A.Leno žvaigždė sužibo po čempionato Lietuvoje (interviu, video)

Dar prieš keletą mėnesių Alexo Leno vardas krepšinio sirgaliams nieko nereiškė. Tačiau artėjant NBA naujokų biržai apie šį Ukrainos talentą kalbama vis daugiau, kadangi jam prognozuojamas aukštas šaukimas.

20 metų 216 cm ūgio gigantui populiarumo dar labiau pridėjo Žydrūnas Ilgauskas, pasiūlęs Klyvlendo „Cavaliers“ komandai būtent šį vidurio puolėją rinktis pirmu šaukimu.

NBA naujokų biržos rezultatus spėjančios svetainės ukrainiečiui skiria skirtingus šaukimus, tačiau mažai abejonių, jog atletas bus pašauktas tarp pirmųjų dešimties krepšininkų, rašo SportIn.lt.

Sparčiai tobulėjantį jaunuolį pakalbino HoopsHype.com žurnalistas Jorge Sierra.

– Kaip tau sekėsi Ukrainoje? Kodėl nusprendei išvykti į JAV?

– Gyvenimas buvo neblogas. Žaidžiau mokyklos komandoje, o kai man suėjo septyniolika metų, prisijungiau prie Ukrainos aštuoniolikmečių rinktinės. Su ja dalyvavome Europos čempionate Lietuvoje ir man pavyko neblogai pasirodyti (vid. 16,0 taško, 11,4 atkovoto kamuolio ir 4,3 bloko, – SportIN.lt) . Po pirmenybių pasipylė skambučiai iš JAV. Daugybė skautų matė mano žaidimą ir siūlė vykti į Ameriką. Taip nusprendžiau išvykti į JAV ir varžytis studentų lygoje.

– Ar dar prieš čempionatą planavai sužavėti skautus ir išvykti į JAV, ar viskas tiesiog taip susiklostė?

– Buvo tikrai sunku nuspręsti vykti į JAV. Tačiau tiek mano tėvai, tiek seneliai suprato, jog tai geriausias sprendimas mano karjerai. Tai tikrai nebuvo planuota. Tiesiog pasitaikė puiki galimybė, kurios nenorėjau praleisti.

– Kaip sekėsi Amerikoje pirmomis savaitėmis?

– Iš pradžių buvo tikrai sunku. Visų pirma dėl  kalbos barjero – mokėjau angliškai, tačiau labai minimaliai. Visa tai priėmiau kaip iššūkį, labai daug mokiausi papildomai, kad galėčiau lengviau susikalbėti. Maždaug po pusmečio jau neblogai  kalbėjau angliškai, perpratau amerikiečių kultūrą.

– Dalį praėjusio sezono Merilendo universitete rungtyniavai susižeidęs. Turbūt buvo nelengva?

– Išties, buvo labai sunku, tačiau privalėjau būti aikštelėje ir padėti savo komandai. Nors buvau susižeidęs, aikštelėje stengdavausi iš paskutiniųjų.

– Kaip apibūdintum pastarųjų savaičių patirtį? Įvairios naujokų stovyklos, interviu su komandų vadovais ir t.t.?

– Buvo gana smagu. Pastarąsias kelias savaites be proto daug keliavau. Kadangi dėl traumos kol kas negaliu treniruotis, savo laiką skyriau pokalbiams su vadovais. Aplankiau tikrai nemažai NBA komandų. Per šias savaites susipažinau su daug įdomių žmonių, iš arti pamačiau NBA virtuvę.

– Kaip jautiesi, negalėdamas treniruotis ir parodyti komandoms savo sugebėjimų?

– Jaučiuosi nusivylęs, jog negaliu dalyvauti treniruotėse ir varžytis su kitais vyrukais. Stengiuosi susikaupti ties reabilitacija ir negalvoti apie pašalinius dalykus.

– Ar norėtum būti pašauktas pirmuoju numeriu? O gal labiau norėtum to išvengti, nes pečius užgultų didžiulis spaudimas?

– Labai norėčiau savo pavardę išgirsti pirmasis, tačiau ties tuo visai nesikoncentruoju. Važiuosiu į bet kurią komandą, kuri mane pasirinks ir stengsiuosi kaip įmanoma labiau jai padėti.

– Kaip manai, ar jau pirmaisiais metais vaidinsi svarbią rolę NBA komandoje?

– Šiuo metu  labai sunku apie tai kalbėti, kadangi nežinau, kuri komanda mane pasirinks. Tačiau esu įsitikinęs, kad jei sunkiai dirbsiu treniruotėse, sulauksiu ir žaidimo minučių. Stengsiuosi žaisti kaip įmanoma geriau ir aikštelėje paliksiu paskutines savo jėgas.