Žalgiriečių veiksmų nesupratęs Š.Jasikevičius: gal aš nepadarau savo darbo?

Prieš savaitę pralaimėjimų seriją nutraukę ir į Eurolygos atkrintamųjų lenktynes sugrįžę Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėl tėškėsi veidu į purvą – klampiai žaidę Lietuvos čempionai beveik visas 40 minučių atsiliko nuo Milano „AX Armani Exchange“ ekipos ir galiausiai nusileido jai 70:80, rašo Alfa.lt.

Dar pirmajame kėlinyje dviženklį skirtumą įgijusius „dizainerius“ persekioję kauniečiai buvo iškišę galvą į priekį, kai po dviejų taiklių tritaškių ketvirtojo kėlinio pradžioje pirmą kartą išsiveržę į priekį 56:54. Visgi Mindaugo Kuzminsko tritaškių salvė ir padrikas žaidimas puolime neleido pagalvoti apie intriguojančią sutikimo pabaigą, ar juolab – apie pergalę.

Daug nervų Milano „Mediolanum“ arenoje palikęs Šarūnas Jasikevičius po vieno iš teisėjų sprendimo buvo nubaustas technine pražanga, bet dar labiau jį pykdė auklėtinių veiksmai. Po mačo jis prisipažino nesitikėjęs, kad Italijos čempionai pergalės norės labiau už jo auklėtinius.

„Negalime pralaimėti, kai toks vaizdas, kad Milanas nori laimėti labiau, – sakė Šaras. – Aš tikrai nesupratau, kas čia šiandien įvyko ir kodėl mes taip žaidžiame, kur tie mūsų lyderiai, kurie buvo pastaruoju metu.

„Žalgiris“ prieš Milaną laimėti gali tik keliais būdais – mes turime būti labiau disciplinuoti, o to nebuvo, mes turime kovoti dėl kiekvieno centimetro, o to nebuvo, turime būti susikoncentravę, bet nebuvo ir šito. Mes negalime laimėti – jie yra talentingesni už mus. Nepasakysiu jokios paslapties – skausmingas pralaimėjimas. Vienintelis šansas laimėti mums yra „persilaužti“ per save ir suprasti tai.

Per rungtynes buvo pakeistos trys gynybos sistemos ir nė viena neveikė. Sausio mėnuo, o mes dar neįsisavinę gynybos sistemų. Mes vis dar ginamės pagal senų komandų taisykles. Man tas skaudžiausia. Gal aš nepadarau darbo, jeigu žaidėjai iki sausio mėnesio nesupranta mūsų skirtingų gynybos sistemų taisyklių.

Pradėjome su agresyviu step-outu, baudė su tritaškiais iš kampų. Tada paėmėme dviejų žmonių darbą, labai gerai sekėsi. Antrąjį kėlinį užbaigėme ir trečiajame žaidėme besikeisdami, kad nuimtume jų judėjimą, irgi atrodė visai nieko. Antrai pusei pasilikome du variantus, kurie geriau sekėsi, bet jie absoliučiai sulūžo. Mes neturime jokių šansų, jei per antrąją pusę praleidžiame 46 taškus.

Dėl to žiauriai skaudu. Aš nežinau, ar supratome šių rungtynių svarbą. Jau sekmadienį buvo labai blogas ženklas.“

– Mindaugas Kuzminskas ir Vladimiras Micovas skaudžiai baudė jus antroje rungtynių. Kaip paaiškinti gynybą prieš juos?

– Per daug nereikalingos pagalbos kai kuriose situacijose – kai Bertanis arba Kuzminskas metė tritaškius prieš pat mūsų suolą.

Milanas su viena gynybos sistema visą laiką žaidžia, o mes nesuprantame, kas mums veikia. Momentais buvo gražių epizodų, kai kamuolys judėjo, bet per mažai, per mažai... Bet čia yra auksinė taisyklė – jei neapsiginsi, tai nepataikai ir puolime.

Aš kažkiek pasigedau tos „Žalgirio“ dvasios, kovojimo. Skausmingas pralaimėjimas, bet man nepatiko mentalitetas, kas yra vienas svarbiausių „Žalgirio“ dalykų. Gal nesupratome, kad tai vienas iš vadinamų finalų.

– Pozityvus dalykas turbūt buvo Pauliaus Jankūno žaidimas?

– Taip, bet mes turime suprasti, kad Pauliui vienam labai sunku. Jis yra priklausomas nuo mūsų įžaidėjų ir momentais mes tikrai išnaudojome Milano „centrų“ lėtumą.

Bet mes šito negalime daryti labai ilgą laiką. Man skausminga dėl to, kad po minutės pertraukėlių tris keturis kartus išeidavome su nubraižytais deriniais, bet juos pamiršdavome nuėję iki aikštės. Aš dėl to apstulbęs. Kažkur yra neatliktas darbas. Pasigedau ir ambicijų.

– Kas po pertraukos eliminavo Brandoną Daviesą, pirmoje pusėje jis lyg ir atrodė solidžiau?

– Mes turime kelis penketus, kai keičiamės viską gynyboje, o jis keletą kartų labai sulaužė gynybos taisykles. Dėl to prarandi pasitikėjimą juo. Bandėme vėl keisti Pauliui išėjus keisti gynybos sistemą, nes jis nelabai gali visus tuos jamesus ir jerrellsus vaikytis, bet ir ta gynybos sistema nebeveikė.

Dar viską aš galiu suprasti, gal bloga diena, bet aš pasigedau „kiaušinių“, pasigedau kovos. Gal peržiūrėjęs vaizdo įrašą pakeisiu nuomonę. Man norėjosi, kad būtų daugiau kovos – pralošėme ir daug 50-50 situacijų, turėjome dėjimus, bet neįdėjome, turime kamuolius savo rankose, bet jų nepasiimame.

– Energijos turbūt nebuvo iš tų žaidėjų, kurie paprastai jos suteikdavo, pavyzdžiui Aarono White‘o?

– Taip, nesuradome daug žmonių, ant kurių būtų galima kabintis. Walkupas žaidė pagal planą, gerai dirbo su Jamesu, puolime išnaudojo tuos masyvius „centrus“ su greitais nusimetimais. Bet mažai, mažai...

– Ketvirtajame kėlinyje buvote persvėrę rezultatą, bet neužsikabinote.

– Tada sekė tie du žiaurūs tritaškiai iš mūsų gynybinių klaidų. Vieną sykį Brandonas jau turėjo M. Jamesą priekyje savęs, bet ėjome į nereikalingą pagalbą. Kitą sykį irgi – atrodo, Kuzminskas jau visai po krepšiu, o mes einame nuo Bertanio. Tie tritaškiai buvo žiaurūs. Bet čia visiškai mūsų koncentracijos problema – taškai atiduoti už dyką.

Planas buvo „išimti“ Gudaitį, tas pavyko, po to planas buvo rizikuoti su juo ir dvigubinti, tai taip pat pavyko. Daug dalykų pavyko, bet negalime gynyboje praleisti tokių skaičių – taip tikrai nelaimėsime.