A.Jasilionis: negali būti, kad Raseiniuose neliktų krepšinio (interviu su T.Galecku)

Praėjo daugiau nei dvi savaitės po svarbiausių rungtynių Raseinių vyrų krepšinio klubui, žaidžiančiam Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Dalyvavimas antros pagal pajėgumą šalies lygos finaliniame ketverte buvo didžiausias pasiekimas Raseinių krepšinio istorijoje, o penktųjų mažojo finalo serijos rungtynių pralaimėjimas – vienas skaudžiausių.

Raseinių vyrų krepšinio klubas praėjusį šeštadienį „Karpynės“ arenoje surengė „Krepšinio dieną“, joje dalyvavo kraštui atstovavę NKL profesionalai ir vietiniai krepšinio mėgėjai. Tai buvo tarsi padėka sirgaliams už palaikymą viso sezono metu ir aukščiausius pasiekimus į Raseinių krepšinio istoriją įrašiusios komandos simbolinis sezono uždarymas.

Raseinių RASAI po „Krepšinio dienos“ turėjo ką pasakyti. „Alio, Raseiniai“ pakalbino šiemet į simbolinį NKL penketą patekusį gynėją Tomą Galecką ir vyriausiajam komandos treneriui Giedriui Kurtinaičiui asistavusį Aurimą Jasilionį. Tomas tvirtino, kad šis sezonas Raseiniuose – jam pats geriausias, o treneris Aurimas draudžia mintis, kad ateityje Raseiniuose nebus profesionalios krepšinio komandos.

Pralaimėjimą užglaistys pergalė

– Tomai, praėjo daugiau nei dvi savaitės po skaudaus pralaimėjimo. Kokios mintys dabar – gal nesėkmė nebeatrodo tokia nemaloni?

– Pralaimėjimas vis dar baisus, net ir kai viską apgalvoji. Įvairios smulkmenos neleido mums laimėti trečios vietos. Praėjo pora savaičių, nuotaika geresnė nei po rungtynių, bet kartėlis vis tiek liko. Galėjome laimėti trečią vietą, viskas buvo mūsų rankose.

– Viskas buvo jūsų rankose, kai serijoje pirmavote 2:0, tačiau galiausiai pralaimėjote 2:3. Kaip manai, kodėl taip išėjo?

– Pirmaudami 2:0 gal per daug atsipalaidavome, jau galvojome, kaip kabinsimės medalius, švęsime. Varžovai tuo pasinaudojo, jie tikrai neblogai sužaidė kitas rungtynes. Mums pritrūko agresyvumo.

– Ar tai pirmas toks pralaimėjimas Tavo karjeroje?

– Nors mano karjera trumpa, tokio pralaimėjimo man patirti dar neteko. Paskutinės mažojo finalo rungtynės buvo įtemptos – du pratęsimai, daug emocijų ir – pralaimėjimas tik paskutinėmis sekundėmis. Po kurio laiko kartėlio nebeliks, bet giliai prisiminimuose nuoskauda išliks. Tai tarsi išbandymas. Padėtų užsimiršti kita, bet svarbi pergalė.

Raseiniuose atsiskleidė

– Iš sirgalių teko girdėti, kad dauguma Tave mėgo, matė atsidavimą, pastebėjo tobulėjimą, džiaugėsi, kad patekai į šio sezono NKL geriausiųjų penketuką, sklinda kalbos, kad netrukus Tave turėtų „pavogti“ LKL. Vadinasi, asmeninį laimėjimą šiemet pasiekei, tiesa?

– Be abejo, mano žaidimas ir rodikliai pagerėjo. Tai ir dėl trenerių, ir žaidėjų – jie man padėjo. Raseiniuose atsiskleidžiau, šis sezonas buvo geriausias mano karjeroje. Dėl LKL nieko negirdėjau, bet jei „pavogs“, tai bus labai gerai, tikrai džiaugčiausi.

– Ar esi numatęs LKL komandą, kurioje norėtum žaisti?

– Esu vilnietis, todėl norėčiau žaisti Vilniaus „Lietuvos ryte“. Atstovauti savo miesto komandai – vaikystės svajonė.

– Kokį įspūdį paliko dabartinė Raseinių krepšinio komanda?

– Labai gerą. Puikiai susibendravome, buvome lyg kumštis, kovojome vienas už kitą. Gyvenome, leidome laiką kartu. Buvome labai geras, susilipdęs kolektyvas.

Palaikydavo artimieji

– „Alio Raseinių“ skaitytojai žino Tavo ryšį su Raseinių kraštu – seneliai iš Šiluvos ir Kaulakių. Sakyk, ar žaisdamas jutai ryšį su šiuo kraštu?

– Į varžybas atvažiuodavo seneliai. Raseiniuose, Šiluvoje, Kaulakiuose turiu draugų, pažįstamų, jie taip pat atvykdavo palaikyti. Smagiau žaisti, kai žiūri pažįstami. Kai vėliau juos susitinku, pasakoja, kad buvo rungtynėse, giria, kad gerai žaidžiame.

– Ar Raseinių sirgaliai padėjo siekti pergalių?

– Tikrai taip, nuoširdžiai ačiū jiems. Sezono pradžioje rungtynės gal ir nebuvo labai įdomios, bet svarbiausiais momentais jautėme sirgalių palaikymą – dalyvaudavo, važiuodavo kartu.

Vykęs sezonas

– Kaip, praėjus dviem savaitėms po svarbių, sezono rezultatus lėmusių rungtynių, vertinate praėjusį sezoną? – „Alio, Raseiniai“ pasiteiravo trenerio A.Jasilionio.

– Pralaimėjimas visada baisus, bet be pralaimėjimų nebūtų ir pergalių. Apžvelgdamas sezoną manau, kad jis tikrai vykęs. Parodėme, kad su mažesniu biudžetu irgi galima padaryti gerų darbų, tik sunkus buvo paskutinysis žingsnis – pritrūko žaidėjų rotacijos, susidėjo smulkios klaidelės.

– Padaryti ką nors gero iš komandos su mažu biudžetu – Jums tai buvo iššūkis?

– Manau, kad taip, tai man buvo didelis iššūkis. Bet mes nuveikėme daug ir sau įrodėme, kad galime. Viskas yra gerai.

Per maža rotacija

– Kokia buvo Jūsų misija Raseinių klube ir kaip sutikote atvykti į provinciją?

– Giedrius Kurtinaitis (vyriausiasis RASAI treneris – aut. past.) – labai geras mano draugas, draugaujame nuo vaikystės, užaugome tame pačiame Kauno rajone. Dėkoju jam, kad pasitikėjo manimi. Manau, kad ir aš iš jo išmokau, ir jis iš manęs – nori nenori, vienas iš kito ką nors pasiimi, analizuoji, dedi pliusus minusus.

– Kaip manote, kas lėmė, kad pralaimėjote mažojo finalo seriją?

– Per maža rotacija. Kai laimi, tai laimi komanda, kai pralaimi, tai pralaimi treneris. Mes su Giedriumi ilgai sėdėjome ir analizavome, ką blogai padarėme, ko nepadarėme. Komandą motyvavome, kalbėjome, kad ne viskas baigta, reikia eiti. Turbūt ko nors pritrūko. Manau, pralaimėjimą lemti galėjo ir psichologija. Mes psichologiškai buvome stipresni, kai pirmavome 2:0. Vaikinai nenusiteikė, o gal ir mes nepakankamai gerai juos nuteikėme.

– Tomas sako, kad gal per anksti patikėjote pergale?

– Jei netikėsi pergale, tai išvis neik žaisti. Manau, kad nėra tokio dalyko – per anksti ar ne per anksti. Esmė ta, kad nebuvo tvirto nusiteikimo.

Giria sąlygas

– Kaip vertinate T.Galecko pasirodymą šiame sezone? Ne per ankšta jam NKL?

– Šį žmogų stebiu jau ne vienus metus, daug apie jį žinau. Prieš jam ateinant į mūsų komandą, su Giedriumi kalbėjome, kad šis sezonas jam bus geriausias. Tomas pateisino mūsų lūkesčius. Gaila, kad „neištraukė“ komandos į trečią vietą. Bet jo vieno per maža, turėjo prisidėti ir kiti žaidėjai. O ar per ankšta, ar ne, reikėtų jo paties klausti. Aišku, ambicijos didelės ir jis nori įrodyti galintis žaisti aukštesniame lygyje. Kol nepabandys, niekas nepasakys, ar per ankšta, ar ne. Šiemet jis baigė mokslus, tai, jei kas nors iš LKL pasiūlytų, galėtų bandyti. Šiemet NKL atsiskleidė tie žaidėjai, kurie galėtų gauti šansą žaisti LKL, tad ta rinka dabar išpūsta. Sunku pasakyti, ar Tomas jau įsitvirtintų LKL.

– Kokį įspūdį paliko Raseinių komanda?

– Gerą įspūdį, nes Raseiniuose puikios sąlygos, tad yra daug galimybių turėti ir puikią komandą. Tiek Savivaldybė, tiek rėmėjas Jordanas suinteresuoti, kad komanda liktų. Jaunimui tobulėti, taip pat pritraukti žaidėjų iš kitų miestų, kad jie padėtų, sąlygos sudarytos. Manau, net neturėtų būti minties, kad ateityje Raseiniuose nebūtų krepšinio komandos. Yra keletas problemėlių, bet, manau, verta susitelkti ir išlaikyti komandą. Šiemet patekome į ketveriukę, kitais metais reikėtų dar geriau.