A.Kupčinskas: Statom sporto ir pramogų rūmus, ar dar laukiam geresnių laikų!?

Sporto ir pramogų rūmai Kaune. Bene daugiausiai diskutuojama ir visuomenei jau pradedanti įkyrėti tema, todėl trumpai noriu išdėstyti savo poziciją, kuri lemia mano požiūrį ir vienokius ar kitokius veiksmus einant mero pareigas.

Pirmiausiai suprantu, kad visiems neįtiksiu, todėl konstatuoju, juolab, kad tokį arenos reikalų palikimą mums "padovanojo" prieš mus dirbę miesto vadovai. Antra, aš tikrai neatsakinėsiu į suinteresuotų grupių užsakomuosius straipsnius ir nesiteisinsiu, nors ir skelbtų mano paieškas primygtiniems susitikimams ar apeliuotų į mano asmenį. Tačiau aš priimu pasiūlymą nesivelti į intrigas! Tuo pačiu pabrėžiu, jog pradėjus dirbti mano vadovaujamai naujajai Kauno miesto savivaldybės derybinei grupei, miesto Tarybos nariams ir visuomenei buvo pateikta visa įmanoma informacija, vietos slaptumui praktiškai neliko, o apie kiekvieno derybinio susitikimo rezultatus iškart informuojama žiniasklaida.

Prieš keletą metų bandžiau inicijuoti vietos gyventojų apklausą dėl sporto ir pramogų rūmų statybos vietos Kaune. Tada tikrai mačiau prasmę, nes dar buvo galimybė rinktis, kur statyti rūmus - Nemuno saloje ar kitur. Šiuo metu, kai jau priimta nemažai sprendimų, kitų vietų atnaujinta paieška pastūmėtų mus į "nesvarumo būseną". Praėjusią kadenciją Vyriausybė perdavė Nemuno salos žemę Savivaldybei valdyti ir disponuoti nuosavybės teise, o miesto Taryba pasitvirtino detalųjį tos teritorijos planą, kuriame apie ketvirtadalis teritorijos numatyta sporto ir pramogų rūmams statyti. Galiausiai Vyriausybė 2006 m. spalio 30 d. savo nutarimu pritarė sporto ir pramogų komplekso statybai Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 50 ir pripažino jį nacionalinės svarbos objektu.

Miesto Taryba prieš kelerius metus patvirtino Kauno miesto strateginį planą (2005-2015m.), kuriame numatyta pastatyti sporto areną ir išplėtoti infrastruktūrą Nemuno saloje. Todėl, mano įsitikinimu, diskutuoti dėl sporto arenos vietos yra gerokai pavėluota. Antraip, ieškant idealios vietos ir sąlygų, ataidės balsai ne tik iš Vytėnų, bet ir iš Aleksoto ar kitų miesto vietovių.

Atmetus visus emocinius argumentus (nestabili salos žemė, užterštas gruntas, potvynio grėsmė ir kt.), tikrai matau daugiau stiprių pusių, kodėl sporto arena turėtų iškilti Nemuno saloje. Pirmiausiai mes, kauniečiai, neturėtume bijoti pokyčių, jei norime atgaivinti miesto centrą ir įpūsti jam naujos gaivios dvasios. Paskutiniu metu teko lankytis Kopenhagoje, Grenoblyje ir kitur, kur domėjausi ne tik vietinių sąvartynų ar miestų susigiminiavimo reikalais. Teko pasidairyti ir pamatyti, kaip įsikomponuoja naujos architektūros statiniai šalia vandens ar miesto centre. Pvz. Grenoblis nusprendė statyti 25.000 vietų stadioną šalia miesto savivaldybės..! Kai pasiteiravau jų mero, kaip spręs parkavimo problemas, sulaukiau atsakymo, kad mieste netrūksta parkavimo aikštelių, o į varžybas galima ateiti - nebūtina važiuoti asmeniniu transportu, be to, pačiam ramiau - galima vyno, alaus išlenkti (...). Gal todėl nesijaudinu dėl galimų nepatogumų saloje, kuriuos atpirktų kiti malonumai. Beje, dabar ir iš sporto halės po rungtynių išsivažinėjame per pusvalandį. Suprantu, jog svečiams iš kitų miestų vis tiek reiks kažkur palikti savo mašinas. Čia priminimas: už servituto teisės suteikimą virš Karaliaus Mindaugo prospekto statyti parkavimo garažą, "Akropolio" savininkai įsipareigojo į automobilių statymo aikštę įsileisti ir renginių sporto arenoje lankytojus. Be to, miestas ketina įrengti požeminę parkavimo aikštelę po Vienybės aikšte. O ar miesto svečiams išvis bus patogu privažiuoti į miesto centrą? Manau taip, nes kitų metų gale Europos prospektas estakada turėtų būti sujungtas su M.K.Čiurlionio tiltu.

Beje, man visai nepavydu, jei pastačius sporto areną Nemuno saloje pakils aplinkinių teritorijų vertė. Pakils vertė - ateis investicijos, bus mažiau pastatų "vaiduoklių". Tegu tik tvarkosi ir puoselėja miestą.

Sako spaudžiam prancūzus, tiksliau jų kompanijos BBI derybinę grupę. Nesiginčiju, yra dėl ko, bet ne dėl to, kad būtinai juos išstumti. Mes sakom: pasidalinkime atsakomybę ir riziką; nepavykus gauti ES fondų - išsiskirstykime be įsipareigojimų; operatorius tegu įvardija operavimo mokestį; pati BBI tegu rašosi koncesijos sutartį, o ne specialiai tam įsteigta bendrovė; pradėkite rengti techninį projektą ir pan. Derybiniam procesui mums vis mažiau ūpo, jau norisi rezultato, dėl to ir ieškome išeities iš padėties. Kokia tolimesnė eiga? Priklausys nuo pasiūlymų, tačiau neabejotinai reikia sprendimų. Galbūt net šokinio pobūdžio. Šioje vietoje ir situacijoje, konservatizmą teks palikti.

Taigi, linkiu mums visiems daugiau nediskutuoti - artėkime prie sprendimo, kad ir ne visai idealaus, bet laiku priimto. Turėkime kaunietiškos savigarbos nebekelti ažiotažo bent šiuo klausimu. Kaunui reikia ne tik sporto rūmų - kitos investicijos ir iniciatyvos taip pat sveikintinos ir palaikytinos. Vardan Kauno gerovės.