Žalgirietis Gicevičius – apie žingsnį į priekį, lyginimą su Butkevičiumi ir vasaros planą

Proveržio metus „7bet-NKL“ čempionate užbaigusio ir bronza pasipuošusio Kauno „Žalgirio-2“ puolėjo Gvido Gicevičiaus sezono finišą apkartino trauma.

Pirmame mažojo finalo serijos susitikime prieš Palangos „Olimpą“, likus pusantros minutės iki finalinės sirenos, 21-erių puolėjas patempė kairės čiurnos raiščius. Likusį žalgiriečių žygį iki bronzos jam teko stebėti su įtvaru nuo komandos suolelio.

Ant prizininkų pakylos po sezono pertraukos vėl užlipęs „Žalgiris-2“ patirties ir jaunystės kovą prieš Palangos klubą serijoje laimėjo 3-0 ir trečiąsyk lygos istorijoje pasidabino bronzos medaliais.

„Man tikrai nepasisekė, – nklyga.lt sakė vyriausias „Žalgirio“ dublerių krepšininkas. – Pirmose pusfinalio rungtynėse su palangiškiais paskutinę minutę šokau ant Mindaugo Stašio, jis į krepšį nemetė, nusileidau ant jo kojos ir pasukau čiurną.

Kiek man sakė, tai patempiau raiščius, bet atrodo, kad jie yra labiau plyšę. Man taip pat nulūžo ir maža dalis padikaulio. Laukiu, kol kauliukas sugis ir su „Žalgirio“ daktarais bandysime judinti koją. Pats reabilitacijos laikotarpis dar truks apie 4-6 savaites.“

Iki tol visus 47 mačus iš tiek pat galimų sužaidusio kauniečio statistiniai rodikliai, lyginant su praėjusiu sezonu, šoktelėjo nuo 3,1 iki 8,2 taško ir nuo 1 iki 6,5 naudingumo balo. Minučių vidurkis išaugo nuo 11,5 iki 27,5 min. per mačą.

„7bet-NKL“ 2023-24 m. sezone 10 kartų į aikštę išbėgęs Gicevičius tapo patikimu žalgiriečių startinio penketo nariu dėl solidžios gynybos, o ryškiausiai blykstelėjo ketvirtfinalyje.

Antrose serijos rungtynėse prieš marijampoliečius jaunuolis surengė geriausią karjeros pasirodymą ir atseikėjo 22 taškus, sugriebė 5 kamuolius, išdalino 3 rezultatyvius perdavimus bei sukaupė 24 naudingumo balus. 

Paskutine vyšnia ant torto Marijampolėje tapo šaltakraujiškas ir pergalę atnešęs kauniečio tritaškis.

Tinklalapyje nklyga.lt – interviu su žingsnį į priekį karjeroje dėjusiu Gicevičiumi apie pranoktus lūkesčius, palyginimą su Arnu Butkevičiumi, karjeros šou Suvalkijoje ir vasaros planus.

– Sezono pradžioje turbūt niekas nebūtų pasakęs, jog būsite per plauką nuo žaidimo finale ir iškovosite bronzą. Kada buvo tas lūžio taškas, kai visi patikėjote savimi?
– Kaip ir visi treneriai sakė – patikėjome, kad galime kažką nuveikti šių metų pradžioje, kai turėjome 9 pergalių seriją. Per pertrauką gerai pailsėjome, puikiai treniravomės, šiek tiek geriau supratome vienas kito žaidimą, nors kartu esame jau ne vienerius metus. 

Žinoma, aš komandoje esu vyriausias, bet su daug krepšininkų jau dvejus, trejus ar net ketverius metus žaidžiu vienoje ekipoje. Žinau komandos draugų stiprybes, silpnybes, bet reikėjo laiko susižaisti ir tada patikėjome, jog kažką galime nuveikti. Pusfinalio serijoje su „Perlu“ tikrai galvojau, kad šį sezoną galime laimėti lygą, bet yra kaip yra. Džiaugiamės ir trečiąja vieta. 

– Nuslūgus emocijoms, koks didelis pasiekimas „Žalgirio“ dubleriams yra sezoną baigti su bronzos medaliu rankose? 
– Palyginus su lūkesčiais sezono pradžioje, čia – labai didelis pasiekimas. Paklausus kiekvieno krepšininko ar trenerio dar prieš Naujuosius metus, nežinau, ar būtume atsakę, kad galime kažką nuveikti. Susidėliojus visas mintis dabar tai atrodo didelis pasiekimas.

Žinoma, prasidėjus atkrintamosioms, visiems minėjau, kad mano asmeninis noras yra auksas. Visgi ne kasdien laimime medalius, trečioji vieta taip pat yra labai saldi ir tikrai gerai atšventėme (juokiasi).

– Antrasis ketvirtfinalio mačas ir lemiamas tritaškis prieš marijampoliečius tikriausiai apskritai yra vienas geriausių momentų tavo karjeroje? 
– Manau, kad taip, sakyčiau tikrai, jeigu ne geriausios, tai vienos iš geriausių rungtynių. Esu toks žaidėjas, kur Moksleivių lygoje tų minučių tikrai daug negaudavau, niekada nebūdavau lyderis savo komandose. Tokį mačą sužaisti buvo neįtikėtinas jausmas.

Dar dabar bandau prisiminti, kaip įmečiau lemiamą metimą, bet nepavyksta (juokiasi). Kai laimėjome, nenorėjau ypač sureikšminti to momento, nes serija buvo labai svarbi, gal net šiek tiek svarbesnė nei su „Perlu“, kadangi sezonas mums apskritai būtų baigtas.

Nuotr. Dainius Lukšta

– Rokas Kondratavičius yra minėjęs, kad labai daug dirbai individualiai, palygino tavo žaidimą ir su Arno Butkevičiaus. Ar asmeniškai jautiesi stipriai patobulėjęs per šiuos metus ir kaip tau toks palyginimas?
– To darbo įdėdavau visada, čia treneriai tą galbūt mato viską dar kitomis akimis. Man darbas ir krepšinis yra malonumas. Darbo tikrai buvo daug įdėta. Vasarą su Tautvydu Šležu ir kitais treneriais daug sportavome. O dėl palyginimo, malonu, kad rado tokį palyginimą. Esu treniravęsis su Butkevičiumi, tai tikrai labai tvirtai atrodo ir turi labai tvirtą kūną, ne kaip aš (juokiasi). Labai malonu, kad taip palygino, tikrai geras krepšininkas, daug pasiekęs karjeroje. 

Nieko prieš Butkevičių tikrai neturiu, bet mano siekiamybė būtų tokia, jog mane lygintų su kitu krepšininku, kuris yra labiau stiprus puolime. Niekada komandose negaudavau daug žaidimo laiko, tad man visada sunkiau būdavo atsiskleisti puolime, todėl tai kompensuodavau savo energija gynyboje.

– Kaip atkrintamosiose tavo akimis atrodė „Žalgirio-2“ rotacijos kaita, kai vieni pagrindinių žaidėjų būdavo registruojami mačams su pagrindine komanda?
– Nežinau, tiek treneriai, tiek Gediminas Navickas minėjęs, jog mūsų jaunimo sistemoje į pergales žiūrime mažiau. Jeigu pagrindinei ekipai reikia pagalbos, jaunimas turi padėti. Galbūt pusfinalyje šiek tiek atrodė vau, kai jie pasiėmė Dovydą Buiką, bet kažkiek supratome, jog ne pirmą kartą juos pakviečia. Mes parodėme, kad galime kovoti dėl pergalės ir su mažesne rotacija. Labai to nesureikšminu, tiesiog paskyrėme tą pergalę pusfinalyje Buikai ir važiavome į kitas rungtynes.

– Kas laukia po reabilitacijos ir kaip atrodys tavo vasara?
– Mes, kaip „Žalgirio“ jaunimas, dar sportuosime iki birželio mėnesio. Be to, aštuoniolikmečiai dar varžysis Eurolygos jaunimo ANGT turnyro finalo ketverte, o likusieji tiesiog kibsime į darbus ir tobulėsime ties silpnomis vietomis. Šiame periode jau stebime kitų klubų susidomėjimą, sprendžiame, ar liekame toliau sportuoti su „Žalgiriu“. Žingsnis po žingsnio ruošiamės artėjančiam sezonui.

– Svarstytum dar vienerius metus praleisti NKL, ar labiau norėtum išsibandyti save LKL arba užsienyje?
– Taip, galbūt norėčiau išsibandyti kitoje lygoje. Daug kas sako, jog tikrai nepražūčiau kitoje stipresnėje lygoje. Galvoju, kad nebūtų labai blogai ir pasilikti dar vienam sezonui NKL. Jei atvirai, tikrai nežinau, dar laukia daug apmąstymų, bet artėjantį sezoną, manau, žaisiu kitur.