A.Čerškus: ko reikia, kad Lietuvos krepšinis vėl suklestėtų?

Pirmadienį oficialiai pranešta apie Eurolygos sezono pabaigą. Vienas pagrindinių argumentų – skirtinga padėtis Senojo žemyno valstybėse. Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Rusijoje ar Ispanijoje, su COVID–19 pandemija kovojama pakankamai sėkmingai. Būtent Vilnius ir Kaunas pretendavo tapti miestais, kuriuose galėjo vykti likusios Eurolygos reguliaraus sezono rungtynės ir atkrintamosios varžybos.

Ar tai reiškia, kad bent kiek profesionalesnį krepšinį Lietuvoje bus galima išvysti tik Vasaros lygose arba rudenį?

Nebūtinai. Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL), kurią Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas pagrįstai vadina pagrindine visų lygų donore, vis dar gali pratęsti savo sezoną.

„MKL yra didžiausias donoras visoms lygoms. Pradedant Regionų krepšinio lyga, baigiant Eurolyga bei NBA. Džiaugiamės, kad šis mūsų projektas veikia puikiai. Rezultatai taip pat patys už save kalba. Trečius metus iš eilės tarp berniukų išsilaikome antroje vietoje pasaulyje, kartu su Kanada, nusileisdami tik JAV. Už nugaros lieka visos Europos šalys. Reikia išlaikyti tą kartelę ir dirbti toliau“, – 2019 m. birželį MKL sezono uždarymo šventėje rezultatais džiaugėsi M. Špokas.

Nuo gegužės 30 d. Vyriausybė uždega žalią šviesą aukšto meistriškumo sporto renginiams be žiūrovų. Nuo artėjančio šeštadienio sezono kovas pratęsia Lietuvos futbolo A lyga. Pagal Lietuvos įstatymus, MKL krepšininkai taip pat turi aukšto meistriškumo sportininkų statusą.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje greičiausiai bus priimta dar visa eilė karantino švelninimo priemonių. Vyriausybei leidus pratęsti MKL kovas, galutinis žodis priklausys LKF Vykdomajam komitetui.

Sprendimas dėl MKL sezono ateities jau buvo atidėtas kelis kartus. Balandžio 2 d. vykusiame meistriškumo komisijos posėdyje nutarta palaukti gegužės vidurio. Vis tik išaušus šiai dienai meistriškumo komisija sprendimo nerado ir sezono klausimą perkėlė ant Vykdomojo komiteto pečių. Iš pradžių komiteto posėdis buvo numatytas gegužės 26 d., o vėliau perkeltas į birželio 9 d.

SKM.lt turimos informacijos duomenimis, meistriškumo komisijos nariai, tarp kurių yra ir Lietuvos krepšinio mokyklų vadovai bei treneriai, ieško įvairių priežasčių nutraukti MKL sezoną ir neprisileidžia minties, kad sezonas galėtų būti pratęstas.

„Nemažai kas jau yra suplanavę vasaros atostogas ir nelabai nori kažką daryti papildomai. Tai yra daug papildomo vargo, daug prarastų savaitgalių ir daugelis galbūt mąsto apie savo interesus“, – sako Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) steigėjas Andrius Čerškus.

Lietuvoje pastaruoju metu didžiąją dalį naujų susirgimų sudaro įvežtiniai arba židinio principo atvejai. Akivaizdų ligos pažabojimą rodo ir Vyriausybės priimami sprendimai.

„Tuoj neliks to, kas būtų draudžiama“, – dar gegužės 20 d. spaudos konferencijoje sakė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Pernai iškovotą geriausios Lietuvos krepšinio mokyklos titulą ginantys SKM auklėtiniai nuo gegužės 18 d. žaidimo įgūdžius ir komandinius saitus sporto salėje gaivina laikydamiesi visų saugumo reikalavimų. Tačiau sostinės krepšininkai vis dar nėra tikri, ar LKF Vykdomasis komitetas suteiks jiems galimybę kovoti dėl prizinių vietų ir nenubrauks viso sezono įdirbio.

Išsamiame interviu SKM steigėjas A. Čerškus pasidalino mintimis apie švelnėjančio karantino sąlygas, aptarė Lietuvos krepšinio problematiką ir pasidžiaugė aktyvia mokyklos tėvelių bendruomene.

Jau 13-ąjį sezoną krepšinio mokyklos ritmu gyvenantis pašnekovas akcentuoja – Lietuvos krepšinis gali suklestėti iš naujo, tačiau tam reikalingos esminės permainos.

„Kai krepšinis bus pastatytas ant iniciatyvių žmonių pečių, o ne ant biudžetinių įstaigų pinigų, galėsime atlikti naują kokybinį šuolį ir Lietuvos krepšinis suklestės iš naujo“, – įsitikinęs A. Čerškus.

IEŠKO NE PASITEISINIMŲ, O GALIMYBIŲ

– Lietuva jau jau trečiąjį mėnesį gyvena išskirtinėmis sąlygomis. Kaip apibūdintumėte pastarąjį laiką?

– Tos 10 savaičių mūsų akademijai praskriejo neįtikėtinai greitai. Teko visiškai pakeisti darbo koncepciją ir treniruotes vesti nuotoliniu būdu. Šiek tiek prisitaikėme, bet tai jau atsibodo tiek vaikams, tiek treneriams, tiek tėvams. Visi yra labai išsiilgę krepšinio ir veržiasi į sporto sales. Suprantame, kad sveikata yra svarbiausia. Matėme, kaip suvaržymai nuimami prekybos centrams, turgavietėms ir kitoms masinėms žmonių susibūrimo vietoms. Tuo metu vaikų, jaunimo ir mėgėjų sportas buvo draudžiamas. Darėme ir vis dar darome viską, kad Vyriausybė švelnintų karantino sąlygas ir leistų vaikams grįžti į aikšteles. Sportas gerina jų fizinę ir emocinę būklę, kuri yra tikrai pasėdusi po šio visam pasauliui sudėtingo laikotarpio, kai teko du mėnesius „konservuotis“ namuose.

– SKM karantino metu išliko viena aktyviausių sporto organizacijų Lietuvoje. Jeigu kylant liftu žmogui reiktų pristatyti svarbiausius akcentus ir naujoves, kas tai būtų?

– Trauktis nebuvo kur. Kitaip nei biudžetinės įstaigos, SKM negauna savivaldybės dotacijų ir yra išlaikoma tėvelių įmokomis už treniruotes. Veikiant normaliomis rinkos sąlygomis, būtent klientas yra svarbiausias indikatorius. Jeigu tu gerai dirbi, klientas perka tavo paslaugas. Stengiamės dėl savo darželinukų, moksleivių, niekada nepaliekame jų sunkiomis akimirkomis. Pastaraisiais mėnesiais išlaikėme jų gerą socialinį ryšį ir, kiek įmanoma, fizinę formą. Labai norime, kad MKL čempionatas būtų pratęstas. Žinoma, laikantis visų saugumo reikalavimų. Daugelis biudžetinių įstaigų vasarą nori eiti atostogauti ir čempionatą nutraukti, manome, kad tai yra pats lengviausias ir neteisingas kelias. Tikime, kad iki reguliaraus sezono pabaigos likus vos 20 proc. rungtynių, galime susikaupti ir iki liepos vidurio užbaigti sezoną. O tada galima būtų ir paatostogauti.

– Kaip vertinate Vyriausybės sprendimus, kalbant apie neformalų švietimą? Ar dabartinės priemonės nėra perteklinės?

– Tai, kad grupinės treniruotės jau gali būti vykdomos salėje ir lauke, yra didelis neseniai susikūrusios Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos nuopelnas. Asociacija vienija geriausius šalies klubus ir akademijas ir jos parodė, kad vienybė gali daug. Daug sektorių kentėjo dėl mistinių apribojimų, o laimėjo tie, kurie kovojo už savo teises ir įrodinėjo, kad tai yra pertekliniai apribojimai. Šiuo metu aukšto meistriškumo sportininkams jokie apribojimai nėra taikomi. Pagal mūsų šalies įstatymus, aukšto meistriškumo sportininkais yra laikomi ir MKL čempionate rungtyniaujantys penktokai, ir Tokijo olimpinės žaidynėms besiruošiantys olimpiečiai.

Tačiau 16-mečiai arba 1–2 klasių moksleiviai, kurie nežaidžia MKL, jie treniruotės metu nuo savo komandos draugų turi laikytis 2 metrų atstumo. Aš galvoju, kad tai nelogiška. Rankų dezinfekavimas, temperatūros matavimas, inventoriaus dezinfekavimas yra suprantamos ir sėkmingai praktikoje funkcionuojančios apsaugos priemonės. Bet 2 metrų atstumas krepšinio treniruočių metu, mano nuomone, yra absurdas.

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ VADOVŲ POŽIŪRIS LIŪDINA

– MKL čempionatas vis dar kabo ant klaustuko. Kaip manote, kodėl kol kas yra daugiau tokių, kurie nenori pratęsti sezono?

– Manau, kad nemažai kas jau yra suplanavę vasaros atostogas ir nelabai nori kažką daryti papildomai. Tai yra daug papildomo vargo, daug prarastų savaitgalių ir daugelis galbūt mąsto apie savo interesus. Kai futbolo čempionatas atnaujinamas, vaikai grįžta į akademijas, krepšinio žmonės ieško ne galimybių, kaip saugiai pratęsti čempionatą, o galimybių, kaip jį nutraukti. Tai tikrai liūdina. Tikiuosi, kad mums ir Palangos treneriui Regimantui Juškai pavyks įrodyti, jog čempionatą galima pratęsti saugiai. Kita vertus, pagal dabartines daugelio krepšinio mokyklų vadovų nuotaikas, šis mūsų tikslo įgyvendinimas atrodo sunkiai tikėtinas.

– Galbūt tai atskleidžia daugumos Lietuvos sporto vadybininkų požiūrį, kuris remiasi principu „ieškok pasiteisinimų, ne galimybių“?

– Jeigu konkurencija vyktų rinkos sąlygomis, o ne tikslinėmis savivaldybių dotacijomis tik išrinktoms mokyklos, situacija kardinaliai pasikeistų. Jeigu pinigai keliautų paskui vaiką, trenerių ir mokyklų vadovų motyvacija dirbti būtų visai kitokia. Jie žinotų, kad kiekvienas euras atkeliaujantis į mokyklos biudžetą yra pajamos, kurias galima investuoti į geresnius atlyginimus, sporto bazių plėtrą, geresnius turnyrus, geresnius trenerius, kvalifikacijos kėlimą ir t. t.

Futbole situacija jau pagerėjusi. Turime Lietuvos futbolo federacijos sprendimus (LFF), kad biudžetinės įstaigos negali dalyvauti elitinėse lygose. Tai turi būti klubų pagrindu kuriamos organizacijos. Vilniuje veikia 15 skirtingų akademijų ir klubų. Jų tobulėjimas yra akivaizdus – jie atsiveža trenerius iš užsienio, investuoja į plėtrą, statosi sporto bazes. Krepšinis Lietuvoje kol kas yra pastatytas ant biudžetinių įstaigų.

Kol neatsiras klubinis modelis, kol RKL, Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionatuose žaidžiančios komandos neturės savo akademijų arba partnerių, Lietuvoje toliau vyraus atsainus požiūris. O čia turi būti kuriamas labai geras produktas vaikams ir tėvams, iš masiškumo turi gimti profesionalumas. Tik klubinis modelis gali atnešti naudos. Tuomet atsiras projektinis finansavimas, moksleivio krepšelis, padidės administracijos ir vadybos pajėgumai. Juk miestai neturi savo biudžetinių kirpyklų ar picerijų. Sportas turi pereiti į privačias rankas, turėti motyvuotus savininkus, o savivaldybė turi sudaryti geriausias infrastruktūros sąlygas. Kai krepšinis bus pastatytas ant iniciatyvių žmonių pečių, o ne ant biudžetinių įstaigų pinigų, galėsime atlikti naują kokybinį šuolį ir Lietuvos krepšinis suklestės iš naujo.

– Galbūt tam tikras atskaitos taškas galėtų būti rudenį turėsiantys vykti LKF prezidento rinkimai?

– Dar neaišku, ar tie rinkimai įvyks. Pagal federacijos įstatus, vadovybė renkama olimpiniam ciklui. Šiemet olimpinis ciklas prasitęsė iki 2021 m., kadangi Olimpinės žaidynės šią vasarą buvo atšauktos. Įgyvendinti pokyčius tikrai galima. Reikia kalbėti su savivaldybėmis, klubais. LKL pavyzdys ir puikus prezidento Remigijaus Milašiaus darbas parodė, kaip greitai galima sustiprinti lygą. To paties reikėtų imtis ir vaikų krepšinyje – skatinti klubinę kultūrą, eiti link sportininkų krepšelio modelio.

ĮKVEPIA TĖVELIŲ PALAIKYMAS

– SKM savo veiklą artėjančią vasarą planuoja vykdyti itin aktyviai. Kokie pagrindiniai renginiai laukia mokyklos bendruomenės?

– Visų pirma. mes labai tikimės, kad bus atnaujintas MKL sezonas. Birželį planuojame atnaujinti ir vidinio mokyklos čempionato „SKM–VitirON KIDS“ kovas, į kurias įsitrauks 1000 Vilniaus moksleivių. 5–12 metų vaikus jau birželio pradžioje kviečiame į dienos vasaros stovyklas. Jeigu MKL nepratęs sezono, savo stipriausiems auklėtiniams organizuosime Vasaros lygą. Taip pat lauko aikštelėse rengsime šeimų krepšinio turnyrus. Antroje vasaros pusėje mūsų auklėtiniai tradiciškai keliaus į krepšinio ir pramogų stovyklą Karklėje, o rugpjūtį pajėgiausios SKM komandos sporto stovyklose pradės pasiruošimą naujam sezonui. Laukia tikrai įdomi ir šauni vasara. Manome, kad dauguma šeimų atostogaus Lietuvoje, todėl SKM savo bendruomenei parengė daug staigmenų.

– Galbūt vasarą planuojama surengti darželinukų čempionatą arba jo analogą?

– Skaudu, kad darželinukų čempionatas neįvyko. Mes turime tam tikrų minčių ir aktyviai ieškome galimybių, kaip galėtume surengti kažką panašaus. Esame pateikę paraišką Sporto rėmimo fondui. Jeigu mums pasisektų laimėti šį konkursą, manau, organizuotume darželinukų čempionatą. Galbūt tai galėtų būti naujas formatas. Prie Baltojo tilto atsidaro 6 krepšinio aikštelė ir ši erdvė galėtų būti visai įdomi.

– Šiemet mokyklą baigia 2002 m. kartos krepšininkai. Ar planuojamas jų pagerbimas, išleistuvės?

– Žinoma. Labai tikimės, kad 2002 m. gimę mūsų auklėtiniai mokyklą galės pabaigti ne tik formaliai, bet ir kovodami ir santykius išsiaiškindami aikštėje. Išleistuvės ir kiti renginiai tikrai bus, o jų data priklausys nuo to, kada finišuos čempionatai. Tai šiemet greičiausiai bus liepos mėnuo.

– Ką mokyklos šeima ir jūs pats per šį laiką spėjote suprasti, permąstyti?

– Visi pamatėme, kokie mums svarbūs yra dalykai, kurie atrodė savaime suprantami. Nueiti į krepšinio treniruotę, tiesiog su šeima pavakarieniauti restorane. Kai iš tavęs tokią galimybę atima, tada tu to labai pasiilgsti. Vaikai ir tėvai turėjo puikią progą dar kartą įvertinti sporto, konkrečiai krepšinio ir trenerio svarbą. Tikiu, kad lietuviai dar labiau pamils krepšinį, nes dabar žinome, ką reiškia jo netekti.

Susidėliojome daug vertybinių dalykų, turėjome laiko pabūti su savimi, išmokti dirbti su naujausiomis technologijomis. Kai kurie treneriai planuoja „Zoom“ programėlę įtraukti ir į ateities treniruotes kaip papildomą galimybę. Tikiu, kad tos gerosios praktikos išliks, bet visi norime, kad krepšinis kuo greičiau sugrįžtų į savo vagą. Norime vėl turėti pilnas sales, geras emocijas, MKL finalo ketvertus, smagias treniruotes, didelius 3x3 renginius. Tikiuosi, kad tokia nelaimė daugiau niekada nepasikartos.

– Kaip vertinate SKM tėvelių bendruomenę?

– Noriu labai padėkoti tėvelių bendruomenei. Daugelis tėvelių labai palaikė krepšinio mokyklą, geranoriškai mokėjo pilną nario mokestį, tokiu būdu padėdami išsaugoti trenerių darbo vietas. Dabar, kai mes jau grįžtame į treniruotes, tėveliai padeda pasirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis. Įkūrėme tėvų komitetą, kuris jau dabar aktyviai įsitraukia priimant svarbiausius mokyklos gyvenimo sprendimus. Tėvelių bendruomenė yra galinga jėga, kuri ateityje dar labiau sustiprins krepšinio mokyklą.