Žaidėjams priekaištų neturėjęs D.Adomaitis: su jais galėčiau eiti į karą

Vilniaus „Rytui“ nepavyko sukurti dar vieno stebuklo itin sudėtingame ir permainingame sezone.

Iš pirmųjų dviejų Europos taurės etapų išsikapstęs ir Karaliaus Mindaugo taurę Kauno „Žalgiriui“ iš panosės nugvelbęs sostinės klubas sužaidė įspūdingą atkarpą antrajame kėlinyje, tačiau galiausiai krito prieš „Valencią“ ir pralaimėjęs ketvirtfinalio seriją 0:2 baigė savo žygį tarptautiniame fronte, rašo Alfa.lt.

Vilniečių galimybės įkąsti turnyro favoritu laikomam Ispanijos klubui sumenko dar praėjusių rungtynių Valensijoje metu, kai „Rytas“ neteko savo kapitono ir pagrindinio įžaidėjo Chriso Kramerio, patyrusio šiurpią kryžminių kelio raiščių traumą.

Bent pusmečiui iš rikiuotės iškritęs amerikietis šio vakaro rungtynes „Siemens“ arenoje stebėjo sėdėdamas „Ryto“ atsarginių suolo gale, o dar prieš susitikimą sulaukė daugybės padrąsinimo žodžių tiek iš lyg upe prie jo plaukusių aistruolių, tiek ir organizuotos „Ryto“ sirgalių palaikymo grupės „B tribūna“.

Vis dėlto, kad ir kaip save ar Ch. Kramerį galėjo mėginti guosti Vilniaus komandos aistruoliai, šaltų amerikiečio nervų itin pritrūko sudėtingame kare prieš grėsmingą varžovą iš pietų.

„Chrisas yra įžaidėjas. Jūs analizuojate mūsų žaidimą, žinote, kokie mūsų rezultatai buvo tada, kai Chrisas sugrįždavo po traumų, – į žurnalistus kalbėdamas apie amerikiečio netektį kreipėsi vyriausiasis „Ryto“ treneris Dainius Adomaitis. – Tai yra pagrindinis įžaidėjas. Jis, galima sakyti, laikė mūsų žaidimo vadžias. Daug sprendimų priklausė nuo jo. Jo netektis yra tikrai skaudi.“

„Rytui“ šis Europos taurės sezonas buvo sėkmingas, mat pirmą kartą per septynerius metus buvo patekta į ketvirtfinalį. Vis dėlto tiek trenerio, tiek ir komandos sirgalių neapleidžia mintis apie tai, kas būtų, jeigu būtų, kadangi nuo pat sezono pradžios „Rytą“ kankina viena trauma po kitos.

„Banguotai, – paklaustas, kaip įvertintų sezoną Europos taurėje, sakė D. Adomaitis. – Vėl grįžtame prie to paties – visą sezoną gyvename nuo problemos iki problemos. Jau atrodė, kad išsisprendėme savo problemas ir po rungtynių Monake grįžę sakėme, kad nuo čia turi prasidėti geresnis laikotarpis – po traumos grįžo Chrisas, susitvarkė rotacija ir kiekvienas turi savo vaidmenį, bet problemos vėl atėjo netikėtai. Visą sezoną gyvename nuo problemos iki problemos – matėte, kiek buvo traumų.“

Nepaisant įvairių negandų, D. Adomaitis neužmiršo pasveikinti ir varžovų – vilniečių vairininkas pripažino, kad oponentai iš Valensijos buvo pranašesni už jo treniruojamą ekipą.

„Sveikinu mūsų oponentus. Jie nusipelnė būti kitame etape. Norėčiau pasveikinti ir savo žaidėjus dėl jų pastangų tiek pirmosiose rungtynėse, tiek ir šiandien. Mums pritrūko fiziškumo, pritrūko rotacijos, tačiau jie atidavė visą šimtą procentų jėgų“, – kalbėjo treneris.

– Kurios rungtynės jums pasirodė geresnės – Valensijoje ar Vilniuje?

– Gerai žaidėme ir ten, ir ten. Vyrams neturiu jokių priekaištų dėl gynybos. Tokią komandą, kaip „Valencia“, laikyti žemiau jų „skaičių“, yra labai gerai. Šiandien praleistas 71 taškas yra tai, ko norėjome.

Kitoje pusėje, puolime, 20 minučių viskas taip pat buvo gerai, bet fiziologijos turbūt tikrai neapgausi. Tas nuovargis ir tos pastangos, kurias vyrai įdėjo aikštelėje – vis tiek atėjo laikas, kuomet prametėme metimus. Matote ir statistiką – trečiojo ir ketvirtojo kėlinio skaičius, atkovotus kamuolius, pataikymo procentą – tai viską ir pasako.

– Kuo paaiškintumėte puikų žaidimą antrojo kėlinio pabaigoje ir stabtelėjimą po ilgosios pertraukos?

– Paprasčiausiai puolime pataikėme savo metimus, o antroje pusėje nepataikėme nieko. Dėl to kaltas ir nuovargis.

– Kaip pavyko kompensuoti Ch. Kramerio netektį ir kiek esate patenkintas Roko Stipčevičiaus pasirodymu?

– Tokios situacijos visuomet paveikia komandą. Valensijoje po pirmosios pusės grįžus į rūbinę ir pamačius Chrisą visų emocinė būsena ėjo žemyn. Visi kalbėjome, kad privalome tai padaryti dėl Chriso, kiekvienas tikrai stengėsi, tačiau...

Chrisas yra įžaidėjas. Jūs analizuojate mūsų žaidimą, žinote, kokie mūsų rezultatai buvo tada, kai Chrisas sugrįždavo po traumų. Tai yra pagrindinis įžaidėjas. Jis, galima sakyti, laikė mūsų žaidimo vadžias. Daug sprendimų priklausė nuo jo. Jo netektis yra tikrai skaudi.

O dėl Roko... Neturiu priekaištų nė vienam žaidėjui. Kiekvienas įdėjo maksimaliai pastangų, kiekvienas įdėjo širdį, ją paliko aikštelėje. Ačiū ir sirgaliams už tokią rungtynių pabaigą, palaikymą po rungtynių. Mums visiems tai reiškia daug.

– Kaip apskritai įvertintumėte Europos taurės sezoną?

– Banguotai. Vėl grįžtame prie to paties – visą sezoną gyvename nuo problemos iki problemos. Jau atrodė, kad išsisprendėme savo problemas ir po rungtynių Monake grįžę sakėme, kad nuo čia turi prasidėti geresnis laikotarpis – po traumos grįžo Chrisas, susitvarkė rotacija ir kiekvienas turi savo vaidmenį, bet problemos vėl atėjo netikėtai. Visą sezoną gyvename nuo problemos iki problemos – matėte, kiek buvo traumų.

– D.J. Seeley šiandien buvo mažiau pastebimas. Ar tai – varžovų nuopelnas, ar jis pats ėmėsi per mažai iniciatyvos?

– Faktas, kad puolime ties juo buvo dedamas didelis akcentas. Bet jis tikrai gerai dalino perdavimus sutraukdamas gynybą, sukūrė kitiems žaidėjams nemažai situacijų po ekstra perdavimų. Tik nepataikėme tų metimų. Kitas dalykas yra nematomas darbas. Jo gynyba prieš Mattą Thomasą buvo įspūdinga. Tai nėra geležinis žmogus, kad galėtų žaisti gerai abiejose pusėse.

– Ko gero, taip pat išskirtumėte ir daug nematomo darbo padariusį Arną Butkevičių?

– Žinoma, taip. Norėjome, kad jis šiandien būtų tas žaidėjas, kuris skirstytų perdavimus. Ieškojome kitų opcijų, kurie galėtų būti kūrėjais, o Arnas šiandien kai kuriose situacijose tikrai gerai jas išsprendė.

– Sakėte antroje pusėje žaidėjai pavargo. Ar nebuvo galimybių minutes padalinti tolygiau?

– Varžovai yra komanda, su kuria, jei laikaisi lygiai ir duodi spaudimą, tikrai gali žaisti. Bet kai jie atsiplėšia keliais taškais, labai sunku būna sugrįžti. Buvo blogų momentų jau ir pirmoje pusėje, kai atsilikinėjome, tad nebuvo kaip padalinti minutes, nors pagal planą norėjome.

Reikėjo grįžti į rungtynes, o kai grįžome į rungtynes, tie žaidėjai, kurie buvo aikštelėje, labai gerai žaidė. Vėlgi turi žiūrėti į situaciją, kuri yra aikštėje, ir kažkiek rizikuoti.

– Kaip manote, kiek įmanoma pakeisti dabartinę jūsų komandos situaciją, turint omenyje traumuotus žaidėjus?

– Plika akimi matoma, kad mums dabar trūksta įžaidėjo ir ketvirtosios pozicijos žaidėjų. Turėsime pokalbių su klubo vadovais. Manau, visiems aišku, ko mums trūksta.

Tačiau tais žaidėjais, kuriuos turime, esame patenkinti – tiek jų indėliu, tiek darbu. Faktas, kad mums tik reikia žaidėjų rotacijai.

– Ar dar liko jėgų sekmadienio mačui prieš Kauno „Žalgirį“?

– Turime jų surasti. Turėsime vieną dieną atsistatymui, pasiruošimui, o sekmadienį rungtynės. Kas gali būti geriau profesionaliam sportininkui nei tada, kai treniruotis nėra laiko, o lieka tik žaisti rungtynes. Be to, jas žaidi dar ir su Eurolygos komanda. Manau, kad viskas bus gerai – netrūks ir emocijų.

– Ar sužinojote ką nors naujo apie savo komandą per šią ilgą Europos taurės kelionę?

– Sužinojau tą, kad tais, kurie dabar yra rūbinėje, aš galiu pasitikėti šimtu procentų. Su jais galiu eiti ir į karą, ir į žvalgybą.