A.Račas apie pasaulio čempionato burtus: vargu, ar kai kuriuos dalykus galime vadinti atsitiktinumu (interviu)

Ispanijoje ištraukus pasaulio krepšinio čempionato burtus krepšinio mėgėjai tradiciškai pasidalijo į kelias stovyklas. Vieni burtus vertina teigiamai ir D grupėje Lietuvos rinktinei piešia lyderės vaidmenį. Kiti jau dabar pastebi, kad pasiekus pusfinalį, mūsiškių, kaip ir prieš ketverius metus Turkijoje, lauktų iš NBA žvaigždžių sudaryta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) komanda.

Pirmajame etape lietuviams teks susitikti su Slovėnijos, Angolos, Australijos, Meksikos ir Pietų Korėjos rinktinėmis. Apie pagrindines čempionato intrigas, mūsiškių šansus ir nustebinti galinčias rinktines naujienų portalas Alfa.lt kalbėjosi su apžvalgininku Artūru Raču.

D grupėje teks susidurti tik su viena Europos komanda – Slovėnija. Tai mūsų privalumas? - paklausėme A. Račo.

Vargu, ar galėjome tikėtis geresnio varianto. Užėmus pirmąsias vietas grupėje iki pusfinalio turėtume išvengti amerikiečių, o tai jau yra gerai. Žaidžiant prieš Angolos rinktinę turėjome rimtų problemų, tačiau čia daug lemia nusiteikimas. Praėjusių metų rinktinės pasiekimai kalba už save – tikrai esame pajėgūs nugalėti ne tik Angolą. Žvelgiant šios grupės rėmuose – esu didžiulis optimistas. Mums tai palankios rinktinės.

Turint galvoje Azijos žemyną, Pietų Korėja tikrai neturėtų būti rimta grėsmė. Tokio dydžio šalis kaip Kinija į čempionatą patekti nesugebėjo, todėl Pietų Korėjai bus dar sudėtingiau. Galų gale, prisiminkime, kad azijiečiai, išskyrus jau karjerą baigusį Yao Mingą, nepasižymi ypatingu ūgiu. Meksikos rinktinė man yra mįslė. Negaliu prisiminti, ar ji apskritai žaidė planetos pirmenybėse, tačiau Šiaurės ir Pietų Amerikos čempionų vardai verčia šią rinktinę gerbti. Už jų nugarų liko Argentina, Puerto Rikas, Dominikos Respublika.

Žinoma, į pusfinalį dar reikia patekti, tačiau ten mūsų greičiausiai vėl lauks JAV krepšininkai. Ar ne per dažnai su JAV susitinkame būtent šiame etape?

Šioje vietoje reiktų padėkoti mūsų valstybės dydžiui ir įtakai Tarptautinėje krepšinio federacijoje (FIBA). Turbūt tie krepšeliai ir grupės ne visada išdėliojamos atsitiktine tvarka. Šeimininkai ispanai, jeigu viskas abejoms rinktinėms klosis gerai, su JAV susitiks tik finale. Esame per maži, kad galėtume daryti įtaką. Belieka būti optimistais ir tikėtis, kad galėsime mesti iššūkį amerikiečiams. Šiaip ar taip, kai panaši situacija kartojasi 4 kartus iš eilės, nemanau, kad tai galima vadinti atsitiktinumu.

Sutinkate, kad žvelgiant į komandų išsidėstymą pajėgiausiai atrodo A grupė?

Galime džiaugtis, kad neatsidūrėme prancūzų vietoje. Europos žemynas turi daug pajėgių rinktinių. Taip jau sutapo, kad iš skirtingų krepšelių į vieną grupę pateko prancūzai, serbai ir ispanai. Pas mūsiškius ir amerikiečius yra komandų, kurios atliks tik statistinius vaidmenis. Tokie dalykai atsitinka, kai skirstymas vyksta ne tik pagal pajėgumą, tačiau ir geografinį principą.

Kaip vertinate, jog FIBA 4 vietas pasaulio čempionate atidavė komerciniu keliu?

Kelialapio pirkimas už pinigus nėra pagirtinas dalykas, tačiau tai esame darę ir mes patys. Kita vertus, reikia prisiminti, kad Lietuva krepšinyje visuomet tikisi pergalių. Į tai sudedame daugelį savo vilčių. Rusijai ar Vokietijai tai nėra kultinė sporto šaka. Rusai greičiausiai ryžtųsi pirkti kelialapį į futbolo ar ledo ritulio pirmenybes. FIBA „užsirovusi“ ant Lietuvos, kuri už kelialapį sumokėjo paskutinius pinigus, pamanė, kad turtingesnės šalys taip pat bus tokios dosnios. Galbūt tai taps gera pamoka ir privers permąstyti kai kuriuos dalykus.

Tarkime, Suomija tarptautiniame reitinge užima žemą vietą, tačiau pastaruosius metus ši rinktinė stebina. Manau, ji tikrai papuoš ir šį čempionatą, o jos žaidimą bus smagu stebėti. Grįžtant prie mūsų grupės reikalų, galbūt tuos pačius perversmus krepšinio pasaulyje daro ir Meksika, tačiau mes to dar nežinome (juokiasi). Pasaulio čempionato žavesys yra tas, kad kaskart atsiranda po tamsų arkliuką, kuris nustebina.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas teigia, kad surengti pasaulio čempionatą mums trukdo keistas susisiekimas ir viešbučių stoka, o dar sykį organizuoti Europos pirmenybes nebėra prasmės, nes reikia eiti į priekį. Galbūt ilgalaikėje perspektyvoje reiktų pasaulio čempionatą organizuoti padedant ir kaimyninėms šalims?

Nežinau, ką M. Špokas turėjo galvoje minėdamas susisiekimo problemas. 2011-aisiais, sekdamas užsienio žiniasklaidą, nepastebėjau, kad svečiai būtų priekaištavę dėl nepatogaus susisiekimo. Visgi Lietuva geografiniu požiūriu yra kompaktiška valstybė. Atstumas tarp miestų Ispanijoje, kuriuose vyks pirmojo etapo kovos, tikrai didesnis nei tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Nesu viešbučių verslo specialistas, tačiau prisiminkime, kad po 2011-ųjų Europos čempionato buvo ir 2013-ieji, kuomet pusmetį pirmininkavome Europos Sąjungai (ES). Vien sostinėje tų viešbučių per pastarąjį laikotarpį akivaizdžiai padaugėjo. Galime išbandyti daugelį scenarijų. Tarkime, gyventi Vilniuje ir žaisti Kaune.

Galbūt kyla įvairių kitų klausimų, apie kuriuos generalinis sekretorius nekalba. Greičiausiai federacijai tektų prisiimti didžiulę finansinę naštą, tačiau tai būtų visos valstybės rūpestis. Nemanau, kad Europos čempionato pakartojimas mūsų šalyje būtų žingsnis atgal. Tokie renginiai pritraukia žmones, suteikia emocijų. Į situaciją reikia žvelgti realiai. Juk surengę Senojo žemyno pirmenybes nepradėsime organizuoti olimpinių žaidynių. Būtų logiška tokiam renginiui dar kartą išnaudoti naujai pastatytas arenas. Turime patirtį ir žinome, kaip surengti Europos čempionatą. Lietuvos ir Latvijos variantas geografiškai yra įmanomas. Tačiau kiek žinau, išskyrus Rygą, Latvijoje nėra arenų, kurios atitiktų keliamus reikalavimus. Jeigu Latvija ar Estija rodytų atitinkamą entuziazmą, statytų arenas ir prisiimtų finansinius įsipareigojimus, kodėl gi ne, galime duoti švente pasidžiaugti ir kaimynams.