A.Sabonio, Š.Marčiuliono ir LTOK fondas rems filmą apie lietuvišką "Svajonių komandą"

Legendiniai Lietuvos krepšininkai Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis drauge su Lietuvos tautinio olimpiniu komiteto (LTOK) prezidentu Artūru Poviliūnu įkūrė specialų fondą „Basketball Future Foundation“ („Krepšinio ateities fondas“), kuris pirmadienį buvo pristatytas Vilniuje. Fondas skirtas finansuoti Amerikos lietuvio Mariaus Markevičiaus kuriamą dokumentinį filmą apie Lietuvos krepšinio rinktinę 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse.

Darbinis juostos pavadinimas – „Kita Svajonių komanda“ („Another Dream Team”).

„Lietuvos politinę nepriklausomybę nemaža dalimi padėjo iškovoti ir sportas. 1988 m. su olimpiniais čempionų medaliais iš Seulo grįžo keturi Lietuvos krepšininkai. Jie buvo pajėgiausi Tarybų Sąjungos rinktinės žaidėjai. Jie svarstė: „kodėl negalime atstovauti savo šaliai?“ Lietuva turėjo savo „Svajonių komandą“ Barselonos žaidynėse 1992 m. Apie tai filmą ir kuria jaunas bei gabus režisierius M. Markevičius, – pasakojo A. Poviliūnas. – JAV „Svajonių komanda“ 1992 m. atsirado tik todėl, kad mūsiškiai laimėjo Seulo žaidynės. Sutampa metai ir veiksniai“.

„Esu gimęs ir gyvenu Amerikoje. Į filmo kūrimą įdėjau daug darbo. Nuo vaikystės seku krepšininkų karjerą. Idėja man nedavė ramybės 15 metų, o filmą kūriu su didele aistra. Noriu pristatyti Šarūną, Arvydą ir visą Lietuvos rinktinę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – prisistatė režisierius M. Markevičius.

„Tik pritariu gerai idėjai. Istorijos dalelė atsispindės gerame dokumentiniame filme, – komentavo A. Sabonis. – Geri laikai buvo, viskas nauja. Dar paskui ir medalį laimėjome. (Žiūrint) šiurpas nuėjo. (Lietuviška) „Svajonių komanda“ vadinti gal ir galima, gal – pirma „Svajonių komanda“? Nes jų dar (Lietuvoje) bus. Yra, buvo ir dar bus daugiau“.

„1992 m. – labai įsimintini ir nepakartojami. Truputėlį pasidaro jautru. Be 1988 m. Seulo, nebūtų ir Barselonos. Tai vienas kitą labai papildo. Bet to aukso nebūtų „Dream Team“. Juk 1988 m. Seule amerikiečiai sakė, kad čia jau bus tikrasis jėgų santykis po 1972 m. Miuncheno žaidynių. Po Seulo pasikeitė Amerikos požiūris į olimpiadą. Dabar turime gražius reginius per olimpinį krepšinio turnyrą“, – prisiminė Š. Marčiulionis.

Kokia pagrindinė naujo fondo mintis ir idėja?

„Viskas susiveda į Mariaus filmo finansavimą. Čia yra galimybė filmo pateikimo Amerikos rinkai. Marius nufilmavo NBA žvaigždžių, Pau Gasolį ir kitus, kas prisimena tuos laikus, kas buvo arčiau tos situacijos. Mes finansuosime tą projektą. O jei netyčia viskas gerai gausis, tada pinigai bus skirti mūsų (Š. Marčiulionio ir A. Sabonio) akademijoms ir kitiems vaikų (krepšinio) vystymo projektams.

Norime įsigyti teises iš M. Markevičiaus, kad toliau galėtume tęsti filmo plėtrą, išleisti kompaktinį diską. Reiktų įdėti, prieš ką mes žaidėme tas paskutines varžybas, būtent prieš NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandrauga – DELFI) komandą, kad jauni žmonės žinotų, kas vyko“, – paaiškino Š. Marčiulionis.

2012 metais planuojamas Lietuvos rinktinės (1992 m. pavyzdžio) susitikimas su JAV „Dream Team“ ekipa.

„2012 metais gal galima būtų susitikti su tikrąja „Dream Team“ ir prisiminti gerus laikus. Filme galime pateikti gražią istorija, kuriai bus 20 metų, nes jaunimas jau to neatsimena, bet to tai būtų puikus Lietuvos astovavimas užsienyje“, – pastebėjo Š. Marčiulionis.

Filmas turėtų būti baigtas rugsėjo viduryje ir pristatytas Los Andželo kino festivalyje.

„Los Andželo kino festivalis yra kaip Kanai Europoje. Pristatymas pirmiausia būtų JAV, HBO sporto kanalu, ESPN, ar dar poroje kompanijų. Vienas formatas bus 52 minučių, skirtas televizijai, kitas – didesnis. Čia kol kas per daug tankų važiuoja, per daug visokiausių dalykų. Galėtų būti du scenarijai apie tą patį“, – informavo Š. Marčiulionis.

LTOK vadovas prisiminė, kad gavo velnių nuo Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) biurokratų už tai, kad ant prizininkų pakylos Lietuvos rinktinės krepšininkai lipo vilkėdami margais, kartu su grupe „The Grateful Dead“ sukurtais marškinėliais su dedančiu į krepšį skeletu.

„Tie marškinėliai... Gavau už juos daugiausiai velnių. Tokiais vilkėti negalima net olimpiniame kaimelyje, o jie visi užlipo ant pjedestalo“, – šypsodamasis pasakojo A. Poviliūnas.

„Ne visi, – replikavo A. Sabonis, sukeldamas visų susirinkusių garsų juoką. – Dėl manęs negavote velnių“.

Komentarai

Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.