A.Aleksandrovas: "Jei sulauksiu kvietimo iš Lietuvos grandų - atiduosiu visą "dūšią" ir valią"

„Alytaus“ krepšinio komandai šis sezonas buvo ne toks, kokios tikėjosi ir klubo vadovai, ir treneriai, ir žaidėjai. Praeitą savaitę alytiškiai sužaidė paskutiniąsias savo rungtynes Lietuvos krepšinio lygoje. Tačiau 24-erių metų komandos lyderiui Andriui Aleksandrovui šis sezonas buvo geriausias jo karjeroje. Krepšininkas tapo rezultatyviausiu LKL žaidėju ir per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 20,6 taško bei rinko po 17,2 naudingumo balo.

- Andriau, kaip vertini šį sezoną?

- Jausmas iš tiesų dvejopas. Komandai sezonas tikrai buvo prastas, nepatekome į atkrintamąsias varžybas nei Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), nei Baltijos krepšinio lygos (BBL) Iššūkio taurės turnyre. Tikrai galvojau ne tik aš, bet ir komandos draugai, kad galime pasirodyti geriau.

Jei žiūrint iš asmeninės pusės – tai pačiam sezonas buvo tikrai neblogas.

- Tapai rezultatyviausiu LKL reguliaraus sezono žaidėju. Ar tikėjaisi to?

- Tikrai buvau nustebintas tokiais rezultatais. Tačiau kada treneris tavimi pasitiki ir aikštelėje per rungtynes praleidi po 35-36 minutes, tai automatiškai kažką turi padaryti naudingo.

- Ko komandai trūko, kad pasiektumėte atkrintamųjų varžybų kartelę?

- Manau, kad mums koją pakišo traumos. Iš rikiuotės iškrito V. Tatarūnas, taip pat gana nemažai laiko kirkšnies traumą gydžiausi aš. Sezono eigoje komandoje nepavyko išlaikyti patyrusio S. Kazevičiaus, kuris mums reiškė labai daug. Viskas susidėjo į vieną krūvą, todėl taip ir nutiko.

- Ar gauta trauma paties neišmušė iš vėžių? Dar jauti padarinius?

- Traumos toks dalykas, jog negali jų numatyti. Aišku, po jos sugrįžti buvo sunku. Du mėnesius visai nežaidžiau, negalėjau judėti, po to mėnesį laiko reikėjo įsivažiuoti į ritmą, tad buvo nelengva. Po varžybų dar truputį kartais paskausta, pamaudžia, tačiau žaizdoms išsilaižyti bus visa vasara.

- Esi atstovavęs jaunių ir jaunimo rinktinėms, tad gal pats laikas praverti ir vyrų rinktinės duris?

- Čia turbūt kiekvieno krepšininko svajonė. Labai to norėčiau. Jeigu gaučiau pakvietimą – būtų nuostabu.

- Esi įvardijamas kaip puikus snaiperis. Šiemet BBL čempionato rungtynėse Estijoje su Talino „Kalev“ pataikei net 9 tritaškius ir pelnei 36 taškus. Ar prisimeni rungtynes? Galbūt tai vienos ir sėkmingiausių Tavo karjeroje?

- Taip, puikiai pamenu. Į Estiją važiavome tik septyniese. Iš anksto žinojau, jog žaisiu daug, todėl į aikštelę išėjau atsipalaidavęs. Kartais tai išeina į naudą, todėl metimai tiesiog krito pasakiškai.

Tačiau negalėčiau rungtynių pavadinti sėkmingiausiomis karjeroje. Sėkmingiausio rungtynės būna tada, kada komanda laimi. Tačiau jei reikėtų įvardinti rungtynes iš netolimos praeities, galėčiau išskirti paskutiniąsias sezono rungtynes su Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkais, kuriose komanda laimėjo, o ir pačiam viskas pavyko idealiai (aut. past. - A. Aleksandrovas pelnė 34 taškus, atkovojo 5, perėmė 7 kamuolius, išprovokavo 8 varžovų pražangas bei surinko 36 naudingumo balus).

- Po asmeniškai sėkmingo sezono galbūt jau sulaukei kokių nors pasiūlymų iš kitų komandų?

- Kol kas pasiūlymų jokių dar nebuvo. Sezonas dar daugeliui komandų nesibaigė, tačiau norėtųsi žaisti truputį aukštesnio lygio komandoje.

- Artėja LKL finalas, kuriame turbūt išvysime Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir Kauno „Žalgirį“. Kurią komandą pats palaikysi?

- Aš visada buvau už gražų ir akiai mielą krepšinį bei puikią kovą. Tačiau esu kaunietis, esu rungtyniavęs „Žalgiryje“, todėl palaikysiu savo gimtojo miesto komandą.

- Kokie Tavo ateities planai?

- Labai norėčiau žaisti neprastoje komandoje. Jei žiūrint Lietuvos mastu – užtektų, kad klubas galėtų kovoti bent dėl patekimo į pusfinalį. Aišku, neatmetu ir kitų variantų. Esu žaidęs „Žalgiryje“, ragavau tos duonos, todėl jei pakviestų kažkas iš Lietuvos grandų – tikrai būčiau pamalonintas ir neatsisakyčiau. Tegul tik kviečia, nes esu pasiruošęs atiduoti visą „dūšią“ ir valią. Tačiau metai bėga ir apie tai pradedi vis mažiau galvoti.