A.Giedraičio susigrąžinimas – žingsnis atgal ar laimėjimas?

Kaip žinia, Lietuvos krepšinio gerbėjus pasiekė gera naujiena. Pagaliau LKL vicečempionų Vilniaus "Lietuvos ryto” klubas surado pamainą iš komandos pasitraukusiam Arvydui Macijauskui. Į Ispaniją išvykusį A.Macijauską pakeis pastarąjį sezoną Lenkijos Vroclavo "Idea Slask" praleidęs Andrius Giedraitis.

Daugumai gerbėjų - tai turbūt puikiai žinoma pavardė bei pats krepšininkas.
Tačiau kas nutiko su Lietuvos krepšinio sistema ir kur prapuolė iki tol naujai atsirandantys talentai? Kodėl staiga prireikė prisiminti tuos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių iš Lietuvos jau buvo išvykę išbandyti savęs ir savo galimybių užsienio klubuose? Ar tai sveikintinas reiškinys, ar visgi kokia tai spraga, kurią galime sau leisti užkamšyti turėdami tokią gausybę savų žaidėjų užsienyje?
Visgi yra puiku, kai galima pasirinkti, kokį žaidėją norime matyti savo komandoje. Ne kiekviena Europos krepšinio šalis galėtų sau tai leisti. Šiuo atžvilgiu neabejotinai išlošiame ir turime savotišką pranašumą prieš daugelį. Tačiau reikia būti objektyviems ir įžiūrėti tokį reiškinį, kad visgi 23 metų A.Macijauską pakeisime liepą 30-metį švęsiančiu A.Giedraičiu. Pirmasis dar tik kopia karjeros laipteliais. Pradžia padaryta ypatingai reikšminga - pasirašytas ilgalaikis kontraktas su labai garsiu Europos ir kartu vienos stipriausių senojo kontinento krepšinio lygų - Ispanijos - vienu lyderių per pastaruosius metus - Vitorijos "Tau Ceramica” klubu. Tai taip pat sveikintina. Gaila, tik, kad Lietuvos klubinis krepšinis prarado vieną geriausių šiuometinių savo krepšininkų - žaidimo patirtis bus kaupiama jau kitur. Taip pat A.Macijauskui atsiveria nauji horizontai su nacionaline rinktine, kur iš jo artimiausiu metu bus tikimasi itin daug. Turbūt ne tik tikimasi, bet ir laukiama ir mažai net abejojama, kad galėtų būti kitaip.
A.Macijauskas yra laikomas vienu tų, kurie turėtų atnešti taip ilgai lauktą sėkmę Lietuvos rinktinei. Legionieriaus duonos skonį pajusti užsinorėjusį Arvydą pakeitė prieš kelerius metus reprezentacinei Lietuvos komandai netikęs Andrius Giedraitis, tąkart nusprendęs, jog jam, kaip dabar ir A.Macijauskui, "laikas judėti į platesnius vandenis".[nuotrauka1]
Sunku dabar apžvelgti visus tuometinius niuansus, bet tada krepšininko kontraktas su "Lietuvos rytu" buvo pasibaigęs ir klubas savo buvusiam žaidėjui ir vienam iš pagrindinių lyderių nepasiūlė jo pratęsti. Tuometiniai LKL čempionai pasirinko kitą variantą - išlaikyti A.Macijauską ir pagaliau surasti jam vietą starto penkete.
Padaryti, kad ekipoje liktų ir A.Macijauskas, ir A.Giedraitis, buvo pernelyg sunku, nes abiejų kainos gerokai išaugo per paskutinius metus. Teko pasirinkti, o tuo pačiu A.Giedraičiui atsirado galimybė paragauti legionieriaus duonos.
Bet dveji Andriaus Giedraičio metai praleisti Ostendėje ir Vroclave nepraėjo veltui. Tiek 2001-2002, tiek 2002-2003 m. sezonais 196 cm ūgio 29 metų gynėjas pasirinkdavo aukščiausią krepšinio lygį ir žaidė ULEB organizuotoje Eurolygoje, kai tuo tarpu jo buvęs klubas "Lietuvos rytas" tik kovojo nelygioje kovoje dėl patekimo tarp stipriausių - deja, kaip žinia, nesėkmingai. Buvęs vilniečių žaidėjas įgavo gan apčiuopiamos patirties. Tad LKL vicečempionai susigrąžindami A.Giedraitį, jokiais būdais neapsiriko tokiu pasirinkimu. Laimės ir sirgaliai, nes galės pasimėgauti sugrįžusiu savo tautiečiu, o ne eiliniu legionieriumi atklydusiu į Lietuvą uždarbiauti. Matyt, Andrius ir vėl sudomins Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerius, nors konkurencija tarp gynėjų (ypač atakuojančiųjų) reprezentacinėje komandoje yra labai didelė. Karalius mirė, tegyvuoja karalius...
Visgi A.Giedraičio sugrįžimas pilnai nekompensuos sparčiai kylančio A.Macijausko talento, bet patirtis papildžius komandą jaunais ir perspektyviais žaidėjais, tokiais kaip Stepas Babrauskas, Saulius Kuzminskas, Tomas Delininkaitis, neabejotinai pravers. Ir vėl bus gan panaši situacija, kuri buvo su Arvydu Macijausku: Andrius savo pašonėje turės jauną ir perspektyvų žaidėją, pretenduojanti į jo vietą starto penkete. Deja vu?

Ties šia vieta norėtųsi stabtelėti ir apžvelgti pačio A.Giedraičio pasirodymą per pastaruosius metus ir padaryti atitinkamas išvadas bei visą tai tinkamai įvertinti.

Suprolygos laikai

2000-2001 m. sezone "Lietuvos rytas" pirmą sykį prasimušė į tokį aukštą lygį ir grūmėsi su vienomis stipriausių Europos komandų. Tiesa, tais pačiais metais ir skilo Europos krepšinis - nebeliko jame vienybės ir santarvės, atsirado dvi skirtingų interesų turinčios organizacijos - FIBA ir ULEB.
Tais džiugiais "Lietuvos rytui" laikais, A.Giedraitis buvo ryškus komandos lyderis. Kartu su amerikiečiu Ericu Elliottu, tuometiniu "Lietuvos ryto" pagrindiniu atakų organizatoriumi, sudarė grėsmingą duetą ir pelnydavo didžiąją dalį taškų - atitinkamai 16,1 ir 15,3. Jiems neblogai talkino ir būsimi komandos lyderiai - neseniai su "Lietuvos rytu" sutartį pratęsęs Ramūnas Šiškauskas bei "kalašnikovas" A.Macijauskas - pelnydami po 13,1 ir 11,7 taško. A.Macijauskas tai atlikdavo per itin trumpą laiko tarpą - tik per vidutiniškai 21-ą žaidimo minutę, kai kiti trys jau minėti vilniečių lyderiai per 30-ies minučių laikotarpį ar net ilgesnį laiko tarpą. Deja, tąkart "Lietuvos rytą” ištiko nesėkmė ir sezoną Suprolygoje teko pabaigti be sunkią kelio traumą patyrusio A.Giedraičio - galbūt "rytiečiams" būtų pasisekę geriau per atkrintamąsias varžybas, bet klubas nesuklupo, priešingai, įrodė, kad ir jaunasis A.Macijauskas gali imtis iniciatyvos ir galima verstis kiek apgriuvusia kariuomene.

A.Giedraitis pateko į rezultatyviausių Suprolygos žaidėjų 20-uką. Užėmė aukštą 5-ą vietą tritaškių taiklumu - 48% (29/60) ir 2-ą tarp taikliausiai metančių baudas - 88% (65/74). Tai tikrai daug iki tol netekus žaisti tokio rango klubiniam turnyre. Dvitaškiai buvo pataikomi 54% (45/84) taiklumu.

Be abejo, sėkmingas lietuvio pasirodymas neliko nepastebėtas tame pačiame turnyre rungtyniavusių belgų "Telindus” klubo, kuriam atstovavo ir ledus pramušė dar vienas mūsų tautietis - Virginijus Praškevičius.

Kitais metais "Lietuvos ryto” ir belgų "Telindus” klubų keliai išsiskyrė. Vilniaus klubas nebuvo pakviestas į iki 32 ekipų išsiplėtusią Eurolygą, priešingai nei ramūs belgai.
A.Giedraičiui tapus laisvam ir beieškančiam naujo "prieglobsčio" užsienyje, juo labai greit susidomėjo Ostendės klubas, besiruošiantis kovoms Eurolygoje. Sėkminga abipusė sutartis neužilgo buvo pasirašyta. A.Giedraitis vėl stojo į kovą aukščiausiame lygyje.

2001-2002 metų sezonas

[nuotrauka2]Pirmieji legionieriaus metai nebuvo tokie sėkmingi, kokių tikėjosi pats Andrius. "Telindus” klubas buvo vienas Eurolygos autsaiderių, sugebėjęs laimėti tik 3 iš 14-os sužaistų rungtynių. Ir pats A.Giedraitis, sprendžiant vien pagal rezultatyvumą, tebuvo 4-as pagal naudingumą komandoje. Jį lenkė amerikietis Ralphas Biggsas (17,4 taško), tautietis V.Praškevičius (15,9), Edas Cota (14,6 per 8 rungtynes) ir tik tuomet sekė A.Giedraitis pelnantis po 13,6 taško.
Belgų klubas daugiausia ir rėmėsi tik penkiais starto penketo žaidėjais - šiems išvardintiems didžiausias krūvis ir tekdavo.

Asmeniniai A.Giedraičio rodikliai nepakito ir toliau žaidėjas garsėjo taiklumu. Tritaškiais išliko antras visoje Eurolygoje - 55% (16/29). Lietuvos gynėjas turėjo taiklią ranką ir nuo baudos metimų linijos - 88% (61-69). Dvitaškius krepšininkas realizavo 55% (38-73) taiklumu.

"Telindus” klubo žvaigždė užgeso, net nespėjus visomis spalvomis sublizgėti Europos klubų padangėje, kai Eurolyga kitam sezonui nutarė sumažinti komandų skaičių iki labiau įprasto - 24-ių. Belgams teko pasitraukt į žemesnio rango turnyrą, o tuo pačiu ir atsisveikinti su savo klubo žvaigždėmis ir buvusiais lyderiais. Edas Cota, kaip žinia, atrado "Žalgirį”, o gal atvirkščiai? V.Praškevičius iškeliavo į Turkiją - į ten, iš kur ir teko atsikraustyti į Belgiją, bet šįkart klubas jau buvo žymiai pajėgesnis - turintis vietą Eurolygoje; A.Giedraitį pasirinko turtingas Lenkijos klubas. Andrius ir vėl aukštumoje - treti metai iš eilės bus praleisti tarp stipriausių Europos krepšininkų.

Praeitas sezonas

Lenkijos klubas, tai pat kaip ir belgų, nebuvo tarp lyderių, greičiau priešingai. Visus metus "Idea Slask" vadovai rodė savo nekompetenciją ir keitė ekipos žaidėjus vos ne kas savaitę. Kęstutis Marčiulionis taip buvo net tris kartus išmetamas iš ekipos, ir po kurio laiko vėl grąžinamas. Pačiam A.Giedraičiui sezonas prasidėjo įprastai: lietuvis nuo pirmųjų rungtynių įrodė, kad yra vienas pajėgiausių klubo krepšininkų. Daugelį nustebino staigus Andriaus įsiveržimas į stipriausių, turinčių didžiausią naudingumo koeficientą, žaidėjų tarpą, sužaidus keletą pirmųjų rungtynių. Lietuvio gerą žaidimą perprato varžovai ir jam vis skirdavo didesnį dėmesį, o neturinčiam įspūdingų fizinių duomenų A.Giedraičiui buvo gana sunku išsiveržti iš priešininkų globos. Tas lėmė ir asmeninės lietuvio statistikos kritimą. Į komandą įsiliejus naujam įžaidėjui iš JAV Seanui Colsonui A.Giedraičio žaidimas dar labiau suprastėjo. Iš eilės pasipylė keletas blankių mačų, "Idea Slask" sekėsi vis prasčiau ir prasčiau.

Lenkijos krepšinio lygoje (PLK) pralaimėjus pusfinalio mačą būsimiems Lenkijos čempionams Vloclaveko "Anwil” krepšininkams, klubo vadovybės kantrybė trūko, pasireiškusi tuo, kad iš komandos buvo išmestas naujai atėjęs įžaidėjas S.Colsonas, apkaltinus jį savanaudiškumu. Atrodė, jog "Idea Slask" susilpnės ir neiškovos net 3-ios vietos lygoje. Įvyko priešingai - paskutinės rungtynės tiek klubui, tiek A.Giedraičiui buvo sėkmingos. "Idea Slask” ekipa tapo Lenkijos 3-iosios vietos laimėtoja. Nors tai nebuvo kalno viršūnė ir lenkų komandos vadovai vaikščiojo surūgę dar ne vieną dieną, bet visi tikino - "pasiekėme tą, ko buvome verti".

A.Giedraitis statistiniais rodikliais išliko savimi: vid. 13,1 pelnomo taško - geriausias rezultatas komandoje per 14-ą sužaistų Eurolygos kovų. Jį lenkė "savanaudis" S.Colsonas (14,4 tšk.), bet jis tebuvo sužaidęs vos 5-is paskutinius Eurolygos mačus.
A.Giedraičio taiklumas išliko labai pavydėtinas. Tritaškiais lietuvis ir vėl antras visoje Eurolygoje - 55% (16/29), baudų taiklumu pakliuvo į 15-uką - 82% (52/63), dvitaškiai - 62% (42/68).

Garsėja A.Giedraitis ir rezultatyviais perdavimais, kaip ir universalumu aikštėje. Andrius gali daryti praktiškai viską (kaip ir klysti). Suprolygos laikais liepos mėnesį 30-metį švęsiantis žaidėjas vidutiniškai atlikdavo po 3,6 rezultatyvaus perdavimo per vienerias rungtynes, jį lenkė tik E.Elliottas (4,2). Užsienio klubai šios savybės dažnai neišnaudodavo. "Telindus” ekipoje Andriaus Giedraičio rezultatyvių perdavimų rodiklis krito iki 1,4, o "Idea Slask” panašiai - 1,7.[reklama]

Trumpam sugrįžkime prie pradžioje užduoto klausimo: ar Lietuvoje pritrūko naujai užauginamų talentų, ar taip klubai bando stiprintis prityrusiais žaidėjais?
Jau antrus metus pastebimas toks reiškinys. Anksčiau retai kada pavykdavo susigražinti išvykusius krepšininkus. Dažnai juos keisdavo jauni ir perspektyvūs, o šiuos dar kiti, nes jaunimas rinkdavosi "amerikietiškąją svajonę" - NCAA. Nuo pernai ši taisyklė buvo sulaužyta "Žalgirio” klubo, pasirenkant itin garsius ir Lietuvoje žinomus žaidėjus - Saulių Štombergą, Gintarą Einikį, Mindaugą Timinską. Kiek tai atsipirko ir pasiteisino, tai kitas klausimas... Galbūt per daug ir per dažnai per paskutinius metus jiems teko palikti pačią LKL lygą, kad dabar trūkstamų rezervų tenka ieškotis ne čia pat, o užsienyje.

Kyla klausimas, ar tik ne Lietuvos krepšininkai sugrįžta į gimtąją šalį tam, kad reabilituotųsi krepšinio rinkoje, pasikeltų kainą ir vėl pakeltų sparnus į turtingesnes valstybes? Tokia ta rinka...

Juk net ir A.Giedraičio agentas M.Balducci anksčiau visus tikino, kad lietuvis tikrai nesugrįš į Lietuvą - esą italui nepatinka, kai vienoje komandoje žaidžia keli jo klientai. Tačiau tai pasirodo buvo tik žodžiai, tikintis laimėti laiko ir sulaukti pelningesnio pasiūlymo iš kitų Europos klubų.