A.Labuckas: "Sezonas buvo permainingas"

Jauniausias Vilniaus "Sakalų" komandos žaidėjas, dvidešimtmetis puolėjas Arnas Labuckas šį sezoną ženkliai pagerino visus asmeninius rodiklius. 206 cm ūgio krepšininkas Lietuvos krepšinio lygos čempionate per 17 rungtynių pelnydavo vidutiniškai po 9,6 taško, atkovodavo 5,7 kamuolio, atlikdavo 0,8 rezultatyvaus perdavimo (pernai: 4,6 tšk., 3,1 atk. kam. 0,4 rez. per.)

- Kaip įvertintum šį sezoną "Sakalų" komandai?

- Sezonas buvo permainingas. Keitėsi treneriai, žaidėjai. Ne vieną žaidėją persekiojo rimtos traumos. Visa tai atsiliepė ir rezultatams. Buvo atkarpų sezone kai laiminėdavom keletą rungtynių paeiliui, bet neišvengdavome ir duobių. Bendrai paėmus sezonas nebuvo blogas, bet tikėjomes geresnio.

- Kaip įvertintum šį sezoną sau asmeniškai?

- Šį sezoną atsiminsiu ir iš geros pusės, ir iš blogos. Blogai tai, kad pirmąsyk teko taip ilgai nerungtyniauti dėl traumų, pradžioj sezono beveik 2 mėnesius komandos rungtynes bei treniruotes teko stebėti iš šalies. O gerai tai, kad atsigavus po visų traumų, antroje sezono pusėje pavyko rodyti gana neblogus asmeninius rezultatus. Konkrečių tikslų sau kaip ir nebuvau išsikėlęs. Žinoma, norisi kiekvienais metais rungtyniauti vis geriau, stabiliau ir ilgiau. Džiaugiuos, kad šiemet treneriai pasitikėdavo ir leisdavo rungtyniaut išties daug. Kaip ir visiem, pasitaikė ir geresnių, ir blogesnių rungtynių,

- Kuo skyrėsi trečiasis sezonas "Sakaluose" nuo ankstesnių dviejų?

- Komanda nelabai kuo skyrėsi. Dauguma žaidėjų kartu rungtyniauja tris ir ilgiau sezonų. Nebent, šiemet galbūt skyrėsi mano svarba komandoje. Iš atsarginių žaidėjų, po truputį lipu aukštyn.

- Ko pritrūko Baltijos čempionate, kad būtų užimta aukštesnė vieta?

- Čia, kaip ir sakiau, daugiausia koją pakišo traumos. Ilgai iškritę buvo Matas Niparavičius, Linas Lekavičius. Beto daug varžybų pralošėme vienu, dviem taškais. Gal šiek tiek trūko sėkmės, gal meistriškumo.

- Ko pritrūko Lietuvos čempionate kad reguliariame sezone būtų užimta aukštesnė vieta?

- Lietuvos čempionatas šiemet buvo labai įdomus. Daug panašaus pajėgumo komandų, nuo 5 iki 10 vietos komandų skyrė 3 pergalės. Mums LKL čempionate tiesiog nepasisėke. Priešpaskutineme reguliaraus sezono mače, paskutinę sekundę vienu tašku pralošėm "Nevėžiui", turą prieš tai rungtynes su "Sūduvą" baigėm keturiese, ir pralošėm po dviejų pratęsimų. Turėję šiuos du taškus atkrintamosiose mūsų varžovais būtų ne "Žalgiris", o "Alytus". Kas liečia mūsų komandą, tai kaip ir minėjau, didžiausia problema - traumos. Lietuvos mąstu paėmus, tai prisijungiu prie tų, kas palaiko, kad LKL čempionatas būtų vykdomas keturių ratų sistema.

- Ar buvo galima tikėtis įveikti "Žalgirį"?

- Įveikti - gal, eliminuoti - ne. Reik būt realistais, bet tokio lygio komandai kaip "Žalgiris" galima įkasti, kai tau labai sekas, o varžovams būna juoda diena ar jie rungtyniauja atsipalaidavę. Atkrintamosiose rungtynėse, visi rungtyniauja su dviguba koncentracija.

- Kokie planai ateičiai?

- Greičiausiai liksiu "Sakaluose" dar vieną sezoną. Nenorėčiau nuo dvidešimt metų pradėt klajot po klubus. Kai jausiuos, kad pakankamai subrendau kaip krepšininkas ir išaugau "Sakalų" marškinėlius, tada ir kelsiu sparnus. Visi tikisi pajėgesnių klubų pasiūlymų. Pasvajot galima, bet kanors konkrečiau galimą kalbėti kai sulauki pasiūlymų. Šiai dienai, aš "Sakalų" žaidėjas.