A.Trifunovičius: "Strategija - sunkus darbas"

Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkų strategas Aleksandras Trifunovičius pirmasis iš 24 klubų trenerių buvo pakviestas pabendrauti su gerbėjais oficialioje Eurolygos svetainėje.

Tokį pasirinkimą paakino sėkmingas vilniečių startas: B grupėje per pirmuosius 5 turus "Lietuvos rytas" iškovojo 4 pergales.

Krepšinio aistruoliai A.Trifunovičių klausinėjo apie jo treniruojamos komandos sėkmės paslaptis, domėjosi atskirais žaidėjais.

* * *

- Kokią strategiją reikia taikyti treneriui su daugybe naujokų komandoje žaidžiant Eurolygoje tik pirmą ar antrą kartą?

- Nėra jokios kitos strategijos - tiktai sunkus darbas. Rinkdami komandą mes daug dėmesio skyrėme ne tik kiekvieno žaidėjo meistriškumui, bet ir asmeninėms savybėms, ambicijoms.

- Kas jūsų komandai padėjo taip sėkmingai startuoti?

- Žinojome, kad keletas kitų komandų vėlokai pradės ikisezonines varžybas ir Eurolygoje iš pradžių bus ne visos sudėties, todėl iš anksto akcentavome stiprų startą. Mes gerbiame visus savo varžovus - ne tik Eurolygoje, bet ir Baltijos bei Lietuvos lygose. Tačiau gerbiame juos ne daugiau kaip patys save.

Vieni svarbiausių dalykų, kuriuos stengiuosi įteigti žaidėjams per treniruotes, - savigarba, pasitikėjimas savo jėgomis.

- Kodėl Eurolygos varžybose mažai žaidžia Andrius Šležas?

- Pirmiausia noriu pažymėti, kad A.Šležas yra toks žaidėjas ir žmogus, kurį aš visada noriu turėti savo komandoje. Andriui kyla sunkumų todėl, kad prieš keletą metų jis iš trečiosios pozicijos buvo perkeltas į ketvirtąją (iš lengvojo puolėjo į sunkiojo. - Red.). Ta problema ypač išryškėja Eurolygos arenose.

A.Šležui dažnai tenka grumtis su aukštesniais ir fiziškai galingesniais varžovais, tad būna sudėtinga. Todėl jis mažiau rungtyniauja Eurolygoje, o kitose varžybose aš visiems leidžiu pasireikšti.

- Ką jūs manote apie šių dienų Europos krepšinį visuotinės globalizacijos kontekste?

- Įdomiausia man atrodo tai, kad skirtumas tarp žemų ir aukštų žaidėjų pamažu dingsta. Turiu galvoje atletiškumą bei krepšininkų sugebėjimą žaisti keliose pozicijose ir, nepaisant ūgio, bėgti vis greičiau ir lengviau.

Taisyklių pokyčiai ir ryšiai su NBA atpūtė į Europą naujų idėjų. Barjerų tarp NBA ir Europos krepšinio lieka vis mažiau.

Dabar rungtynių ritmas smarkiai išaugo, varžybos veja varžybas ir treniruotėms lieka mažiau laiko nei anksčiau. Būtent todėl mes stengėmės per ikisezonines pratybas nuveikti kaip įmanoma daugiau, nes diegti ką nors nauja sezono metu yra sudėtinga.

Kai pats dar žaidžiau krepšinį, o tai buvo visai neseniai, per sezoną būdavo maždaug 30 rungtynių. Dabar mes beveik tiek jau sužaidėme per trečdalį sezono.