A.Macijauskas: "Turiu didelį norą žaisti rinktinėje"

Nors Arvydas Macijauskas šiuo metu mėgina atsipalaiduoti po itin varginančio ir užsitęsusio klubinio sezono su Vitorijos "Tau Ceramica", krepšininkui tai padaryti nėra lengva.

Antradienį į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos vyrų rinktinės narys iš Lietuvos sporto žurnalistų šiuo metu susilaukia didžiulio dėmesio.

Tuo puikiai galėjo įsitikinti "Eurobasket.lt" korespondentas, gerokai užtrukęs, kol prisiskambino Lietuvos krepšinio žvaigždei. Priežastis - nuolatos užimtas telefonas.

Sulaukus teigiamo telefono signalo, jau po akimirkos pasigirdo A.Macijausko balsas.

"Per dieną tenka atsakyti į daugybę telefono skambučių, - susidariusią situaciją komentavo vienas rinktinės lyderių. - Bet toks jau jūsų darbas".

Ispanijoje "Maci" vadinamas "Tau Ceramica" klubo lyderis sutiko skirti laiko ir atsakyti į portalo "Eurobasket.lt" pateiktus klausimus.

- Arvydai, prieš pat ACB lygos finalą minėjote, kad jei pavyks jį laimėti, sezoną įvertinsite kaip labai gerą. Ką galite pasakyti apie šį sezoną, nelaimėjus Ispanijos finalo serijos? - "Eurobasket.lt" paklausė A.Macijausko.
- Sunku į tai atsakyti. Atrodo šiame sezone žaidėme labai gerai, pasiekėme net du finalus. Bet patekimas į juos ir pralaimėjimai netenkina nei klubo vadovų, nei aistruolių, o tuo labiau žaidėjų.

Toks pasiekimas netenkintų jokio sportininko, kuris yra užgimęs kovoti ir būti nugalėtoju.

Žinoma, sezonas nėra jau toks prastas. Ispanijos finalinę seriją pralaimėjome labai jau netikėtai. Retas atvejis krepšinio istorijoje, kad ekipa likus 45 sekundėms iki rungtynių pabaigos ir turinti 8 taškų persvarą pralaimėtų.

Manau, kad sezonas nebuvo pats geriausias, bet nebuvo ir blogiausias.

- Kas atsitiko, kad ekipa, kurioje netrūksta aukštą varžybų patirtį turinčių žaidėjų, taip staiga sutriko?
- Krepšinį žaidžia žmonės, o ne robotai. Todėl aikštelėje, kaip ir gyvenime, visko pasitaiko.

Sunku žaisti, kai varžovai didžiuliu greičiu ima mažinti skirtumą, pataikyti nerealius tritaškius. Pasimeti tiek pats, tiek žiūrovai, nesuprantantys kas vyksta.

Tai buvo labai skaudus pralaimėjimas ir nuaidėjus finaliniai sirenai pasijutau lyg būčiau sapne.

Bet tai yra sportas, pralaimėti normalu, todėl jau kitą dieną reikia žiūrėti į priekį, ir stengtis nebekartoti senų klaidų.

- Ar jaučiate didelį nuovargį po šio itin užsitęsusio sezono?
- Nėra lengva įvardinti, kas yra tas nuovargis. Nemanau, kad pasibaigus sezonui dėl to nebegalėtum paeiti. Žmogus yra beribių galimybių.

Daug labiau jaučiasi įsisenėjusios traumos bei psichologinis nuovargis. Norisi šiek tiek atsipalaiduoti.

- Ir kaip mėginate atsipalaiduoti būdamas čia, Lietuvoje?
- Daug laiko praleidžiu su šeima ir draugais. Gyvenu šia diena ir atostogų neplanuoju.

Dabar esu Klaipėdoje pas tėvus, bet net nežinau, kur būsiu šį vakarą.

Galbūt dar išvyksiu atostogauti į užsienį, bet šiai dienai tai dar nėra aišku.

- Penktadienį jums teko su rinktinės treneriu Antanu Sireika stebėti jaunimo iki 1985 m. gimimo kontrolines rungtynes.
- Antaną Sireiką pažįstu labai seniai ir jis man yra lyg geras draugas. Visada malonu su juo susitikti, nueiti į kavinę ar į krepšinio areną stebėti varžybų.

Su juo, be abejo, pasikalbame ir apie Lietuvos rinktinę, jos ateitį bei kandidatus į ją.

- Ar esate pasirengęs atstovauti Lietuvos rinktinei?
- Turiu didelį norą žaisti rinktinėje. Bet šiai dienai atostogauju ir sakyti rungtyniausiu ar ne dar anksti.

Žiūrėsiu, ar kai prasidės rinktinės stovykla, man leis treniruotis sveikata. Daug kas priklausys ir nuo klubo, kuriame praleisiu kitą sezoną.

Kadangi šis sezonas man labai užsitęsė, neatmenu galimybės paprašyti rinktinės trenerio, kad man būtų leista į rinktinės stovyklą atvykti ne liepos 21 dieną, kaip visiems rinktinės kandidatams, o savaitę vėliau.

Jei sveikata ir klubas leis man žaisti už rinktinę, be jokių abejonių, aš padėsiu savo šaliai.

Žinoma, jei dar pateksiu į rinktinės dvyliktuką (juokiasi).

- Grįžkime prie jaunimo rinktinės. Kokį jums įspūdį paliko jos krepšininkų žaidimas?
- Labai malonu buvo pamatyti kaip jie rungtyniauja. Lietuvoje negyvenu keletą metų, todėl apie juos mažai ką ir žinojau.

Tekdavo paskaityti spaudoje, bet tai neprilygsta tam, ką matai.

Šioje rinktinėje netrūksta gerų krepšininkų, todėl jau artimiausioje ateityje nemaža jų dalis turėtų dalyvauti ir vyrų rinktinės stovyklose.

Ši rinktinė labai stipri savo komandine dvasia. Taip pat matyti, kad treneris Rimas Kurtinaitis įdėjo daug darbo, kad jie puikiai rungtyniautų gynyboje. Būtent gynyba yra stiprioji šios rinktinės pusė.

- Nuo penktadienio dienos NBA ekipos jau galėjo su žaidėjais pradėti derybas. Ar didelis susidomėjimas jumis?

- Tikrai nemažas, manimi duomisi ne vienas ir ne du klubai. Tai, kad žaisiu NBA, tikrai nėra kažkoks šuns sapnas ir viskas krypsta link to, kad kitais metais persikelsiu už Atlanto.