"Wolves" naujokas – apie iš garsaus NBA mažylio gautą patarimą bei karštą charakterį

Savaite vėliau prie Vilniaus „Wolves Twinsbet“ prisijungęs legionierius iš JAV Andrew Andrewsas jau pluša komandos treniruotėse ir stengiasi rasti bendrą kalbą tiek su naujaisiais komandos draugais, tiek su trenerių štabu, vadovaujamu italo Alessandro Magro.

Sezono trukmės sutartį pasirašęs 188 cm ūgio gynėjas į Lietuvos sostinę persikėlė iš Badalonos „Joventut“ (Ispanija). Europos taurės („BKT EuroCup“) turnyre jis rinko po 14,6 taško, 2 atkovotus kamuolius, 3,8 rezultatyvaus perdavimo, 1,4 perimto kamuolio ir 14,7 naudingumo balo.

Šalies čempionate šio žaidėjo vidurkiai siekė 10,7 taško, 2,7 rezultatyvaus perdavimo, 1,8 atkovoto kamuolio ir 7,8 naudingumo balo.

Įvairiose šalyse rungtyniavęs patyręs 31 m. krepšininkas savo karjeros saulėtekyje vienerius metus žaidė Rygos VEF klube. Tai prisimindamas krepšininkas įžvelgė bendravimo kultūros panašumų tarp Baltijos jūros kaimynių, kalbėdamas apie šalis, kuriose yra žaidęs.

„Dabar geriau suprantu ir lietuvius. Jie panašūs į latvius, nes žaidžiau ir Latvijoje. Bet svarbu suprasti, kaip jų kultūra atsispindi krepšinyje, žaidimo stiliuje, kaip su jais reikia bendrauti, kaip žaisti“, – neabejojo amerikietis.

Kalbėdamas apie sprendimą prisijungti prie „Wolves Twinsbet“ komandos, A. Andrewsas išskyrė vyr. trenerio A. Magro indėlį per susitikimą Las Vegase, kuriame strategas lankėsi stebėdamas NBA Vasaros lygos turnyrą.

– Jei būti visiškai atviram, su treneriu susitikome Las Vegase ir susėdome pasikalbėti. Tai buvo prieš aptariant bet kokį pasiūlymą. Jis nežinojo, kad kai žaidžiau Bursoje, mačiau jį treniruojant „Brescia“ komandą. Tąsyk stebėjau, kaip jie dirba, apšyla prieš rungtynes ir viskas man pasirodė labai profesionalu, – sakė Vilniaus komandos naujokas. – Pasidalinau šiuo įspūdžiu su juo. Jis atsisėdo, papasakojo savo filosofiją, koks yra žmogus, ne tik treneris. Ir visa tai kartu tiesiog leido man suprasti, kad aš čia atvyksiu.“

Savo interviu jis papasakojo apie turėtą krepšinio kelią, patirtis skirtingose šalyse, profesionalaus krepšininko turimus iššūkius, palaikymo svarbą, geriausią gyvenime gautą patarimą, žaidėją, su kuriuo norėtų pažaisti, alternatyvią krepšiniui veiklą ir pomėgius.

– Kaip prasidėjo tavo krepšinio kelionė?

– Krepšinį pradėjau žaisti maždaug antroje klasėje. Žaidžiau su vyresniu broliu. Jis buvo dvejais metais vyresnis, todėl tiesiog visur sekiojau paskui jį. Pradėjau ten, vėliau perėjau į tai, ką dabar vadiname AAU krepšiniu. Tai buvo mano perėjimas. Vidurinėje mokykloje krepšinis man sekėsi gana gerai. Galiausiai patekau į Vašingtono universitetą. Ten gavau šiek tiek NBA patirties: treniruotės, Vasaros lyga, pasirengimo stovyklos. Tada profesionalo karjerą pradėjau „Hornets“' treniruočių stovykloje. Po to išvykau į Turkiją ir nuo tada esu užsienyje. Taip ir sukuosi.

– Žaidei krepšinį Latvijoje, Izraelyje, Graikijoje, Turkijoje, Ispanijoje. Dabar būsimą sezoną praleisi Lietuvoje. Ką tau davė žaidimas skirtingose šalyse ir skirtingose kultūrose?

– Daugiausia išmokau apie kitų šalių kultūras, kaip žmonės bendrauja tarpusavyje, ar tai būtų turkai, ar dabar geriau suprantu ir lietuvius. Jie panašūs į latvius, nes žaidžiau ir Latvijoje. Bet svarbu suprasti, kaip jų kultūra atsispindi krepšinyje, žaidimo stiliuje, kaip su jais reikia bendrauti, kaip žaisti. Tai įdomus kelias mokytis kultūrų ir derinti jas su savąja.

– Kokie didžiausi iššūkiai būnant profesionaliu krepšininku?

– Mano darbas reiškia labai ilgą laiką būti toli nuo namų. Kai jis prasidėjo, gal iki trečio ar ketvirto sezono vis galvodavau – kad tik greičiau namo. Bet kai sensti, tavo šeima sensta, draugai sensta, žmonės, su kuriais užaugai, irgi sensta. Tu gyveni savo gyvenimą čia, o jie – ten. Ši dalis tampa sunki. Ir tai man turbūt sunkiausia. Na, o šiaip – kartais kildavo kalbos barjerų. Bet dabar, kaip ir visose kitose šalyse, kuriose buvau, čia puikiai moka anglų kalbą. Dėl to nebeturiu didelių problemų.

– Paminėjai savo šeimą. Ką ji tau reiškia?

– Manau, šeima visiems reiškia viską. Ir šeima tai nebūtinai turi būti tėvai. Šeima – tai tavo palaikymo sistema, kas tave palaiko ir ką tu palaikai. Suprantate, ką noriu pasakyti? Man tai svarbu. Tiesiog stengiuosi rūpintis savais ir tais, kurie rūpinasi manimi.

– Kokie tavo tikslai būsimame sezone?

– Kabėsiu tik apie komandos tikslus, nes asmeninius laikau savyje. Komandos tikslai svarbiausi. Noriu, kad visi... Noriu būti dalis, kuri suvienija komandą. Nuo pirmo iki 14-to ar kiek ten vyrų turime sąraše, noriu, kad visi jaustųsi įtraukti, kad kiekvienas jaustųsi esąs jos dalis. Ši organizacija gana nauja, tad turime laiko joje palikti savo pėdsaką. Jei suprasime to svarbą, visi galės prisidėti ir padėti „Vilkams“ atsidurti ten kur esame ir kur norime.

– Kokio tipo esi žaidėjas? Ką gali duoti komandoms, kuriose žaidi?

– Esu dinamiškas. Esu agresyvus. Kovoju aukščiausiu lygiu tiek puolime, tiek gynyboje. Visi žino, kad galiu rinkti taškus. Bet taip pat kovoju gynyboje, joje mėgstu stoti prieš geriausius varžovus. Niekada nepasiduodu, esu užsispyręs. Kartais tai geras, kartais tai blogas dalykas. Bet manau, kad tokiais karštais momentais reikia žmogaus, kuris būtų karštas ir nebijotų pulti. Ir aš tuo didžiuojuosi. Kartais man reikia šiek tiek apsiraminti, bet tai esu aš, ir tai yra, ką duodu komandai.

– Kokį patarimą duotum jauniems žaidėjams, svajojantiems tapti profesionaliais krepšininkais?

– Tiesiog pasitikėk procesu, o ne rezultatais. Suprantate, ką turiu omeny? Bus pakilimų ir nuosmukių ne tik krepšinyje, bet ir gyvenime. Taigi per šiuos svyravimus, per šiuos kalnelius kur tu būsi? Ar ateisi kasdien ir darysi tą patį? Ar išlaikysi tą pačią darbo etiką, kai nesiseka, ar darysi tik kai sekasi? Iš to, ką mačiau, tai išskiria daug vaikinų užsienyje ir daug žmonių bet kurioje profesijoje, kurie laikosi savo principų ir laikosi savo darbo etikos.

– Ar turi kokių nors rungtynių dienos įpročių?

– Stengiuosi skaniai pavalgyti. O šiaip, tiesiog klausausi muzikos. Turiu porą draugų namuose. Kuriame grojaraščius ir dalinamės jais, bandydami nuspręsti, kieno geresni. Prieš rungtynes stengiuosi pavalgyti gero maisto ir rasti gerą muziką, kad įeičiau į ritmą.

– Jei galėtum pažaisti krepšinį su bet kuriuo dabarties ar praeities krepšininku, ką pasirinktum?

– Jo nebėra, bet tai tikrai būtų Kobe Bryantas. Kobe, be abejonės, mano mėgstamiausias žaidėjas. Jis man – geriausias visų laikų. Gerai, jo jau nebėra tarp variantų. Tada Kyrie Irvingas ar Michaelas Jordanas. Vienas iš tų dviejų, tikriausiai. Nežinau. Į šį klausimą galėčiau atsakinėti amžinai. Nežinau, sunku išsirinkti.

– Kokį geriausia patarimą esi gavęs iš trenerių ar žaidėjų?

– Gavau daug patarimų iš puikių žmonių. Bet jei reikėtų pasirinkti vieną, kuriuo iki šiol naudojuosi ar prisimenu kasdien, tai būtų gautas iš Isaiah Thomaso. Susisiekiau su juo prieš porą metų, kai buvau rezultatyviausias žaidėjas Turkijoje. Mane dengė dviese, o aš vis tiek bandžiau pelnyti taškus. Jo paprastas patarimas buvo apie vidurkių dėsnį – tu būsi tuo, kas esi. Pavyzdžiui, jei vidutiniškai pelnai 20 taškų per 30 rungtynių, kai kuriose jų gali turėti 10, kitose – 30, kai kuriose rungtynėse gali turėti 15, kitose – 25. Bet vidurkių dėsnis niekada nemeluoja, todėl visada būsi tuo, kas esi. O tai priklauso nuo darbo, kurį įdedi, kai niekas nemato. Ir dabar tai mane lydi. Jei vieneriose rungtynėse pelnau 5, nesijaudinu, nes žinau, kad kitose galiu pelnyti 20. Mano vidurkių dėsnis visada priklausys nuo įdėto darbo. Tai turbūt geriausias patarimas, kurį esu gavęs.

– Jei nebūtum krepšininkas, kuo galėtum būti? Kokią karjerą norėtum turėti?

– Galimybės beribės. Net dabar, nors esu krepšininkas, neapsiriboju vien tuo. Sezono metu stengiuosi daryti ir kitus dalykus. Pernai įgijau magistro laipsnį. Šiemet tikriausiai gausiu NT agento licenciją. Stengiuosi plėsti savo įgūdžių arsenalą. Nenoriu savęs apriboti viena sritimi. Suprantate, ką turiu omeny? Manau, kad esu labai išsilavinęs žmogus, tad išsiaiškinsiu. Gal imsiuosi verslo, kad galėčiau išbandyti įvairias sritis.

– Kokius turi pomėgius be krepšinio? Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

–  Pastaruoju laiku esu tėtis. Prieš trejus metus susilaukiau dukrytės, tad vasarą ji užima visą mano laiką. Stengiuosi būti su ja kuo daugiau. Net būdamas čia, nuolat skambinu jai per „FaceTime“. Be to, kaip minėjau, stengiuosi tobulėti. Pernai įgijau magistro laipsnį. Nuolat skaitau, stengiuosi perskaityti keletą knygų. Žaidžiu kompiuterinius žaidimus su draugais iš namų. Bet aš esu labai paprastas. Neturiu daug užsiėmimų.