A.Giedraitis atgimė Vokietijoje

Andrius Giedraitis paneigė medikų prognozes. Prieš porą metų gydytojai abejojo, ar jis apskritai galės žaisti.

Tačiau per pastarąjį sezoną 31 metų 196 cm ūgio lietuvis tapo vienu rezultatyviausių Liudvigsburgo krepšininkų, padėjęs komandai patekti į Vokietijos čempionato atkrintamąsias varžybas.

Problemų dėl sveikatos A.Giedraičiui kilo užpernai, kai jis pasirašė kontraktą su Vilniaus "Lietuvos rytu". Ikisezoninės stovyklos metu buvo pastebima, kad krepšininkas fiziškai išsekęs, neišlaiko krūvių, nors prieš tai porą savaičių ilsėjosi Dominikoje.

Geriausi Lietuvos medikai ilgai tyrė A.Giedraičio sveikatą, kol aptiko retą limfazgių ligą, kurios gydymas - sudėtingas.

"Pernai gegužės mėnesį daktarai man pasakė, kad jau galiu žaisti ir tada ėmiau vėl treniruotis", - vieną maloniausių gyvenimo akimirkų prisimena atakuojantysis gynėjas, per karjerą triskart tapęs LKL naudingiausiu krepšininku.

Abipusiu susitarimu nutraukęs kontraktą su Vilniaus klubu, rugsėjo pabaigoje A.Giedraitis sukirto rankomis su Liudvigsburgo "EnBW".

Po ilgos pertraukos vėl grįžti į aikštę buvo nelengva, - sakė A.Giedraitis. - Bet man labai pravertė kelios ikisezoninės rungtynės, kurios padėjo vėl pajusti žaidimo ritmą".[nuotrauka1]

Liudvigsburgo ekipos legionierius praėjusį sezoną per mačą daugiausia pelnė 24 taškus. Nors šis skaičius nėra stulbinantis, A.Giedraitis rungtyniavo stabiliai: 23-ejose iš 30 žaistų reguliariojo sezono varžybų surinko daugiau nei 10 taškų.

Šį sezoną aikštėje vidutiniškai praleisdavęs po 34 minutes lietuvis įmesdavo 15 taškų ir atlikdavo 2,7 rezultatyvaus perdavimo.

"Dabar jaučiuosi labai gerai, - džiaugėsi A.Giedraitis, kuris po sezono grįžo į Lietuvą. - Prieš pat Vokietijos krepšinio lygos atkrintamąsias varžybas mane tikrino vietos medikai. Jie pasakė, kad mano sveikatos būklė - gera".

Krepšininkas pripažįsta, kad pernai kamavusi liga praėjusią vasarą buvo apsunkinusi jo agento darbą ieškant naujo klubo: "Teko išgirsti daug pasiūlymų, bet iš komandų, siūliusių kontraktus, trūko konkretumo. Daug kas abejojo mano fizine forma ir galimybėmis vėl rungtyniauti".

Klubas pakilo aukštai

Pasak A.Giedraičio, pastarasis sezonas Liudvigsburgo klubui buvo puikus. "EnBW" ekipa, kuri praėjusiose pirmenybėse tenkinosi 14-ąja vieta tarp šešiolikos dalyvių, šįsyk iškrito tik ketvirtfinalyje, 0:3 nusileidusi daugkartinei šalies čempionei Berlyno "Alba".

"Iki man atvykstant Liudvigsburgo ekipa manevruodavo tarp 1-osios ir 2-osios lygų, o šiemet pateko į atkrintamasias varžybas bei Vokietijos taurės turnyro finalo ketvertą, kuriame užėmė trečiąją vietą. Tai tapo staigmena visiems: klubo vadovams, žaidėjams, sirgaliams", - džiaugėsivienas "EnBW" lyderių, padėjęs su kaupu įgyvendinti ekipos vadovų tikslus.

Vokietijoje - be šeimos

A.Giedraitis savo pirmuoju sezonu Vokietijoje liko patenkintas. Vienintelė bėda - į lietuvio mintis dažnai skverbėsi šeimos ilgesys.

"Labai pasiilgdavau saviškių, - neslėpė trečią sezoną užsienyje rungtyniavęs žaidėjas. - Praleidus svetimoje šalyje aštuonius mėnesius norom nenorom imi ilgėtis ir šeimos, ir Lietuvos. Tai labai sunku, bet ištvėriau".

Kai A.Giedraitis, jau sugrįžęs į Vilnių, kalbėjo apie šeimos ilgesį, šalia nuolat zujo jo sūnus Karolis ir Dovydas. Vaikų akys švytėjo - po ilgos pertraukos jie vėl kiekvieną dieną gali būti drauge su tėčiu. Kodėl legionierius į Vokietiją nenusivežė žmonos ir vaikų?

"Visą praėjusią vasarą nebuvo aišku, kur žaisiu kitąmet, planavome likti Lietuvoje. Vaikai Vilniuje pradėjo lankyti darželį, todėl visko keisti nesinorėjo", - paaiškino A.Giedraitis.

Dėl įtempto varžybų grafiko krepšininkas sezono metu į gimtinę nebuvo sugrįžęs net per Kalėdas ir Naujuosius metus. A.Giedraičio laikinuose namuose Vokietijoje keturis kartus lankėsi jo artimieji, taip nors trumpam numalšindami žaidėjo ilgesį.

Bendraudavo ne tik aikštėje

Liudvigsburgas - nedidelis miestas, kuriame gyvena 80 tūkst. žmonių. Iki Vokietijos didmiesčio Štutgarto - vos keliolika kilometrų.[nuotrauka2]

"Skirtingai nei Liudvigsburge, Štutgarte netrūksta pramogų, - pasakojo su šiuo didmiesčiu neblogai susipažinęs A.Giedraitis. - Kai tik atsirasdavo laisvo laiko, būtinai ten nuvažiuodavau".

Krepšininkas taip pat neretai ilsėdavosi komandos draugų būryje. Nors ekipoje rungtyniauja vos vienas vokietis ir dar septynių skirtingų tautybių žaidėjai, tai, pasak A.Giedraičio, nesudarydavo jokių kliučių.

"Klube tvyrojo puiki atmosfera, - džiaugėsi A.Giedraitis. - Kartu valgydavome kavinėse ar restoranuose, nueidavome į kiną, o atšilus orams leisdavome laiką gamtoje".

Nustebino ekipos sirgaliai

Vokietijoje populiariausias - futbolas. Todėl kitos sporto šakos, tarp jų ir krepšinis, lieka nuošaliau.

"Sirgalių gausa labai priklauso nuo klubo rezultatų, - teigė A.Giedraitis. - Bet kovoti dėl dėmesio išties sunku, nes futbolas pritraukia daugiausiai žmonių. Negana to, dar reikia konkuruoti ir su rankiniu, nes Vokietijos rankinio lyga - stipriausia Europoje".

Vis dėlto "EnBW" klubas negalėjo skųstis aistruolių dėmesiu. "Mūsų salėje telpa apie 3000 žiūrovų, - pasakojo A.Giedraitis. - Per kiekvienas rungtynes laisvos likdavo tik kelios vietos".

Lietuvį labai nustebino klubo gerbėjų ištikimybė: "Nors važiuodavome žaisti rungtynių į tolimiausias Vokietijos vietas, iki kurių - kone dešimt valandų autobusu, išvykose mus visada palaikydavo mažiausiai šimtas aktyviausių aistruolių".

A.Giedraitį džiaugėsi ir iškirtiniu dėmesiu jam: "Mūsų gerbėjai pasižymėjo išradingumu. Kiekvienose varžybose atsirasdavo grupė aistruolių, kurie, norėdami palaikyti mane, į salę visada atsinešdavo Lietuvos trispalvę, plakatų su lietuviškais užrašais "Ačiū".

Tiesa, Liudvigsburgo gatvėse A.Giedraitį mažai kas atpažindavo: "Vokietijoje kur kas labiau pastebimi jodaodžiai, kurie žiūrovus žavi dėjimais į krepšį. Nuo lietuvių vokiečių krepšinio gerbėjai skiriasi tuo, kad labiau vertina efektingumą, o ne efektyvumą".

Turi vilčių grįžti į rinktinę

A.Giedraitis jau penktus metus vairuoja "Rover" automobilį, kuris jam brangus ne kaina, o svarbus simboliškai.

Šią mašiną krepšininkas, kaip ir kiti Lietuvos rinktinės nariai, gavo iš šalies Tautinio olimpinio komiteto už 2000-ųjų Sidnėjaus olimpiados bronzą.

"Tų pergalingų akimirkų tiesiog neįmanoma pamiršti, - sakė A.Giedraitis. - Jos dar labai ilgai išliks ir mano, ir Lietuvos krepšinio sirgalių atmintyje".

Šiemet šalies rinktinės treneris Antanas Sireika vėl įtraukė A.Giedraitį tarp kandidatų į geriausiųjų žaidėjų dvyliktuką, kurie rudenį gins prieš dvejus metus Švedijoje iškovotą Europos čempionato auksą.

Ar priims A.Giedraitis rinktinės trenerio pasiūlymą ir dalyvaus vasaros stovyklose? "Turiu vilčių patekti į rinktinę”, - lakoniškai atsakė A.Giedraitis.

Apie karjeros pabaigą negalvoja

A.Giedraičiui liepos 23-iąją sukaks 32 metai, bet vienas geriausių LKL istorijoje krepšininkų apie karjeros pabaigą dar negalvoja.

"Dabar sunku pasakyti, kada ateis ta diena, - kalbėjo A.Giedraitis. - Dar norėčiau parungtyniauti bent trejus metus. Viską nuspręs kūnas. Kol kas jis dar gali žaisti krepšinį, o ir pačiam netrūksta noro".

Pernai A.Giedraičio pasirašytas metų kontraktas su Liudvigsburgo klubu baigėsi ir vokiečiai atkakliai siekia sutartį pratęsti. Bet krepšininkas neskuba.

"Kur žaisiu kitą sezoną, paaiškės vėliau. Praėjusiais metais sutartį pasirašiau tik rugsėjį, todėl dabar, vasaros pradžioje, nematau ko nerimauti. Aš savo darbą kuo geriau stengiuosi atlikti sezono metu, o toliau dirba agentas", - sakė Vokietijos lygoje sėkmingai debiutavęs A.Giedraitis.