Žalgiriečiai įrodė, kad treneriai vis dar reikalingi

Po ketvirtųjų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynių, kai be trenerių likę Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sugebėjo užtikrintai nugalėti iki tol du susitikimus iš eilės laimėjusią „Lietuvos ryto“ ekipą, krepšinio mėgėjai sarkastiškai prabilo apie „trenerių kulto“ pabaigą. Iš tiesų, kam reikalingi treneriai, jei patys krepšininkai bendromis pastangomis gali vadovauti mačo eigai ir pergudrauti varžovų trenerių kolektyvą? Ypač tuo džiaugėsi „Žalgirio“ komandos savininkas Vladimiras Romanovas, pergalės euforijos verpetuose pareiškęs, kad po tokio sėkmingo krepšininkų kolektyvinės valios ir intelekto pasireiškimo bus labai sunku surasti tinkamą krepšinio specialistą. Neaišku, ar verslo magnatas pats patikėjo savo žodžiais, bet žinią Lietuvai pasiuntė labai prasmingą – jo komandai (bent jau šioje LKL finalo serijoje) trenerių pagalbos nereiks. Žaidėjai patys daug geriau žino, kaip reikia kovoti dėl pergalės.

Visgi, penktoji LKL finalo serijos dvikova į pakrikusį krepšinio pasaulį sugrąžino racionalų pradą. Rimo Kurtinaičio vadovaujami „Lietuvos ryto“ krepšininkai nuo pirmų susitikimo akimirkų pradėjo daužyti „Žalgirio“ gynybą, ir po kelių minučių jau turėjo solidžią persvarą – 14:1. Sostinės klubo žaidėjai sėkmingai kaitaliodami gynybines sistemas sugebėjo primesti varžovams savo žaidimo ritmą ir galiausiai iškovojo pergalę, 89:75 įveikę „Žalgirį“.

Krepšinio treneris Rimantas Endrijaitis vertindamas „Žalgirio“ eksperimentą pastebėjo, kad pirmojo mačo entuziazmas baigėsi – prasidėjo darbas. „Šiaip jau treneris komandoje pradeda dirbti dar prieš sezoną. Jis ruošia komandos derinius, braižo schemas, skirsto vaidmenis žaidėjams. O krepšininkams reikia įsiminti tik savo vaidmenį. Visi suprantame, kad entuziazmas gali padėti vieną kartą. Bet paskui prasideda kasdienybė. Kažkas turi atlikti rungtynių analizę, perteikti krepšininkams pastabas, apmąstyti galimas korekcijas. Tai trenerių darbas, o žaidėjai tuo metu turi ilsėtis ir ruošti rungtynėms. Tad, nenustebau, kai antrą kartą jau ne viskas buvo taip gražu ir gera. Tiek Marcusas Brownas, tiek ir Dainius Šalenga nesugebėjo paskirstyti jėgų ir dėmesio vadovavimui ir žaidimui. O kur dar laiku ir vietoje atliekami žaidėjų keitimai, deriniai, žaidimo ginantis ir puolant kaitaliojimas. Visa tai reikalauja trenerių rankos. Pagaliau, tik treneris gali ir turi išreikalauti iš žaidėjų, kad jie atiduotų visas jėgas. Matėme, kad ir Travisas Watsonas, ir Marcusas Brownas buvo tarsi blankūs savo šešėliai. Bet kas gali jiems pasakyti, kaip jie turi žaisti? Treneris? Bet tokios žmogaus komandoje dabar nėra“, – dėstė patyręs krepšinio specialistas.

Jam pritarė ir Linas Kvedaravičius, konstatavęs, kad dar kartą buvo patvirtinta seniausiai žinoma tiesa – aikštelėje kiekvienas turi užsiimti savo darbu. „Žaisti be trenerio galima vienas rungtynes, bet ilgainiui tokio lygio rungtynėse be trenerio pagalbos – jo vadovavimo, rungtynių matymo iš šono, optimalaus rezultato siekti neįmanoma. Visgi, penktosios rungtynės parodė, kad žaidėjai aikštelėje turi dirbti savo darbą – tai yra žaisti krepšinį“, – tvirtino buvęs krepšininkas.

Nerijus Zabarauskas, pats savo laiku paragavęs žaidžiančio trenerio duonos, atkreipė dėmesį į kelis esminius niuansus. „Žaidėjas turi vykdyti trenerio nurodymus, o kai žaidi pats negali visko, kas vyksta aikštėje pamatyti ir teisingai įvertinti. Jei mėgini tai padaryti būdamas aikštėje, tada paprasčiausiai atlieki tik pusę savo, kaip žaidėjo funkcijų. Jei krepšininkas pradeda rūpintis keitimais, žaidimo taktika ir strategija, galiausiai jis pradeda blaškytis, praranda koncentraciją, klysta. Eiliniams krepšinio mėgėjams iš šalies žiūrinti, gal ir atrodo, kad galima žaisti be trenerio, arba tik su keturiais žaidėjais, arba su penkiais gynėjais. Bet komanda – tai ne savaitės darbo produktas. Kad būtų solidus komandinis žaidimas treneriai ir žadėjai turi dirbti nuo sezono pradžios. Kad būtų pasiekti geri rezultatai, reikia ir kelerių metų nuoseklaus darbo“, – kategoriškas buvo N. Zabarauskas.

Krepšinio specialistai atkreipė dėmesį ir R. Kurtinaičio darbą. Nors ryškių naujovių nebuvo, bet pasak jų, skirtumas buvo pastebimas kituose dalykuose. „Kurtinaitis leido savo žaidėjams daugiau improvizuoti, davė jiems laisvės, nebereikalavo paklusniai laikytis taktinių schemų. Tai irgi trenerio sprendimas, priimtas objektyviai įvertinus padėtį aikštelėje. Jis įrodė, kad nuoseklus trenerio darbas nugali anarchinį žaidimo variantą“, – teigė R. Endrijaitis.

„Vargu, ar „Lietuvos ryto“ spurtas mačo pradžioje galėjo būti staigmena „Žalgiriui“. Bet žalgiriečiai nesugebėjo persiorientuoti ir laiku sustabdyti varžovų spurto. 14:1 po penkių minučių – štai jums ir atsakymas. R. Kurtinaitis gerai atliko savo namų darbus. „Lietuvos rytas“ sumažino žaidėjų rotaciją, daugiau žaidė patyrę krepšininkai, gerai nusiteikę kovai. Ir rezultatas akivaizdus“, – trumpai „Lietuvos ryto“ trenerio sprendimus penktose LKL finalo serijos rungtynėse apibendrino L. Kvedaravičius.

Ar prireiks šioje serijoje visų septynių rungtynių, o gal LKL čempionas paaiškės jau ketvirtadienį Kaune? „Netikiu, kad „Žalgiris“ sugebės pasipriešinti varžovams. Taip, savos tribūnos, žiūrovų palaikymas, papildomas entuziazmo pliūpsnis – to galima tikėtis halėje. Bet reikia rimtai ruoštis rungtynėms, analizuoti klaidas, ir jas taisyti. Ar žalgiriečiai susikaups, o gal nuspręs, kad reikia užbaigti šį visą reikalą. Jei atvirai, man labai nepatinka ši visa istorija. Ji labai nemaloni visam Lietuvos krepšiniui, nedaro jam garbės. Taip dar nebuvo, kad stipriausių Lietuvos krepšinio komandų kovų metu viena ekipa liktų visai be trenerių. Šarūnas Sakalauskas su Vladimiru Romanovu kažką braižo, kažką lyg ir bando patarti, bet tai ne tas pats, kaip vyriausio trenerio vadovavimas. Treneris turi jausti rungtynių ritmą, susigyventi su komanda, pažinti jos žaidėjus, žinoti kada ir kurį žaidėją galima keisti, kada reikia palaikyti aikštėje. Atrodo, kad neesminiai niuansai, bet jie labai įtakoja rungtynių eigą. Manau, kad šeštose rungtynėse pergalę iškovos sostinės komanda. Aišku, gal verslo reikalais geriau būtų sugrįžti į Vilnių septintoms rungtynėms, bet realiai šiuo metu stipresni yra „Lietuvos ryto“ krepšininkai“, – savo argumentus pateikė R. Endrijaitis.

Tiesa, ne visi linkę sutikti su greita „Lietuvos ryto“ pergale. Pasak L. Kvedaravičiaus „Žalgiris“ yra namų komanda ir jie tai įrodė ir Eurolygoje, ir LKL. „Žalgiriečiai moka žaisti namuose, halėje jie agresyvesni, aktyvesni, labiau „užsivedę“. „Lietuvos ryto“ laukia labai sunkios rungtynės Kaune, manau, kad žalgiriečiai padarys viską, kad serija sugrįžtų į Vilnių, o septintosios rungtynės – tai jau loterija, čia abiejų komandų galimybės lygios. Klausimas, ar Kaune „Žalgiriui“ pavyks susimobilizuoti. Manau, kad dabar komandai vadovaujantys krepšininkai sulauks klubo specialistų pagalbos, patarimų ir tinkamai pasirengs būsimai dvikovai. Tikėtis lengvos svečių pergalės Kaune nereikėtų. Kaip ir prognozavo daugelis ekspertų – septynios rungtynės LKL finalo serijoje yra realiausias įvykių scenarijus“, – savo nuomonės nepakeitė krepšinio specialistas.

Nerijus Zabarauskas dar prieš LKL finalo seriją pasižymėjo originalia prognoze, teigiąs, kad čempionais taps žalgiriečiai, po septynių rungtynių serijos. „Mano pozicija labai susvyravo po „Žalgiryje“ įvykusių permainų. Tai jau ne krepšinis, gal tai komercija, ar dar kas nors, nesiimu spręsti. Dabar pranašumą – psichologinį ir fizinį turi „Lietuvos rytas“ ir jie turėtų laimėti LKL finalo seriją. Ar tam užteks šešių rungtynių? Nemanau. „Žalgiryje“ žaidžia patyrę meistrai, užgrūdinti kovų Eurolygoje, jie savo aikštėje kovos tik dėl pergalės. Tiesa, neabejoju, kad ir vilniečiai pasistengs sezoną užbaigti anksčiau, neatidėliojant reikalų paskutinėms, lemiamoms rungtynėms“, – prognozavo N. Zabarauskas.

Šeštasis LKL finalo serijos mačas įvyks ketvirtadienį Kaune.