A.Brazys: "Lietuviai galėtų pretenduoti į ketvertuką" (interviu)

„Kol kas mūsų komanda nežaidžia tvirtai, buksuoja, bijo improvizuoti. Reikėtų žaidėjams pajusti didesnę laisvę. Ir tada jie Europos krepšinio čempionate pasirodys gerai“, – apžvelgdamas pirmų trijų dienų rezultatus kalbėjo legendinio Kauno „Žalgirio“ žaidėjas Algirdas Brazys.

Po trijų Europos vyrų krepšinio čempionato turų lietuviai D grupėje laimėjo dusyk, patyrė nesėkmę ir yra treti. Šiandien Rygoje Jono Kazlausko auklėtiniai stos šį kovą su grupės autsaideriais estais.

Treneris A. Brazys, komentuodamas Lietuvos krepšininkų žaidimą, pastebėjo vieną nerimą keliantį faktą – ne rinktinės lyderis Jonas Valančiūnas padeda komandos draugams, o šie stengiasi padėti aukštaūgiui. Būtent dėl to, anot krepšinio specialisto, Lietuvos rinktinės žaidimas nėra gražus akiai.

Neįvertinimas brangiai kainuoja

– Kas šiame čempionate labiausiai nustebino? - pasiteiravome Algirdo Brazio.

– Yra įvairių varžovų. Ir parankių, ir neparankių, bet prie visų reikia prisitaikyti.

Silpnesnių komandų meistriškumas yra pažengęs į priekį. Mintyse turiu suomius, belgus, olandus. Šių valstybių krepšinis nestovi vietoje. O Europos grandai dėl įvairių priežasčių – kartų kaitos, traumų, ir kitokių dalykų – yra kiek „pasėdę“. Todėl tariamai silpnesnių ekipų neįvertinimas kartais brangiai kainuoja.

Galbūt todėl pirmadienį lietuvius ir nubaudė belgai, kurie buvo neįvertinti. Galbūt prie to prisidėjo geros mūsiškių rungtynės su Latvijos rinktine.

Mano manymu, belgai žaidė kokybiškesnį krepšinį nei latviai. Ramiai, be panikos, protingai ir taip "užlenkė" mūsiškius. Dėl to apmaudu ir savotiškai keista. Nes D grupėje lietuvių varžovai nėra tokie stiprūs. Tačiau net neabejoju, kad mūsų komanda grupėje užims pirmąją vietą.

– Ar po pirmų trijų čempionato dienų įmanoma spręsti, kurios komandos gali būti įvardijamos favoritėmis?

– Prieš čempionatą sakiau, kad tarp favoritų yra labai gerus žaidėjus surinkę prancūzai, ispanai, graikai ir kroatai. Bet susidaro įspūdis, kad geriausią sportinę formą Kroatijos rinktinė buvo įgijusi rengdamasi Europos čempionatui. Dar prie favoritų priskirčiau serbus.

Lietuviai galėtų pretenduoti į ketvertuką. Juolab favoritėmis įvardijamos komandos nėra geriausios sportinės formos. Jei mūsų komanda žaistų normaliai, gali patekti į trejetą ar net finalą. Bet kol kas mūsų komanda nežaidžia užtikrintai, buksuoja, bijo improvizuoti. Reikėtų žaidėjams pajusti didesnę laisvę. Ir tada jie „EuroBasket 2015“ pasirodys gerai.

Kiti žaidėjai sustojo

– Ar kas nors jums kelia nerimą mūsų rinktinėje?

– Žaidimo kokybė. Lietuviai pabėga, sustoja, įkrita į duobę, neišlenda iš jos ir taip toliau. Žaidžiant su ukrainiečiams mums pasisekė, žaidžiant su belgais – ne.

Įsivaizdavau, kad mūsų rinktinės žaidimo kreivė pamažu turėtų kilti aukštyn, bet taip nėra, ir tai kelia nerimą.

Labai patiko Lietuvos rinktinės žaidimas, kai ji prieš Europos pirmenybes pradėjo draugiškų varžybų ciklą. Tada buvo daugiau rinktinės kandidatų, bet jie demonstravo laisvą krepšinį.

Noriu prisiminti 2010 metų pasaulio čempionatą ir mūsų rinktinę, kuriai tuomet vadovavo Kęstutis Kemzūra. Tąsyk jo auklėtiniai demonstravo gražų ir įdomų krepšinį. Kažkas panašaus buvo ir šiemet per pirmas kelerias lietuvių kontrolines rungtynes. Žaidėjai jautėsi laisvai, degė noru, buvo gražu žiūrėti.

Kas pasikeitė? Prasidėjo Europos čempionatas, atsirado įtampa. Ji kausto visas komandas. Taip ir turi būti.

Daugumą kontrolinių rungtynių Lietuvos rinktinė žaidė be J. Valančiūno. Ir krepšinis tuomet buvo kitoks. Dabar Europos čempionate matome J. Valančiūno jėgą – jis ir pelno taškų, ir yra galingas po krepšiais. Tai labai gerai. Bet rinktinė akcentuoja žaidimą per J. Valančiūną. Todėl krepšinis pasidarė ne toks gražus akiai. Dar nieko, kai negražiai žaidžiant yra rezultatas. Bet blogai, kai krepšinis ir nemielas akiai, ir nėra rezultato.

Rezultatas dar šioks toks yra. Ir J. Valančiūnas savo pranašumą įrodė rinkdamas taškus, tačiau tose rinktinėse, su kuriomis D grupėje kovojome, nebuvo ryškių vidurio puolėjų. Tačiau blogiau tai, kad kiti mūsų rinktinės žaidėjai sustojo. Krepšinis – komandinis žaidimas. J. Valančiūnas yra ryški figūra ir turi komandai padėti. Tačiau viskas yra atvirkščiai – komanda stengiasi žaisti per J. Valančiūną. Tai labai krinta į akis.

Jau šią savaitę prasidės atkrintamosios varžybos. Bijau, kad kiti mūsų krepšininkai neprarastų žaidimo gyslelės. Nes komanda dabar įsprausta į rėmus. Panašiai buvo prieš dvejus metus Europos čempionate Slovėnijoje. Tada J. Valančiūnas nebuvo toks galingas kaip šiemet, bet vis tiek bandyta žaisti per jį. Ir tai Lietuvos rinktinei vos nesibaigė liūdnai, kai per lemiamas grupės rungtynes bosniai prieš Lietuvą pirmavo 16 taškų. Gerai, kad svarbiu momentu mūsiškius traukė Linas Kleiza, tad rungtynes lietuviai pralaimėjo tik 72:78. Tokio skirtumo mūsų rinktinei pakako grupėje užimti trečią vietą ir iškopti į atkrintamąsias varžybas. Bet buvome arti fiasko.

Todėl norėtųsi, jog Rygoje per kitas grupės rungtynes su estais ir čekais žaidimo skonį pamėgintų ir kiti mūsų rinktinės žaidėjai, kad nebūtų vien akcentuojamas jėgos krepšinis per J. Valančiūną.