Aleksandras Džikičius: kursime savitą žaidimo stilių

Aleksandras Džikičius tai griaudėja keiksmais, tai kantriai ramina žaidėjus aiškindamas savo schemas. "Lietuvos ryto” treneris įsitikinęs, kad su jaunais Vilniaus krepšininkais šį sezoną gali nuveikti daug, rašo komandos oficiali svetainė.

Pavydėti A.Džikičiui pastaruoju metu galėtų nebent ekstremalių pojūčių mėgėjai. Vilniaus "Lietuvos ryto” treneris tik likus savaitei iki vieno svarbiausių turnyrų pagaliau sulaukė visų žaidėjų, nes net keturi krepšininkai dalyvavo Europos pirmenybėse.

Iššūkis sulipdyti ekipą tokiomis sąlygomis nėra paprastas net ir NBA patirties turinčiam 40-mečiam treneriui iš Serbijos. Juolab kad klysti negalima – tik vienas iš aštuonių šią savaitę Vilniuje atrankos varžybose kovosiančių klubų prasibraus į Eurolygą. Tam reikia laimėti tris dvikovas iš eilės.

Prie "Lietuvos ryto” vairo šią vasarą stojęs A.Džikičius tiki, kad talentas plius ambicijos plius darbštumas yra sėkmės formulė, o šių savybių jo žaidėjai turi.

– Eurolygos atrankai ruošėtės be trijų svarbių žaidėjų, o šiame turnyre turite laimėti visas trejas rungtynes. Ar esate patekęs į tokią padėtį anksčiau? – "Lietuvos rytas” paklausė A.Džikičiaus.

– Būsiu atviras – per savo karjerą nebuvau papuolęs į tokią situaciją, kad likus vos septynioms dienoms iki svarbių varžybų dar trūktų kelių žaidėjų. Tai – problema, kurios sprendimo būdai nepriklausė nuo mūsų klubo. Tai ne komandų, o aukščiausių krepšinio organizacijų susitarimų bėda. Žinoma, norėtume turėti daugiau laiko. Bet neturime pasirinkimo ir stengiamės pernelyg apie tai negalvoti.

– Stebėjote kai kurias Europos čempionato rungtynes Vilniuje ir Kaune. Kaip vertinate "Lietuvos ryto” žaidėjų Jono Valančiūno, Aleksandro Rašičiaus, Predrago Samardžiskio ir ekipos naujoko Gorano Jeretino žaidimą nacionalinėse komandose?

– Jonas žaidė gerai, ypač turint galvoje jo amžių. Visi kažkodėl pamiršta, kad jam yra tik devyniolika metų. Sulig kiekviena diena jis gauna naujos patirties, ypač tokio lygio varžybose. Atsižvelgiant į tai, kad po NBA naujokų biržos Jonas žaidė jaunimo čempionate, o paskui rengėsi su vyrų rinktine ir sužaidė 11 rungtynių per porą savaičių, jo žaidimu Europos čempionate esu patenkintas. Ar jis gali būti geresnis? Žinoma. Jis bus geresnis. Bet visi mes, įskaitant ir mane, privalome įsiminti, kad jam – tik 19 metų.

Predragas sužaidė ir gerų, ir prastesnių rungtynių. Makedonijos rinktinės žaidimo koncepcija nevisiškai jam tiko. Bet jis turėtų tapti svarbia mūsų komandos dalimi, nes tai gerai išsilavinęs vaikinas, turintis gerų krepšinio pradmenų. Makedonijos sėkmė buvo kažkas nepatirta ir netikėta jam, kaip ir mums visiems. Tačiau dabar jis turės susitelkti į kitus darbus.

A.Rašičius šiame čempionate buvo labai svarbi Serbijos rinktinės dalis. Bet tai, kas atrodė lengva trauma, virto labai sunkia. Dubens kaulų sužeidimas yra viena tokių mechaninių traumų, kurių greitai neišgydysi – prireiks kelių savaičių.

G.Jeretinui čempionatas baigėsi sudaužytomis viltimis. Juodkalnija tikrai turėjo rimtų ambicijų – galbūt net aukštesnių nei antrasis etapas, į kurį nepateko. Goranas buvo svarbi Juodkalnijos komandos dalis ir keliose rungtynėse jis žaidė taip, kaip norėtume, kad žaistų Vilniuje. Norėtume, kad būdamas atsarginis įžaidėjas jis galėtų aikštėje pakeisti rungtynių ritmą, nes jo krepšinis kitoks nei Tyrese’o Rice’o. Ieškojome vaikino, kuris gali pritapti iškart. G.Jeretinas sutiko sudaryti trumpalaikę sutartį, nors sunku rasti žaidėją, kuris galėtų taip rizikuoti.

Kiekvieno "Lietuvos ryto” krepšininko žaidime noriu įžvelgti teigiamų dalykų, nes žinau, kaip lengva būti negatyviam. Galėčiau septynias dienas kalbėti apie tai, ko Jonas negali atlikti aikštėje. Bet kuriems galams? Stengiuosi likti pozityvus. Tikiu teigiama energija.

– Kaip vertinate pasirengimo etapą, per kurį sužaidėte devynerias kontrolines rungtynes?

– Septynis mačus žaidėme viena komanda ir tik du pastaruosius – jau būdami kita komanda, su trimis naujais žaidėjais. Pastarosiose kontrolinėse rungtynėse su Šarlerua "Spirou” mačiau ir gerų, ir blogų veiksmų. Šioje sezono stadijoje tai yra normalu. Mes nežaisime geriausio krepšinio rugsėjį ar spalį. Sulaukėme naujų žaidėjų, pakeitėme Lawrence’o Robertso ir Mindaugo Katelyno pozicijas, nes jie turėjo žaisti kaip vidurio puolėjai, kol neturėjome Jono ir Predrago. Nors ir žaidėme su mums neparankia komanda, buvo dalykų, kurie man patiko. Išmintingai naudojama energija, geras susikaupimas – tai yra viskas, ko dabar gali reikalauti iš ekipos.

– Komandą palikus Martynui Gecevičiui, kas turėtų tapti pavojingiausiu "Lietuvos ryto” metiku šį sezoną?

– Manau, kad pavojingiausi žaidėjai ties tritaškio linija turėtų būti Stepas Babrauskas ir Renaldas Seibutis. Kita vertus, tikiuosi, kad sukursime progų mesti į krepšį ne tik šiems žaidėjams. Kalbu ne tik apie tritaškius, bet ir apie metimus iš vidutinio nuotolio. Visi trys sunkieji puolėjai padės išplėsti erdvę atakoms, nes visi sugeba pataikyti, o L.Robertsas ir M.Katelynas dar turėtų padėti kovoti dėl kamuolių. Noriu, kad Lawrence’as ir Mindaugas žaistų ir arti krepšio, o nebūtų tie lengvieji puolėjai, kurie daugiausia sukiojasi ties tritaškio linija.

Nėra taip svarbu turėti komandoje taiklių snaiperių. Svarbiau sukurti gerų progų kiekvienam žaidėjui mesti į krepšį.

– Per kontrolines rungtynes su "Spirou” ne kartą raginote T.Rice’ą bėgti. Ar turėdamas šį įžaidėją aikštėje "Lietuvos rytas” bus bėganti komanda?

– Bandysime bėgti, kai tik ištaikysime progą. Sunkiausia krepšinyje išmokti žaisti greitai, bet ne per daug skubėti. Nelengva rasti pusiausvyrą tarp šių veiksmų, bet mes pabandysime tai pasiekti. Turime Joną ir Predragą – abu mūsų vidurio puolėjai gali bėgti, taigi tuo turime naudotis. Visi mūsų žaidėjai gali bėgti. Kodėl tuo nepasinaudoti?

– Esate ne vieną sezoną dirbęs ir NBA klubo "Minnesota Timberwolves”, ir Belgrado "Partizan” klubų trenerių štabuose, pastaraisiais metais treniravote Novo Mesto "Krka” (Slovėnija) ekipą. Kurios krepšinio mokyklos – NBA, Serbijos ar Slovėnijos – žinios jums labiausiai pravers "Lietuvos ryte”?

– Turiu sukaupęs patirties iš daugybės vietų ir bandau viską sujungti į bendrą dėlionę. Tikiu, kad čia galėsime kurti savitą žaidimo braižą, nes visose pozicijose turime skirtingo stiliaus žaidėjų. Sudėlioję viską į savo vietas turėtume gauti iš to naudos.

– Per rungtynes su Šarlerua komanda ne kartą rėkėte ant žaidėjų, bet po kelių sekundžių ramiai dėstėte savo schemas. Esate labiau diktatorius ar demokratas?

– Man svarbiausia būti laiminčiu treneriu. Tikiu, kad kiekvienas žaidėjas yra svarbus. Man nerūpi garsūs vardai, nes kiekvienas mano krepšininkas turi gerai atlikti savo darbą. Stengiuosi išryškinti stipriąsias ir paslėpti silpnąsias žaidėjų savybes. Mums reikės laiko, bet galiausiai jūs pamatysite rezultatą. Esu treneris, kuris labai rūpinasi savo žaidėjais. Aikštėje ir už jos ribų. 

Nematau priežasčių būti diktatoriumi ar demokratu. Tiesiog esu treneris, kuris turi padėti jiems atlikti savo darbą. Žaidėjams reikės pamiršti savo ego. Esu įsitikinęs, kad klube ir susirinko vaikinai, kuriems labiausiai rūpi komandos sėkmė. Mes nebūsime ekipa, kurios žaidėjams rūpi statistika ar kitas karjeros etapas. Tikiu – komandos sėkmė yra ir kiekvieno asmeninė sėkmė.

– Ar jums patinka šių metų Eurolygos atrankos varžybų sistema?

– Bandau apie tai negalvoti, nes negaliu valdyti šio proceso. Taip, aš tikriausiai pakeisčiau sistemą, bet kiekvienas treneris turbūt turėtų savų idėjų. Norime susitelkti į dalykus, kuriuos galime pakeisti. Tikslas – pabandyti patekti į Eurolygą.

– Pirmasis jūsų varžovas ketvirtadienį bus Podgoricos "Budučnost”, prieš kurią praėjusį sezoną žaidėte treniruodamas "Krka” klubą. Ar žinote būdą, kaip nugalėti Juodkalnijos ekipą?

– Per vasarą "Budučnost” pasikeitė ir subūrė ekipą iš jaunų talentingų ir patyrusių žaidėjų. Tai bus rimti varžovai. Be abejo, mes norėsime juos įveikti. Jie irgi norės mus įveikti. Manau, ta komanda, kuri primes savo žaidimo ritmą, atsidurs arti pergalės.

– Kuri komanda yra favoritė laimėti atrankos turnyrą Vilniuje?

– Negaliu išskirti vienos komandos. Galbūt Stambulo "Galatasaray”. O gal Šolė "Basket” ar Zagrebo "Cibona” – su viena šių ekipų reikėtų žaisti nugalėjus "Budučnost”. Man atrodo, kad kiekviena komanda į Vilnių atvyks turėdama ambicijų nugalėti ir patekti į Eurolygą. Bus įdomu sužinoti, ką grupės nugalėtoja nuveiks Eurolygoje, nes ten pateks į labai stiprią grupę. Tačiau apie tai pagalvosime vėliau.