A.Sabonis: "Nemaniau, kad banku negalima pasitikėti"

Legendinio klubo prezidentas pirmadienį teisme atvirai prabilo, kad „Snoras“ apgavo „Žalgirį“, palikdamas klubui daugiau nei trijų milijonų litų skolą. Krepšinio klubo ir prieštaringos reputacijos Rusijos verslininkų valdomo banko ginčą spręsti ėmėsi teismas.

Prezidentą kalbino žaisti

Vakar Kauno apygardos teisme liudijo prieš kelerius metus buvę svarbūs „Žalgirio“ veikėjai, kurie specialiai dėl teismo atvažiavo iš įvairių Europos vietų: buvęs prezidentas ir didžiausias akcininkas Arvydas Sabonis, viceprezidentas Gediminas Navikauskas, generalinis direktorius Ginas Rutkauskas ir buvę „Žalgirio“ valdybos nariai Darius Dzidzevičius bei Gediminas Sakalnikas.

Visi jie daugiau ar mažiau žinojo, kokiomis aplinkybėmis prieš ketverius metus „Snoras“ tapo „Žalgirio“ akcininku ir pagrindiniu rėmėju.

Aukščiausi banko vadovai žadėjo, kad per trejus metus klubui skirs mažiausiai po tris milijonus litų. Kalbėta, kad jei komanda pateisins lūkesčius, paramos suma sutartąją gali kaip reikiant viršyti.“Jie dar sakė, kad vienam sezonui papildomai skirs milijoną eurų, jeigu tik aš sutiksiu žaisti“, – prisiminė A.Sabonis.

Patikėjo banko žodžiu

2006 m. rugsėjį A.Sabonis už vieną litą „Snorui“ pardavė 14 proc. „Žalgirio“ akcijų. Tą pačią dieną G.Navikauskas ir bankas pasirašė paramos sutartį, tačiau buvęs klubo viceprezidentas teigė, kad jam pakištoje sutartyje buvo ne visos suderėtos sąlygos. Joje skelbiama, kad bankas 3 mln. litų skiria tik pirmajam sezonui, o dėl kitų dviejų sprendžiama papildomais susitarimais.

„Buvau patikintas, kad ateityje suma gali būti tik didesnė“, – teisme pasakojo G.Navikauskas.

Buvęs viceprezidentas teigė pasijutęs lyg įvarytas į kampą: sutartis kėlė abejonių, tačiau kamavo baimė prarasti didelę paramos sumą. Dėl visa ko G.Navikauskas, prieš pasirašydamas sutartį, paskambino A.Saboniui.

„Pasakiau, kad pasirašytų, nes nemaniau, kad banku negalima pasitikėti“, – sakė legendinis krepšininkas.

Priežastis – laikraščio puolimas?

„Kauno diena“ jau rašė, kad po metų bankas, dangstydamasis vidaus tvarka, pareiškė, kad negali skirti paramos sezono pradžioje. Todėl „Žalgiris“ iš banko buvo priverstas ne kartą imti kreditą, kurio dalis buvo padengta iš „Snoro“ gavus paramą tik besibaigiant sezonui. Per visą tą laiką „Žalgiris“ bankui mokėjo palūkanas.

Teisme G.Navikauskas teigė tuo metu jau įtaręs, kad „Žalgirio“ ir „Snoro“ bičiulystė kybo ant plauko. O prieš 2008–2009 m. sezoną į „Snoro“ būstinę Vilniuje iškviestas G.Navikausas išgirdo, kad bankas klubo neberems.

„Sakė, kad rėmimas per daug jiems kainuoja, nes nuo jo pradžios viename laikraštyje pradėjo atsirasti neigiamų publikacijų apie banką“, – sakė G.Navikauskas.

Tuo metu „Žalgiris“ iš „Snoro“ jau buvo pasiskolinęs tiek, kiek tikėjosi gauti paramos iš banko. 2009 m. „Žalgirio“ akcijas pardavęs, „Lietuvos ryto“ akcininku tapęs „Snoras“ neatidavė Kauno klubui žadėtos paramos ir reikalauja gražinti kreditą.

„Žalgirio“ ir „Snoro“ santykiai

2006 m. rudenį „Snoras“ įsigijo 14 proc. „Žalgirio“ akcijų ir pasirašė paramos sutartį. „Snoras“ žadėjo „Žalgiriui“ tris sezonus skirti mažiausiai po 3 mln. litų, tačiau pažadą įvykdė tik pirmaisiais metais. To paties sezono viduryje „Žalgiris“ su „Snoru“ pasirašė kredito sutartį, kuri vėliau ne kartą buvo pildoma.

Antro sezono pradžioje „Žalgiris“ negavo žadėtos paramos. Kreditas buvo didinamas ne kartą. Dalis jo buvo grąžinta tik 2008 m. pavasarį, kai „Snoras“ pervedė dalį žadėtos paramos – 2,8 mln. litų.

Tų pačių metų vasarą „Snoras“ pareiškė, kad žadėtos paramos nebeskirs. G.Navikausko teigimu, tą sprendimą bankas motyvavo neigiamomis publikacijomis vienai leidinių grupei priklausančiuose leidiniuose. Pagal kredito sutartį tuo metu „Žalgiris“ „Snorui“ jau buvo skolingas tiek, kiek „Snoras“ buvo prisižadėjęs skirti paramos. Vėliau „Snoras“ išreiškė norą ir toliau užimti visus generaliniams rėmėjams skirtus reklaminius plotus, tačiau už tai pasiūlė suteikti tik 400 tūkst. litų paramą.

Kitais metais „Snoro“ grupės įmonė įsigijo 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų. Vėliau „Snoro“ logotipas atsirado ant „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo marškinėlių generaliniams rėmėjams skirtos vietos. Manoma, kad, neskirdamas paramos „Žalgiriui“, „Snoras“ jau galėjo būti susiderėjęs su „Lietuvos rytu“.