuvoje. Prie to paties krepšinio tekdavo prisidėti dirbant „Tiketos“ vadovu. Kartu su komercijos skyriumi mes padėdavome ir federacijai kainodaros strategijas dėlioti, ir tuometiniame „Lietuvos Ryte“ buvome įsitraukę į visų strategijų kūrimą, kainodarų kūrimą.

Atrodo, tų patirčių yra, bet nė velnio. Būti klubo viduje, jau tikrai viduje, ir tik patarinėti – yra du visiškai skirtingi dalykai. Todėl aš tikrai drąsiai galiu pasakyti, kad tai tikrai yra iššūkis, bet beprotiškai įdomus.

– Ar yra jaučiamas spaudimas komandos sudėčiai, įvertimus klubo turimas ambicijas?
– Psichologiškai tikrai esame pasiruošę. Kiek kitaip vertinčiau tą spaudimą ar nesuspėjimą su terminais. Natūralu, tai yra padidintas dėmesys, klubas kelia sau dideles ambicijas, jos niekur nedingo, ir tai tada asocijuojasi su tam tikru noru kai kuriose vietose kažką pabrėžti, kažkur įkąsti. Mano galva, mes susikomplektavome ne ką vėliau negu didieji ir jau seniai rinkoje esantys krepšinio klubai.

Labai džiaugiuosi, kad mūsų komandoje yra tiek Rimantas Kaukėnas, tiek Algimantas Bružas, kurie į komplektaciją žiūrėjo ne per bėgimo prizmę. Mes visada žiūrime į kokybę. Dėliodamiesi komplektaciją, labai didelį dėmesį skyrėme žaidėjų vaidmenims, vertinamės žaidėjus ne per vieną jų poziciją, o galbūt tam tikras dengiamąsias, kitas pozicijas. Aš tikrai labai džiaugiuosi, kaip profesionaliai į visą šitą procesą įsitraukė tiek Algimantas, tiek Rimantas.

Kitas labai svarbus aspektas komplektacijoje buvo pačių žmonių charakterio savybės. Toje vietoje, matydamas tam tikrą treniruočių procesą, dalyvaudamas keliose draugiškose rungtynėse, aš matau, kad komanda yra kaip vienas kumštis. Ta psichologinė sveikata, santykis rūbinėje bent jau kol kas mus visus džiugina. Visi vienodai suprantame, kur esame ir ko mes norime.

Ambicija niekur nedingo – ką pozicionuojame, to ir norime. Komandą kuriame tam, kad laimėtume. Suprantame, kad tai gali būti ne pirmą sezoną. Tos ambicijos, kurios skambėjo ir spaudoje, ypatingai klubo kūrimosi pradžioje, kad turime viską laimėti, kad biudžetas 20 milijonų – čia kalbame apie ilgalaikius tikslus. Labai daug kompanijų ir šalių ganėtinai ilgai projektuoja savo ateitį tiek laiko, kiek patys negyvena. Yra tokių kompanijų, kurios projektuoja savo ateitį 100 ar 200 metų į priekį, suprasdamos, kad jos pačios nenugyvens iki to laikotarpio.

Tas dalykas mums svarbus. Turime ilgalaikius tikslus, bet mes suprantame, kad norint pasiekti ilgalaikius tikslus, reikia pradėti daryti pirmuosius žingsnius, o jie yra sukurti ambicingą komandą tiek vadybos prasme, tiek krepšininkų prasme, pradėti pirmą sezoną, kurio tikslas tikrai išlieka ambicingas – žaisti finale. Mes tikime, kad tą galime pasiekti su ta komanda, kurią surinkome. Jeigu sporte neturi ambicijos, tai geriau nereikėtų nieko pradėti kurti. Tai link to ir einame.

– Laukia FIBA Europos taurės atrankos etapas. Kokie tikslai keliami šiam turnyrui?
– Šis atrankos etapas klubui svarbus tiek, kad mes norime jį laimėti ir tikime, kad tai galime padaryti. Kol kas pagrindinis procesas yra koncentruotas į fizinį pasiruošimą. treniruotės intensyvios, ilgos, turbūt krepšinio bendruomenė žino Rimo Kurtinaičio treniruočių principus. Visi suprantame, vardan ko mes tai darome. Aš labai tikiu, kad išskridę į atrankos turnyrą mes jį laimėsime. Pergalė bet kokiame turnyre grūdina ir motyvuoja krepšininkus. Puikiai suprantame, kad turėdami Europą, turėsime intensyvesnį tvarkaraštį. Lengviau mums bus ir patį krepšinį eksportuoti, apie kurį mes jau ne vieną kartą kalbėjome. Ir tas tikslas yra vienas iš mūsų pagrindinių tikslų – eksportuoti krepšinį. O tai padaryti žaidžiant Europoje yra lengviau.

– Kur gyvens komandos krepšininkai sezono metu?
– Mums svarbu, kad krepšininkai gautų komfortabilias sąlygas ir galėtų susikoncentruoti į rezultatą aikštelėje. Suprantame, kad esame naujas klubas. Mums reikėjo įdėti pastangų, įkalbinėjant krepšininkus prie mūsų prisijungti. Dabar kalbėtis lengviau, nes klubas įgyja konkretų kūną. Atsiranda komunikacija, stabilus naujienų srautas. Bet pačioje pradžioje, kalbant su pirmaisiais krepšininkais, mes tikrai turėjome įdėti daugiau pastangų. Dėkoju Rimantui ir Algimantui už tai.

Mums vienas iš svarbiausių dalykų yra užtikrinti fantastišką infrastruktūrą krepšininkams, ką dabar ir stengiamės padaryti. Pačio sezono metu komandos namų arena bus Alytaus arena, o krepšininkams suteikėme galimybę pasirinkti, kur jie gali gyventi. Dalis jų gyvens Kaune, o kita dalis – Birštone. Treniruotis planuojame vienoje iš Birštono salių. Tokiu būdu leisime krepšininkams pasirinkti, galbūt kažkas nori arčiau šeimos gyventi. Taip pat ir legionieriams, atvykusiems iš didelių miestų, galbūt reikia šiek tiek didesnės infrastruktūros ir laisvalaikio praleidimo formų, kurių negali suteikti mažesni miestai. Didžioji dalis bazuosis arčiau arenos – Birštonas, tas pats Alytus.

–  Ar sklandus arenos rekonstrukcijos procesas?
– Viskas vyksta taip, kaip ir planavome. Mūsų tikslas – užbaigti rekonstrukciją iki 2023 metų pavasario pabaigos. Viskam esame pasiruošę. Tik tam tikrame pasiruošimo procese yra tai, kad ne viskas priklauso nuo mūsų. Tam tikrų pakeitimų, kuriuos norime padaryti, atiduoti duoklę miestiečiams ir pačiam miestui, negalime padaryti be tam tikrų leidimų. Viduje esame viską pasiruošę, jau pradėjome pasiruošiamuosius darbus ir labai tikimės, kad viskas sklandžiai įvyks.

Net neabejoju, kad tam tikri procesai, į kuriuos įsitraukia Vilniaus miesto savivaldybė, įvyks sklandžiai ir mes spėsime laiku pasibaigti rekonstrukciją. Šiuo metu didesnę koncentraciją dedame į technologinį arenos atsinaujinimą, patogumą žiūrovui ir organizatoriui. Kad organizatorius norėtų pas mus ateiti į areną daryti renginius. Arenai renginys yra karalius, nes jei jo neturi, tai nei viena tarnyba neturi darbo, o jei turi – visos tarnybos iš karto įdarbinamos.

– Užsiminėte apie ilgalaikę klubo viziją. Koki ji?
– Ilgalaikę klubo viziją mes siejame su krepšinio eksportu. Kaip arenai svarbus organizatorius ir renginys, taip klubui svarbus turinys. Turinio didžiąją dalį sudaro sportiniai rezultatai, bet nemaža krepšinio klubų dalis būtent čia ir susikoncentruoja. Aš šiek tiek padalinčiau ir prie sportinių rezultatų pridėčiau šalia vykstančio turinio kūrimą. Logiška, kad būnant tokioje mažoje rinkoje, kaip Lietuva, ir keliant sau ambicingus tikslus, mums nebeužtenka tos rinkos. Todėl savo tikslus dėliojame taip, kad esame numatę eksportuoti krepšinį į mūsų pasirinktas tikslines rinkas. Norime eiti į tas rinkas, kur yra nemažai lietuvių išeivių arba tas rinkas, kurios stipriai domisi krepšiniu, myli krepšinį, bet neturi komandų, savo šalių, kurios galėtų reprezentuoti kažkokiame aukšto lygio Europos turnyre.