"Žalgiryje" užsigrūdinęs R.Jokubaitis patirtį sieks išnaudoti nukraujavusioje, bet mobilesnėje rinktinėje

Ketvirtadienį ryte Lietuvos jaunimo iki 19-os metų rinktinė išvyko į pasaulio pirmenybes Graikijoje: mūsišiai jau šeštadienį stos į pirmąją kovą prieš menkai pažįstamą Senegalo rinktinę, rašo Krepšinis.lt.

Mūsiškių grupės etape laukia bendraamžiai iš JAV bei Naujosios Zelandijos krepšininkai.

Devyniolikmečių rinktinėje trūksta šiemet NBA naujokų biržoje pašaukto Deivido Sirvydžio, kuris po lemtingos nakties liko už Atlanto.

„Už Deividą tik džiaugiuosi, ne kasmet mūsų jaunuoliai gauna tokį dėmesį iš NBA. D. Sirvydis per metus pagerino gynybą, būtų mums didelė paspirtis, palaikau D. Sirvydį ir didžiausi sveikinimai jam dėl dėmesio iš NBA. Jo priversti vykti kartu su rinktine negalime, jis pasirinko tokį sprendimą. Tai, kad jis 37-u numeriu pašauktas į NBA, rodo jo teisingą kelią“, – apie rinktinės netektį kalbėjo komandos vyr. treneris Gediminas Petrauskas. 

„Mes tikslus turime, tačiau nenorime būti tie, kurie prisišneka ir grįžta nuleistomis galvomis. Geriau tyliai nuvykti ir skambiai grįžti. Kalbant apie mūsų varžovus, Amerika yra Amerika. Senegalas tikrai stipri rinktinė, nepavyko gauti jų draugiškų rungtynių medžiagos. Galime spręsti tik pagal praėjusius metus. Žvelgiant, kur žaidžia krepšininkai, tai stipri komanda, 6-7 žaidėjai rungtyniauja Italijos, Ispanijos klubuose, nors ir antrose ar jaunimo lygose, bet to europietiško krepšinio matę. Naujoji Zelandija yra kažkas panašaus į Australijos rinktinę, gal mažiau talento, primena europinio stiliaus ekipą“, – apie būsimus varžovus kalbėjo G. Petrauskas.

Kalbant apie komandos lyderius, visų pirma akys ieškos praėjusiame sezone „Žalgiryje“ patirtį kaupusių jaunuolių: Eriko Venskaus ir ne kartą Šarūno Jasikevičiaus pagyrų sulaukusio Roko Jokubaičio.

Pats Rokas drąsiai pasitinka pasaulio čempionatą – asmeniškai jam pasitikėjimo jėgomis tikrai nestigs, tačiau liko tylus kalbėdamas apie komandos svajones ir siekius Graikijoje.

– Kaip jaučiatės pasiruošę artėjančiam pasaulio čempionatui?, – oro uoste žurnalistų buvo paklaustas R. Jokubaitis.

– Pasiruošimas tikrai įtemptas, galiu padėkoti treneriui Mantui Valčiukaičiui, tikrai gerai mus fiziškai parengė. Šiek tiek kartu su Venskumi vėlavome į stovyklos pradžią, gal tai kiek atsiliepė fiziniam pasiruošimui, bet viliuosi, pavijome visus komandos draugus. Esame visiškai pasiruošę.

– Ar pats jautiesi asmeniškai pailsėjęs po sezono su „Žalgiriu“?

– Tas atsigavimas tikrai ne maksimlus, vis vien jaučiasi tas nuovargis po sezono. Bet, manau, psichologiškai esu pasiruošęs naujoms kovoms ir galėsiu padėti komandai.

– Rinktinėje nėra Deivido Sirvydžio, vieno iš lyderių našta gula ir ant tavo pečių.

– Taip, Deivido nėra, ta atsakomybė didesnė. Bet juk Lietuvos krepšinis garsėja komandiniu žaidimu. Manau, tas komandinis darbas ir ta dvasia lems mūsų rezultatus.

– Rinktinėje yra naujų veidų lyginant su ankstesnių metų rinktine, ką jie gali suteikti komandai?

– Tai rodo, kad nei vienas negali būti užtikrintas savo vieta rinktinėje. Ta konkurencija yra nemaža, nors trys nauji žaidėjai, bet kiekvienas bus svarbus. Kiekvienas naujas žaidėjas kažką savito suteiks rinktinei. Pavyzdžiui, Nojus Mineikis gali pataikyti iš toli, treneris mato jį kaip snaiperį. Justinas Ramanauskas gali sėkmingai apsiginti nuo 1-3 numerio, Martynas Arlauskas yra universalus. Šiemet gal rinktinė nukraujavusi, bet mobilesnė.

– Pačiam praėjęs sezonas – išskirtinis, kiek po Eurolygos jaučiatės ūgtelėjęs per tuos metus lyginant su praėjusia vasara?

– Žaidimas vyrų krepšinyje tikrai pridėjo, dabar tą patirtį turiu išnaudoti savo amžiaus rinktinėje. Pasitikėjimas – mano pusėje, tai padės siekiant aukštų rezultatų.

– Kalbant apie patį čempionatą, ką patys norėtumėte jame pasiekti?

– Treneris neleidžia apie tai garsiai kalbėti, tai apie juos neužsiminsiu. Pamatysime, kaip seksis Graikijoje. Rūbinėje esame tikrai užsivedę, motyvuoti, atmosfera ekipoje gera. Vykstame kovoti.

– Ar teko domėtis būsimais varžovais ir kas galėtų būti šio čempionato favoritai?

– Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad tradiciškai JAV, Kanada. Mūsų grupėje nėra nei vienos Europos rinktinės, nei prieš vieną komandą dar nėra tekę žaisti, bus įdomu. Turime žaisti savo krepšinį, turėsime stabdyti greitą varžovų puolimą ir laimėti kovą „po lenta“.

– Praėjusiais metais Rygoje jūsų rinktinės žygis baigėsi ketvirtfinalyje, ko sieksite, kad tai nepasikartotų?

– Antri metai iš eilės man tas ketvirtfinalio barjeras yra lyg užkeiktas. Tai toks etapas, kurį įveikus kovoji dėl medalių arba krenti ir lieki tuščias. Tiesiog reikia prieš jį triskart labiau užsivesti. Tas ketvirtfinalio etapas yra kertinis.

– Pats jau išsprendei klausimus dėl naujo sezono, toliau žaisi „Žalgiryje“, ar dėl to asmeniškai ramiau?

– Taip. Galiu ramiau atstovauti savo amžiaus rinktinei.