A.Bagatskis: Lietuva yra favoritė (interviu)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Ainaras Bagatskis šiuo metu rengia Latvijos vyrų rinktinę Europos čempionatui. 46 metų treneris žinias apie mūsų šalies krepšinį galės pritaikyti praktikoje. Lietuvos ir Latvijos rinktinių laukia kova Europos pirmenybių B grupėje. Pokalbyje su „Sporto gyvenimu“ latvių treneris akcentavo, kad Lietuva yra grupės favoritė. Vis dėlto baltų akistatoje A.Bagatskis laukia atkaklios kovos.

Prieš trejus metus prie Latvijos rinktinės vairo stojęs A.Bagatskis anksčiau joje pasižymėjo kaip žaidėjas. Jis yra rezultatyviausias visų laikų nacionalinės komandos krepšininkas. A.Bagatskį puikiai pažįsta ir lietuviai. Būtent jis 2001 m. Europos čempionate daugiausiai prisidėjo prie to, kad mūsų rinktinė būtų nugalėta aštuntfinalyje. Beje, po šio mačo iš Lietuvos komandos pasitraukęs Jonas Kazlauskas dabar vėl treniruoja rinktinę.

2004-2005 m. A.Bagatskis žaidė „Žalgiryje“, o 2006 m. trumpai treniravo Kauno klubą. Tiesioginės sąsajos su Lietuva tuo baigėsi, bet latvis iki šiol atidžiai seka mūsų krepšinio naujienas. Europos čempionate Slovėnijoje šios žinios tikrai pravers. Be Lietuvos ir Latvijos rinktinių, B grupėje žais Serbijos, Juodkalnijos, Makedonijos bei Bosnijos ir Hercegovinos komandos.

Praėjusią savaitę A.Bagatskio treniruojami latviai stovyklavo Slovėnijoje ir ten sužaidė tris kontrolinius mačus. Mūsų kaimynai 67:71 nusileido slovėnams ir 54:67 - serbams. Turkus pavyko įveikti 66:61.

- Slovėnijoje susitikote su stipriais varžovais. Kokias išvadas padarėte po šių rungtynių? - "Respublikos" priedas "Sporto gyvenimas" paklausė Ainaro Bagatskio.

- Varžovai buvo tikrai stiprūs. Žinoma, tai ne Lietuva, kuri visada yra favoritė (juokiasi). Taip išėjo, kad pradėjome be įsibėgėjimo, iškart susitikome su rimtais varžovais. Tos komandos žaidė geriausių sudėčių. Mane domino būtent tai, kaip atrodome rimtų varžovų fone. Tik taip galima pamatyti savo trūkumus.

- Likote patenkintas tuo, ką pamatėte?

- Vyriausiasis treneris turbūt niekada neturi būti patenkintas. Visada galima ką nors pagerinti. Šių rungtynių laukiau su nerimu. Slovėnija jau buvo sužaidusi porą rungtynių, pagavusi šiokį tokį ritmą. Be to, slovėnai žaidė namie. Kaip ir tikėjausi, mūsų laukė labai „šiltas“ priėmimas. Mače su slovėnais pirmas ketvirtis buvo visiškai nevykęs. Paskui bendromis pastangomis suradome savo žaidimą ir pabaigoje nedaug trūko iki pergalės. Tačiau sunku tikėtis pergalės, kai varžovai meta 32 baudų metimus, o mes turime 32 pražangas. Vis dėlto tai yra mūsų darbo dalis. Džiaugiausi, kad sugebėjome atsigauti ir grįžti į žaidimą. Kitus du mačus ne visada žaidėme nuosekliai, buvo duobių. Mes esame dar labai jauni, karšti, visko norime čia ir dabar. Kai pradėdavome taip žaisti, turėdavome gynybos problemų ir varžovai mus baudė. Tačiau apskritai esu patenkintas. Buvo puiki proga įvertinti žaidėjus. Juo labiau kad gatvėje ir salėje buvo 40 laipsnių karščio. Žaidėjai buvo pavargę po treniruočių. Galėjau pamatyti, kas yra kas.

- Kiek kandidatų yra jūsų dispozicijoje?

- Mano dispozicijoje yra visi Latvijos krepšininkai. Žinoma, juokauju. Dabar liko 15 kandidatų. Atsisveikinome su Martinu Laksa. Jis mums padėjo, bet nutarėme, kad bus geriau, jei jis tęs darbą savo klube. Deja, dėl traumos žaisti negalės Žanis Peineris.

- Vidurio puolėjo iš NBA Andrio Biedrinio atsisakymas žaisti rinktinėje tikriausiai yra didelis nuostolis?

- Mes neturime tiek NBA žaidėjų kaip Lietuva. A.Biedrinis būtų labai reikalingas, ypač gynyboje. Manau, kad ir puolime jis garantuotų taškus bei atkovotus kamuolius. Taigi nuostolis yra didelis.

- Koks, jūsų nuomone, bus jėgų santykis B grupėje? Ką galima pavadinti favoritais ir ar apskritai ką nors galima vadinti autsaideriais?

- Lietuvai, atsižvelgiant į faktą, kad komandą sudaro beveik vien NBA ir Eurolygos žaidėjai, būtų nuodėmė skųstis. Grupės favoritėmis laikau Lietuvą ir Juodkalniją. Praeitą vasarą žaidėme porą rungtynių su juodkalniečiais, o šiemet juos sustiprino Nikola Pekovičius. Komanda tikrai rimta ir patyrusi. Toliau eina Serbija, o paskui - visos kitos komandos. Taip viskas atrodo popieriuje. Tačiau, kaip žinoma, žaidžia žmonės, o ne pavardės.

- Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynės visada būdavo atkaklios nepriklausomai nuo sudėčių. Turbūt ir Slovėnijoje galima laukti kovos be kompromisų?

- Labai to norėčiau, nes tai susiję su istorija. Vieni prieš kitus mes žaidžiame dažnai. Mes žinome, kaip su jumis žaisti. Be abejo, ir jūs žinote, kaip žaisti su mumis. Pastaruoju metu mes šiek tiek pagerinome pergalių balansą dėl gero 18-mečių ir 20-mečių rinktinių žaidimo. Pažiūrėsime. Dabar galima tik prognozuoti. Kai prasidės rungtynės, viskas stos į savo vietas.

- Kiti Lietuvos sportininkai, ne krepšininkai, kartais skundžiasi, kad pas kaimynus, taip pat ir Latvijoje, finansavimas yra geresnis. Kaip reikalai šioje srityje, neturite problemų?

- O pas jus yra ir kitų sportininkų, ne tik krepšininkų (juokiasi)?

- Žinoma. Pavyzdžiui, mūsų plaukikė yra pasaulio rekordininkė.

- Žinau ją. Iš tiesų aš domiuosi Lietuvos sportu. Galiu kalbėti tik apie krepšinio finansavimą. Manau, kad mums sudarytos idealios sąlygos. Turime viską, ko reikia. Pavyzdžiui, norėjau patikrinti, kaip komanda dirbs Europos čempionato šalyje 10 dienų be poilsio. Federacija mums suteikė puikią galimybę.

- Latvijos jaunimo rinktinės Europos čempionatuose pasirodė geriau nei Lietuvos. Jūsų 20-mečiai užėmė antrąją, o 18-mečiai - ketvirtąją vietas. Kuo tai galima paaiškinti? Tiesiog atėjo gera karta ar matome nuoseklaus krepšininkų ugdymo vaisius?

- Manau, kad 18-mečių komanda turėjo gauti bent bronzos medalius. Šią komandą galima lyginti su Jono Valančiūno lietuvių karta. Du tokie 215 cm ūgio vidurio puolėjai kaip Kristapas Porzingis ir Anžejus Pasečnikas mažai Latvijos šaliai yra didelė sėkmė. 20-mečių rinktinė rezultatus pasiekė komandiniu žaidėjų ir trenerių darbu. Komanda visą turnyrą žaidė protingai, vaikinai labai pasitikėjo savimi. Norėjome kelis tos rinktinės krepšininkus pakviesti į vyrų komandą, tačiau Kasparas Vecvagaras ir Ojaras Silinis buvo traumuoti. Vis dėlto mes pakvietėme Janį Berzinį, jis dirbs su vyrų komanda.

- Ar K.Porzingį galima lyginti su J.Valančiūnu?

- Jokiu būdu. Tai tas pats, kaip J.Valančiūną lyginti su Arvydu Saboniu. Man tai kelia juoką. Sabas buvo visai kitokio tipo žaidėjas.

J.Valančiūnas, švelniai tariant, yra aukšto lygio centras. 100 proc., kad jis yra vienas geriausių vidurio puolėjų Europoje. Tą parodė ir praėjęs NBA sezonas. K.Porzingiui pirmiausiai reikia priaugti svorio. Yra ir toks skirtumas, kad J.Valančiūnas nemeta tritaškių. K.Porzingis, kaip tikras latvis, juos meta.

- Tikriausiai po kokių penkerių metų jau neturėsite problemų dėl aukštaūgių?

- Tikrai neturėsime. Juo labiau kad abu šie vaikinai turi tinkamą požiūrį į darbą. Jei su galvomis viskas bus gerai, po kelerių metų, o gal net ateinančiais metais tiek K.Porzingis, tiek A.Pasečnikas galės padėti ir vyrų rinktinei.

- Iš Lietuvos rinktinės pasitraukė keli labai patyrę krepšininkai. Tai pakenks ar išeis į naudą?

- Niekada nežinai, kas būtų, jeigu būtų. Manau, kad neverta bandyti kažką sulaikyti, įkalbinėti. Ypač kai kalbama apie rinktinę. Jei krepšininkas jau negali žaisti, tai tokiai krepšinio šaliai kaip Lietuva būtų nuodėmė skųstis talentų stygiumi. Tiesa, mano nuomone, jauni žaidėjai buvo šiek tiek pavėluotai įtraukti į rinktinę. Jei dabar rinktinėje nebūtų Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių, atsisakytų žaisti apskritai visi patyrę krepšininkai, turėtumėte pusę komandos naujokų. O juk Lietuvoje visada yra dideli planai, ambicijos. Taip ir turi būti komandoje, kuri sukomplektuota iš NBA ir Eurolygos žaidėjų. Tačiau manau, kad pas jus netrūko jaunų krepšininkų, kuriuos buvo galima įtraukti pernai ar užpernai.

- Neabejoju, kad sekate Kauno „Žalgirio“ situaciją. Ar po visų klubą ištikusių problemų komanda liks konkurencinga Eurolygoje?

- Man sunku spręsti. Pastaraisiais metais „Žalgiris“ buvo įpratęs mėtytis dideliais pinigais, o rezultatas buvo toks, koks buvo. Manau, kad praėjusį sezoną „Žalgiris“ Eurolygoje neužėmė tos vietos, kokią turėjo užimti. Žinoma, buvo galima kalbėti apie finansines problemas, tačiau žaidėjai juk liko. Žinau, kad į aikštelę išėjęs krepšininkas tokias problemas pamiršta. Manau, kad ir dabar rezultatas nebus prastesnis nei tada, kai „Žalgiris“ mėtė didelius pinigus.