Aleksandras Volkovas: "Lietuvos patirtis mus įkvepia"

Kadaise lietuviams Aleksandras Volkovas buvo žinomas kaip puikus krepšininkas. Dabar jis yra Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas. Ši šalis užvakar gavo teisę organizuoti 2015 m. Europos vyrų pirmenybes. Išskirtiniame interviu „Vakaro žinioms“ A.Volkovas papasakojo, ko Ukraina tikisi iš čempionato.

- Kada gimė idėja Ukrainoje rengti Europos čempionatą?

- Idėja sklandė jau seniai. 2004 m. teises rengti čempionatus iš karto gavo Ispanija, Lenkija ir Lietuva. Išėjo taip, kad ilgą laiką nebuvo šansų paduoti paraišką. Visi čempionatai buvo išdalyti. Mūsų žmonių ir visos valstybės mentalitetas toks, kad judame lėtai, jei nėra aiškių terminų ir įsipareigojimų. Dabar trūksta salių, sporto infrastruktūros. Tačiau dideli renginiai ir skatina jų statybą. Argi palyginti nedidelė Lietuva per trumpą laiką būtų pastačiusi tiek arenų, jei nebūtų turėjusi motyvacijos?

- Tikrai ne.

- Mes supratome, kad Ukrainoje krepšinis ne toks populiarus kaip Lietuvoje. Bet visgi ir pas mus tai mėgstama sporto šaka. Turime istoriją, olimpinius čempionus. Tragedija ta, kad nėra infrastruktūros, salių. Žmonės yra išlepę, jie nori ateiti į geras sales, matyti gerą vaizdą per televiziją. Todėl Europos čempionatas buvo mūsų prioritetas jau daug metų. Kai pernai paskelbė, kad bus priimamos paraiškos, iškėliau šį klausimą federacijos prezidiume. Visi vienbalsiai palaikė idėją. Susitikau su valstybės valdžia, ji mane taip pat palaikė. Nusprendėme, kad dabar situacija yra ideali. Esu federacijos prezidentas, parlamento narys, valdančiosios partijos narys. Idėja buvo palaikyta visais lygiais. Manau, kad čempionatas išeis į gera šaliai. Iš pradžių buvau pesimistiškai nusiteikęs dėl Ukrainoje vyksiančio Europos futbolo čempionato. Tačiau kai apvažiavau šalį, pats buvau nustebęs. Pamačiau, kas padaryta - oro uostai, keliai, stadionai. Šalis pasikeitė.

- Kiek šiandien turite arenų, tinkamų Europos čempionatui?

- Sporto rūmams Kijeve reikia nedidelės rekonstrukcijos. Dnepropetrovske yra nebloga arena, bet ten irgi reikėtų rekonstrukcijos. Dar galima rekonstruoti sales Donecke ir Charkove. Teoriškai keturias arenas turime. Tačiau pagal tai, kaip dabar viskas juda, man atrodo, kad dvi arenos bus rekonstruotos, o kitos keturios - pastatytos.

- Arenos ir yra didžiausia problema, ar matote kitų sunkumų?

- Ne. Salės irgi nėra problema, tiesiog jas reikia pastatyti. Jūsų patirtis mus įkvepia. Lietuva sugebėjo pastatyti arenas. Visgi Ukraina yra didesnė šalis ir turi didesnį potencialą. Manau, kad ir mes sugebėsime.

- Lietuvoje vykusį čempionatą galima laikyti sektinu pavyzdžiu, ar ketinate lietuvius pralenkti?

- Mano nuomone, čempionatas jūsų šalyje buvo puikus. Gal buvo niuansų dėl viešbučių, nes jūsų šalis nedidelė. Jei viešbučių nėra, statyti juos, kad stovėtų kaip paminklai, tikrai neverta. Visgi Lietuva susidorojo ir su viešbučių klausimu, nors gal ne taip sklandžiai, kaip visi laukė. Apskritai čempionatas Lietuvoje turėjo savo specifinę atmosferą. Lietuva - krepšinio šalis, čia visi mėgsta ir supranta šį sportą. Viskas buvo labai gražu. Ypač Kaune, kur stovi puikūs sporto rūmai saloje, visai netoli Laisvės alėjos. Geresnę vietą arenai būtų sunku sugalvoti. Kalbant apie organizaciją, viskas buvo idealu.

- Už teisę rengti čempionatą Ukraina turės sumokėti 8 mln. eurų. Ar ne per didelė suma?

- „FIBA Europe“ valdyba iškėlė tokias sąlygas. Būtų sunku prašyti čempionato ir pradėti derėtis, neva mums ši suma per didelė. Kokie būtų šansai laimėti? Mes priėmėme sąlygas. Galbūt suma ir per didelė, bet norime surengti čempionatą ir nepradėjome ginčytis.

- Ukraina buvo likusi vienintelė kandidatė. Ar Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Kroatijos atsisakymas teikti bendrą paraišką jus nustebino?

- Labai nustebino. Sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko. Bendravau su šių šalių federacijų vadovais. Bendravimas buvo gana malonus, jie palinkėjo sėkmės. Mes žinojome sąlygas, kai teikėme paraišką. Nežinau, kodėl jie nusprendė, kad sąlygos turėtų būti pakeistos. Be to, manau, kad keturios šalys yra per daug. Gal trūko vieningumo. Mūsų komanda dirbo labai darniai, turėjome valstybės paramą. Aš netgi didžiuojuosi savo šalimi. Kai reikėjo, susivienijome. Galbūt šalys konkurentės pajuto, kad jos neturės pranašumo, ir nutarė atsiimti paraišką. Tiesiog nežinau. Beje, labai nusivyliau, kai Lietuva negavo olimpinio atrankos turnyro. Manau, kad jūsų šalis jo nusipelnė labiau nei Venesuela. Tačiau tai tik mano asmeninė nuomonė.