A.Macijauskas: dar neaišku, ar išvengsiu operacijos

Traumų nuolat kamuojamas Arvydas Macijauskas po apsilankymų pas geriausius Europos gydytojus nėra tikras, ar tai jam padės išvengti operacijos. Krepšininkui buvo diagnozuota reta stuburo disko išvarža. Dėl traumos vienas brangiausių Europos krepšininkų negalėjo padėti Pirėjo „Olympiacos“ komandai lemiamose Graikijos čempionato kovose. Macijausko nesitikima išvysti ir Lietuvos rinktinėje. Tačiau 28-erių metų žaidėjas netrukus ketina pradėti aktyviau sportuoti. Tada ir turėtų galutinai paaiškėti, ar pavyks išvengti operacijos. Priešingu atveju žaidėjas alfa.lt žurnalistui neslėpė, kad jam dar kartą tektų atlaikyti skaudų likimo smūgį.

Kaip dabar jaučiatės po visų apsilankymų pas medikus?

Jaučiuosi jau gerai. Skausmo nugaroje nėra ir koją jau atleido. Išvarža buvo pakankamai didelė. Išbandėm visus geriausius daktarus. Vokietijoje, Prancūzijoje. Tris mėnesius aš gyvenau viešbučiuose. Po trupučiuką jau pradėjau sportuoti. Vakar pirmą sykį prabėgau lengvą krosą. Aš galvoju ruoštis Lietuvoje su Aleksandru Kosausku, manau, kad tai vienas geriausių specialistų ne tik Lietuvoje, gal visoje Europoje. Tačiau dar reikia laukti klubo sprendimo. Nes aš negaliu taip imti ir pradėti sportuoti be jų leidimo.

Pirėjo „Olympiacos“ klubas aktyviai dalyvauja procese?

Žinoma. Jie labai manimi rūpinasi. Siunčia pas visus geriausius gydytojus. Dėmesys didžiulis. Jeigu ne geriausi gydytojai, ne geriausi vaistai, šimtu procentų būtų tekę operuoti. Išbandėm viską, kas geriausia ir lyg veikia normaliai.

Kokios medikų prognozės?

Beveik visi daktarai sako, kad operacijos nereikės. Kai kurie sako, jog sunku prognozuoti, nes viskas priklausys kaip reaguosiu į krūvius. Paprastam žmogui operacijos tikrai nereikėtų. Nors iš pat pradžių buvo labai blogai. Kai pradėjau važinėti į Vokietiją, viena koja buvo beveik paralyžuota. Dabar viskas geriau. Nors vis tiek darome nuotraukas ir diskas yra išlindęs.

Klubas, žinoma, nori, kad visiškai pasveiktumėte ir tik tada pradėtumėte žaisti?

Taip. Paprasčiausiai kitu atveju - būtų žiauru. Jau apie tris mėnesius stengiamės išvengti operacijos. Jeigu po mėnesio pradėčiau sportuoti ir man nuspręstų daryti operaciją, vėl iškrisčiau keturiems mėnesiams. Tai beveik pusė kito sezono. Jeigu prireiktų operacijos, tada galėčiau žaisti tik gruodžio ar sausio mėnesį. Tai būtų žiauriausia.

Kalbėjotės su rinktinės treneriu Ramūnu Butautu?

Kalbėjomės. Jis žino mano situaciją. Tačiau sprendimą, bet kokiu atveju, priimu aš. Ir jis linksta į tai, kad, net ir labai norėdamas, rinktinėje aš negaliu žaisti. Tokia situacija. Dar net nepradėjau rimtai bėgioti. Apskritai, nežinau bus operacija ar nebus.

Kada galutinai turėtų paaiškėti, ar operacija bus reikalinga, ar jos pavyks išvengti?

Sunku pasakyti. Man tai irgi įdomu. Viskas bus aišku kai pradėsiu sportuoti. Man nėra sunku šiaip vaikštinėti, judėti. Bet viskas spręsis prasidėjus krūviams - darbui su svarmenimis, bėgiojimui, šokinėjimui.

Po kiek laiko tikitės rimtai pradėti sportuoti? Didesniais krūviais?

Tiksliai nežinau. Gal po savaitės, gal po dviejų. Reikės laukti klubo pozicijos, jų rekomendacijų. Ar ruoštis čia, Lietuvoje, ar jie norės mane vežtis į Graikiją, gal kur kitur. Sprendimą priims jie. O aš esu paprastas kareivis ir tiek.