Arbitražo teismas T.Mahoričiui iš "Lietuvos ryto" priteisė beveik milijoną

Slovėnui Tomui Mahoričiui krepšinio klubas „Lietuvos rytas“ privalo sumokėti 218 tūkst. eurų (712 tūkst. litų). Taip nusprendus Luganos arbitražo teisėjui ir šią nutartį patvirtinus Šveicarijos apeliaciniam teismui, T. Mahoričiaus advokatai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą ir paprašė teismo sprendimą pripažinti Lietuvoje bei leisti jį vykdyti.

 

Buvusio „Lietuvos ryto“ trenerio prašymą pirmadienį pradėjo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Ar arbitražo sprendimas bus pripažintas Lietuvoje, teismas ketina paskelbti po dviejų savaičių.

T. Mahoričiui palankią nutartį vienintelis arbitražo teisėjas advokatas Gianluca Generali priėmė praėjusių metų lapkričio 7-ąją. Teisėjas nusprendė pilnai patenkino trenerio ieškinį ir iš viešosios įstaigos „Krepšinio klubas“ (jai priklauso „Lietuvos rytas“) priteisė 218 tūkst. eurų bei 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2006-ųjų gegužės 15-osios.

Be to, vadovaujantis Šveicarijos tarptautinio arbitražo taisyklėmis, T. Mahoričui iš „Krepšinio klubo“ priteista 32 tūkst. 500 Šveicarijos frankų (73 tūkst. Lt).

Teisėjo G. Generali nutartį šių metų vasario 3-iąją paliko galioti Šveicarijos Apeliacinio teismo antroji civilinių bylų kolegija. Ji paskelbė, kad T. Mahoričiui palanki teismo nutartis turi būti vykdoma.

T. Mahoričiaus advokatai teismo prašo pripažinti arbitražo teismo nutartį ir leisti ją vykdyti Lietuvoje. Be to, jie siekia iš „Krepšinio klubo“ prisiteisti daugiau kaip tūkstantį litų – tiek atsiėjo slovėno atstovavimas Lietuvos teisme.

DELFI primena, kad vadovaujant T. Mahoričiui „Lietuvos rytas“ pirmą kartą 2005-aisiais laimėjo ULEB taurę ir iškovojo kelialapį į Eurolygą. Netrukus po to „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad slovėnas esą dėl sveikatos problemų nusprendė palikti komandą. Buvo teigiama, kad slovėnas skundėsi nugaros skausmais, todėl gavo primygtinę gydytojų rekomendaciją išsigyti negalavimą.

Tačiau šiuos teiginius T. Mahoričius paneigė. „Niekada nepareiškiau noro palikti Vilniaus komandą, tad formuluotė „abipusiu susitarimu“ ar „savo noru“ čia visiškai netinka. Mes su fizinio rengimo treneriu Boštjanu Jakše buvome paprasčiausiai išspirti. Galime tai įrodyti, nes iš klubo gavome atleidimo raštus“, - teigė treneris žurnalistams.