A.Kirilenka tiki Rusijos rinktinės perspektyvomis

Rusijos rinktinės pasirodymas Europos krepšinio čempionate Švedijoje sukėlė nevienareikšmišką krepšinio mėgėjų ir specialistų reakciją. Iš vienos pusės - Rusija, prieš dešimtmetį užėmusi gana tvirtas pozicijas Europos krepšinyje, vėlgi nesugebėjo pakovoti dėl aukščiausių vietų. Kita vertus, daugelis prieš šį turnyrą prognozavo dar liūdnesnį scenarijų, o Rusijos rinktinės žaidime galima įžvelgti nemažai pozityvių pusių.

Savo mintimis apie pasibaigusį turnyrą asmeninėje dienraščio "Sport Ekspress” skiltyje pasidalijo rinktinės lyderis Andrejus Kirilenka:

Geras pagrindas Rusijos rinktinės ateičiai

Sunku vienareikšmiškai įvertinti Rusijos rinktinės pasirodymą praėjusiame Europos krepšinio čempionate. Manau, jog mūsų jauna rinktinė atrodė iš esmės visai neblogai, nors ir neišnaudojo viso turimo potencialo. Mano nuomone, treneriams pavyko išspręsti prieš juos iškilusią strateginę užduotį: per dvejus - trejus mėnesius praktiškai tuščioje vietoje sukurti tikrą komandą. Ir ne šiaip komandą - drįsčiau tvirtinti, kad tai mūsų ateities rinktinė. Po vienerių - dviejų metų joje turėtų atsiskleisti jauni žaidėjai. Sergejus Monia ir Viktoras Chriapa jau dabar priklauso ekipos branduoliui. Pirmuosiuose dviejuose - trijuose mačuose šauniai sužaidė Fiodoras Licholitovas. Didžiulį potencialą turi Denisas Jeršovas - su savo 220 cm ūgiu jis tikrai bus pavojingas puolime. Tiesa, jam kol kas trūksta tam tikro sportinio įžūlumo gerąją šio žodžio prasme. Tikiuosi, į rinktinę naudingai įsilies ir Pavelas Podkolzinas. Vienintelė problema - nėra jaunų gerų įžaidėjų. Čia mes matome vienintelį Piotrą Samoilenką.

Rusijos rinktinė maloniai nustebino, tačiau neišnaudojo visų savo galimybių

[nuotrauka1]Prieš prasidedant čempionatui aš sakiau, kad Rusijos naujoji rinktinė jau Švedijoje pretenduos į aukščiausius apdovanojimus. Tačiau šis čempionatas mums tapo vienų blogų rungtynių čempionatu. Turiu galvoje ketvirtfinalį, kurį mes sužaidėme prastai ir pralaimėjome dėl savo kaltės. Ko gero reikėjo žaisti agresyviau. Be to, neparodėme reikalingo charakterio ir valios nugalėti - skirtingai negu mačuose iki tol. Galbūt savo žodį tarė nuovargio faktorius - juk iki rungtynių su prancūzais mes per 4 dienas turėjome 4 susitikimus. Netgi NBA lygoje niekas nežaidžia 3 dienas iš eilės.

Nepaisant šio pralaimėjimo, rinktinė mane maloniai nustebino. Aš bijojau, kad komanda gali žaisti be užsivedimo, atvažiuoti vien tik tam, kad sudalyvautų. O viskas buvo atvirkščiai - žaidėme netgi labai azartiškai. Dėl to tas nelemtasis ketvirtfinalis sukėlė dar didesnį nusivylimo jausmą. Galbūt susitikimo baigtis būtų buvusi kitokia, jei ne mano trauma. Jeigu esi pasirengęs visu 100%, visuomet yra papildomų resursų. Bet nenorėčiau, kad tai skambėtų kaip pasiteisinimas - aš žaidžiau iki finalinės sirenos ir pralaimėjau kartu su komanda. O šnekant apie rungtynes dėl 5-8 vietų, tą turnyro dalį reikėtų išvis panaikinti. Iš jos nėra jokios naudos. Komanda žino, kad liko be medalių - kokia prasmė dar žaisti? Dėl žiūrovų? Bet gi jų tuose mačuose nebuvo!

Man asmeniškai čempionatas susiklostė sėkmingai. Tačiau aš su džiaugsmu iškeisčiau savo vietą simboliniame čempionato penketuke į pergalę ketvirtfinalio rungtynėse. Asmeniniai pasiekimai man yra antraeiliai - žymiai svarbesnis yra komandos rezultatas, aš noriu nugalėti kartu su ja.

Čempionatas neatskleidė naujų žvaigždžių

Mano nuomone, čempionatas neatskleidė naujų žaidėjų. Daugelis žinomų NBA žvaigždžių nepademonstravo savo geriausio lygio. Išimtis - Pau Gasolis. O štai Predragui Stojakovičiui žymiai lengviau pasireikšti "Sacramento Kings” komandoje, kurioje aukšto lygio meistrų daugiau, negu rinktinėje. Tony Parkeris sužaidė neblogai, tačiau tuo pačiu metu pridarė ir nemažai klaidų. Tiesa, tai galima suprasti: Tony pirmą kartą rungtyniavo rinktinės pagrindinio įžaidėjo vaidmenyje.

Lietuviai buvo verti čempionų titulo

Lietuva, iškovojusi Europos čempionato auksą, be abejonės nusipelnė šio titulo. Tai komanda, kuri sugebėjo daryti išvadas ir mokytis turnyro metu. Pirmasis mačas su Latvija lietuviams susiklostė kaip niekad sunkiai. Tačiau po to Lietuvos rinktinė iš anksto atidžiai stebėdavo, kaip žaidžia jos būsimieji priešininkai, rasdavo jų silpnąsias puses ir užtikrintai juos įveikdavo. Lietuvoje gerai veikia visos krepšinio ugdymo grandys. Baigę mokyklą kai kurie žaidėjai išvyksta į NCAA (pvz., Šarūnas Jasikevičius ir Darius Songaila). Ten jie įgyja ir išsilavinimą, ir amerikiečių studentiško krepšinio patirties. Rezultatas anksčiau ar vėliau turėjo ateiti ir jis atėjo.