Ant Manto dalgio ašmenų: 15 nemirtingų rinktinės metų su lietuviškuoju Dankanu Maklaudu

Sunku tuo patikėti, bet Mantas Kalnietis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje debiutavo prieš 15 metų – 2006-aisiais, kai jam pačiam tebuvo 19-a.

Taip pat sunku patikėti ir tuo, kad Kalnas savo ilgą ir nuotykių kupiną odisėją su nacionaline komanda oficialiai jau baigė. Apie tai įžaidėjas pranešė antradienį, rašo Krepšinis.lt.

Baigė taip ir nebelaukęs po gero pusmečio vyksiančio Europos čempionato, kelialapį į kurį, beje, būtent jis ir išplėšė. Jei ne Manto blokas tiksint paskutinėms lemiamo mačo su Danija sekundėms. Maža to, būtent M. Kalnietis po herojiško šuolio dar ir pirmas sugriebė kamuolį.

Nors rinktinės kapitonas visada buvo pirmiausia komandinio žaidimo propaguotojas, kai jai imdavo svilti padai, jis nevengdavo ir pats imtis iniciatyvos.

Vieną tokį epizodą gynėjas iš Kauno sukūrė per dramatišką atrankos į 2019-ųjų planetos pirmenybes mačą su Nyderlandais.

Net dviejų pratęsimų pareikalavusio trilerio pabaigoje M. Kalnietis bravūriškai švystelėjo tritaškį per varžovų rankas ir dar kartą išgelbėjo šalies rinktinės kailį.

Iš viso nacionalinei vyrų komandai Kalnas atstovavo 10-yje čempionatų, sužaidė beveik 100 rungtynių. Dar penkeriose pirmenybėse jis gynė jaunimo rinktinės garbę.

Pirmasis M. Kalniečiui kvietimą į Lietuvos pagrindinę rinktinę išsiuntė 2003-ųjų Europos čempionas Antanas Sireika.

„Kai iš krepšinio išėjo, kaip aš vadinu, mano čempionai – Saulius Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Šarūnas Jasikevičius, buvo sunku įsivaizduoti, kad kas nors į jų vietą ateis. Bet ateina. Į 2006 m. pasaulio čempionatą paėmiau 19-metį M. Kalnietį ir jis tapo Lietuvos rinktinės įžaidėju“, – pamena treneris.

Jaunas vaikinukas 2006-ųjų Pasaulio taurės turnyre Japonijoje debiutavo 9 minutėmis su Turkijos atstovais (74:76), bet vos po kelių mačų įgijo gerokai didesnį pasitikėjimą ir ketvirtfinalyje prieš būsimus čempionus ispanus (67:89) kovojo net 32 min.

Galiausiai lietuviai su rimtą krikštą gavusiu M. Kalniečiu finišavo septinti.

„Pirmąjį rinktinės skonį atsimenu baisų. Gal tiksliau nejaukų. Buvo 2006 metai. Nebuvau žaidęs nei „Žalgiryje“, nei kokioje kitoje rimtoje komandoje. Atėjau iš antros Lietuvos lygos (NKL). Pamačiau žvaigždes, kurias ką tik mačiau per televizorių. Galėjau ne tik pamatyti, tačiau su jomis ir varžytis dėl vietos komandoje. Paskui drauge su jais kovoti pasaulio čempionate dėl Lietuvos pergalių – tai buvo tikrai labai įsimintinas dalykas“, – pasakojo krepšininkas.

Jau kitame pasaulio čempionate Mantas patyrė, ką reiškią lipti ant prizininkų pakylos – 2010 m. Kęstučio Kemzūros treniruota iškovojo kol kas vienintelius mūsų šalies istorijoje bronzinius planetos pirmenybių medalius, o pats M. Kalnietis (vid. po 9,8 taško) rezultatyvumu komandoje nusileido tik neabejotinam puolimo lyderiui Linui Kleizai (vid. 19 tšk.).

2013-aisiais Slovėnijoje ir 2015-aisiais Prancūzijoje M. Kalnietis su kompanija nužygiavo iki pat Senojo žemyno čempionato finalo bei pasidabino sidabro medaliais.

„Skaniausios akimirkos tikriausiai buvo trys. Labai lengva pasakyti – „skanu“, kai laimi medalius. O pati skaniausia – kai medalis būna iškovotas per paskutines rungtynes, kurias laimi. Tai ta skaniausia akimirka – bronza pasaulio čempionate 2010 metais“, – atskleidė jis.

Bene sėkmingiausias ir solidžiausias turnyras statistiškai pačiam Mantui buvo 2016-ųjų Rio de Žanerio olimpinės žaidynės. Jų metų kaunietis ne tik rinko net po 18 taškų ir 7,5 rezultatyvaus perdavimo (ir tik po 2 klaidas), bet ir užfiksavo du galingus dvigubus dublius – 26 taškai ir 11 rezultatyvių perdavimų su Kroatija bei 21 taškas ir 12 rezultatyvių perdavimų su Nigerija.

 

© DELFI montažas

Nors metai bėgo, M. Kalnietis neskubėjo atsisveikinti su karjera rinktinėje ir praėjusią vasarą dar bandė prasibrauti į Tokijo olimpines žaidynes, tačiau kelią tokiem planams pastojo Lukos Dončičiaus vedami slovėnai (85:96).

Po kurio laiko, skirto apmąstymams, lietuviškasis Dankanas Maklaudas nutarė savo kalaviją padėti į šalį. Tokio 36-tus metus einančio M. Kalniečio sprendimo motyvai – amžius ir sveikata.

Kone pusę savo nugyvento gyvenimo metų rinktinei atidavęs Kalnas visada žavėjo ne tik savo profesionalumu aikštėje, bet ir charizma už aikštelės ribų.

Mantas buvo, ko gero, geriausias visų laikų rinktinės dainius, o jo vizitine kortele tapo legendinė grupės Jonis daina „Šienpjovys (Ant tėvo dalgio ašmenų)“, kurios eilutės M. Kalniečio papuošė ne vienas krepšininkų sutiktuves.

Ant tėvo dalgio ašmenų
Aušra žėrėdavo, menu,
Galandant lyg varpai skambėjo,
Gandrai į pradalgę lydėjo
Ant tėvo dalgio ašmenų.

Visiems mums buvo čia drąsu
Ir viskas buvo mūs visų.
Medžius vadinome mes broliais,
O kalnelius – kapais senolių.