A.Sabonis: apie svaiginančias pergales

Tai buvo 1986-ųjų balandžio 3-oji diena. Budapešto (Vengrija) Sporto rūmuose, Senojo žemyno Čempionų taurės finale, susidūrė dvi legendinės Europos komandos: Kauno "Žalgiris" ir ginantys titulą Zagrebo "Cibona" krepšininkai.

Kaip ten bebūtų, tiek "Žalgiris", tiek "Cibona" tąkart atstovavo valstybes, kurių jau nebėra - Tarybų Sąjungą ir Jugoslaviją.

"Cibona" savo gretose turėjo Draženą Petrovičių (žuvo autoavarijoje 1993 m.), o "Žalgiris" - Arvydą Sabonį. Tada krepšininkams buvo po 22-ejus metus. Jie jau buvo tapę Europos krepšinio žvaigždėmis ir ėjo tuo keliu, kuriuo beeinant, tapdavai legenda.[nuotrauka1]

Tą 1986-ųjų metų pavasarį Europos Čempionų taurė atiteko Zagrebo "Cibonai" su Draženu Petrovičiumi priešakyje, nepaisant to, jog finale Arvydas Sabonis ir pelnė 27 taškus.

1993-ieji... Arvydas Sabonis jau vilki Madrido "Real", karališkojo Ispanijos klubo, marškinėlius. Ir vėl... Antrasis kartas - nesėkmingas. Finale "Real" pralaimi Prancūzijos komandai - Limožo "Limoges CSP".

Pagaliau - 1995-aisiais, tikriausiai geriausias savo kartos žaidėjas, Arvydas Sabonis, pasiekia kalno viršūnę - Madrido "Real", Europos Čempionų taurės finale 73:61 nugali Pirėjo "Olympiakos" (Graikija) ir iškovoja "auksinį" krepšį, o Sabas tampa Senojo žemyno karaliumi.

Oficialaus Eurolygos internetinio puslapio korespondentas kalbino Arvydą ir klausinėjo apie svaiginančias praeities pergales.[nuotrauka4]

Arvydai, ar trečiasis kartas buvo žavingas?

Ačiū Dievui, jis iš tiesų toks buvo... Nebežinau, kaip būčiau jautęsis, jei dar kartą pralaimėčiau finale. Iki 1995-ųjų metų pergalės Europos Čempionų taurėje, buvau iškovojęs puikių pergalių su Kauno "Žalgiriu" SSRS čempionate, su Tarybų Sąjungos ir Lietuvos rinktinėmis taip pat buvo gerų akimirkų, man sekėsi žaisti Ispanijoje, bet... Trūko geriausio Europos klubo apdovanojimo. Ir mes jį laimėjome...

Kaip tai pavyko?

Buvo suburta nuostabi komanda. Željko Obradovičius, mūsų treneris, žinojo, kaip išnaudoti individualius žaidėjų sugebėjimus. "Real" tikslas buvo Eurolyga ir faktiškai visos mūsų pastangos buvo sutelktos tam, kad taptume stipriausia Europos klubine komanda. Aš tiksliai neatsimenu, kaip mes iškovojome teisę žaisti Saragosoje (1995 m. Saragosoje (Ispanijoje) vyko Europos Čempionų taurės Finalinis ketvertas - Red.), bet atmintyje išliko Finalinio ketverto akimirkos.

Pusfinalyje įveikėt Limožo komandą (62:49), po to "Olympiakos" (73:61)...

Limožą įveikėme nesunkiai. Prancūzai nesugėbėjo įmesti net 50-ties taškų. Atsirevanšavome už pralaimėjimą pusfinalyje prieš kelis metus. Finale, prieš graikus, problemų taip pat neturėjome. Atsimenu, tuomet nebuvau pačios geriausios formos - mano pečiai buvo sužeisti, bet pajėgiau atlikti savo darbą.[nuotrauka2]

Jūs pelnėte 21 tašką ir po krepšiais sugriebėte 9 kamuolius pusfinalyje, bei finale pridėjote 23 taškus ir 7 atkovotus kamuolius...

Žaidžiau gerai, tačiau buvome surinkę tikrai neįtikėtiną komandą. Joe Arlauckas (lietuviško kraujo turintis amerikietis - Red.) buvo puikus puolime, Antonio Martinas padėdavo man kovoti po krepšiais. Jose Miguelis Antunezas - nuostabus gynėjas, o Garcia Collas ir Ismaelis Santosas - irgi mokėjo kibiai dengtis. Chechu Biriukovas buvo tikras snaiperis, be to, - nuostabus draugas.

Ar vis dar palaikote ryšius su to meto komandos draugais?

Taip, bendraujame. Ypač vasarą, nes tą metų laiką dažniausiai praleidžiu Ispanijoje. Retkarčiais kalbuosi su Biriukovu, Garcia Collu... tai buvo prisiminų!.. Pergalė Saragosoje man atnešė begalybę džiaugsmo, ir mes ją labai šventėme. Šiuo metu turbūt esu vienintelis to meto komandos narys, kuris vis dar tęsia sportininko karjerą.

NBA vilioja Europos krepšininkus. Ar manote, jog ta tendencija tęsis?

Nematau priežasties, kodėl ji turėtų nutrūkti. Tai rinkos įstatymai... Europą lyginčiau su mana Lietuva: Ji - maža šalis ir negali išlaikyti visų talentų, tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, atsiranda vis jaunų gerų krepšininkų. Tas pats ir Europoje - joje visą laiką išaugs nauji ir perspektyvūs žaidėjai.

Ar galite įsivaizduoti: NBA Europoje?

Kodėl gi ne? Tai sunku, bet nėra neįmanoma. Viskas yra priklausoma nuo pinigų. Tai galėtų būti pelningas verslas.[nuotrauka3]

Tik verslas?..

Na, verslas ir reginys.

Jūsų vyriausias sūnus, vienuolikmetis Žygimantas, jau gina Andalūzijos regiono rinktinės garbę Ispanijos berniukų čempionate. Ar Sabonių dinastija išliks?

Per anksti kažką kalbėti apie mano sūnų. Šį mėnesį jam sukaks dvylika. Aš jo nemačiau visus metus, nes mano šeima gyvena Toremoline, Ispanijoje, o aš esu vienas Jungtinėse Valstijose. Treniruojuosi, keliauju, miegu... Žygimantas be abejonės turi talentą, tačiau nenorėčiau, kad jis taptų žinomas vien dėl to, jog yra mano sūnus. Žygis turi išsikovoti vietą savo žaidimo pagalba.