Arenos statybas žlugdo mitai
Apie Nemuno saloje neva palaidotas pavojingas atliekas jau kuriamos legendos. Tačiau Savivaldybei kol kas niekaip nepavyksta įrodyti, kad būsimosios arenos vietoje tikrai nėra jokios paslėptos ekologinės bombos.
Pasklidus gandams, kad sovietmečiu čia galėjo būti užkastos iš Bakterinių preparatų įmonės išvežtos atliekos, pažadėta atlikti papildomą dirvožemio tyrimą.
"Kauno dienai pavyko pasikalbėti su nuo 1957 iki 1981 metų šioje įmonėje dirbusia laborante Aldona Gudunskaite, kuri kategoriškai atmetė prielaidą, kad į salą pateko pavojingi užkratai, galintys sukelti ekologinę katastrofą.
Užkrėstų gyvūnų atliekas sudegindavo
Su žurnalistais susitikusi moteris pateikė darbo knygelę, patvirtinančią, kad beveik 25 metus ji dirbo Bakterinių preparatų įmonės laboratorijoje, todėl puikiai žinojo, kaip buvo naikinami užkrėstų gyvūnų likučiai.
"Mūsų laboratorijoje buvo gaminami įvairūs preparatai: gripo vakcinos, tymų, pasiutligės ir kiti serumai. Pasiutligės serumui išgauti naudoti triušiai. Vėliau visos atliekos buvo dezinfekuojamos ir sudeginamos katilinėje. Dezinfekcijai reikalinga sublimato medžiaga būdavo gaunama iš tuometinės Milicijos valdybos. Už kiekvieną gramą tekdavo pasirašyti, - sakė ilgametė laboratorijos darbuotoja. Kai kuriems tyrimams buvo naudojamos ir žiurkės. "Tačiau jos buvo laikomos specialiuose narvuose. Buvo labai griežta apskaita, todėl mane nustebino, kai žiniasklaidoje perskaičiau, kad žiurkės bėgiojo po kiemą. Tai visiška netiesa, - sakė buvusi laborantė.
Visos pavojingos atliekos 24 valandas būdavo dezinfekuojamos, o paskui deginamos specialiai įrengtoje katilinėje.
"Niekas į Nemuno salą nebuvo vežama. Prieš sudegindami gyvūnų liekanas jas dezinfekuodavome ne tik jau minėtu sublimatu, bet naudodavome lizolį, chlorkalkes ir spiritą, - teigė A.Gudunskaitė.
Mitas apie juodligės bakterijas
"Jokių preparatų, susijusių su juodligės bakterijomis, negaminome. Dabar žiniasklaidoje pasigirdusios įvairios versijos ir juokina, ir glumina. Kažkam turbūt naudinga gąsdinti kauniečius. Manau, kad tai gali būti ir sporto rūmų oponentų darbas. Negražu, kai taip bandoma paskleisti baimę, neva kauniečiai gyvena šalia tiksinčios ekologinės bombos, - tvirtino buvusi Bakterinių preparatų įmonės darbuotoja.
Ji pasakojo, kad šios įmonės laboratorija veikė Zuikinėje, tačiau ir čia visos atliekos buvo dezinfekuojamos ir deginamos.
Žiniasklaidoje apie neva Nemuno saloje užkastas pavojingas atliekas, galinčias sukelti ekologinę katastrofą, prikurta įvairiausių versijų. Net pasigirdo pasakojimų, kad naktimis iš įmonės buvo išvežamos atliekos konteineriuose.
"Nesuprantu, kaip galima tikėti neva šalia įmonės gyvenusio žmogaus pasakojimu. Iš kur jis gali žinoti, kas buvo tuose konteineriuose. Galbūt juose atveždavo mūsų darbui reikalingas medžiagas, ar išveždavo jau pagamintas placentas. Apie saloje užkastas atliekas galiu pasakyti vienu žodžiu - nesąmonė, - tvirtino buvusi laborantė.
Jai taip pat nesuprantama, kodėl dabar bandoma sudaryti vaizdą, kad Bakterinių preparatų įmonėje viską kontroliavo specialiųjų tarnybų pareigūnai. "Iš tiesų atvykdavo žmonės iš Maskvos. Tačiau tai buvo mokslininkai iš Sečino instituto. Kontroliuodavo mus ir Vilniaus epidemiologijos ir higienos institutas, - sakė buvusi įmonės darbuotoja.
Žmonių vaizduotė laki
Buvęs ilgametis Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Zenonas Vainoras teigė, kad jam apie Nemuno salą kuriami mitai kelia šypseną. Jis skyriui vadovavo nuo 1995 iki 2000-ųjų.
"Teko bendradarbiauti su Bakterinių preparatų įmonės ilgamečiu vadovu Malausku. Pažįstu šį žmogų, todėl nekyla jokių abejonių. Jis tikrai nebūtų leidęs vežti pavojingų atliekų į salą. Be to, per potvynius sala nuolat buvo užliejama. Net pastačius Kauno hidroelektrinę, saloje potvynių neišvengta. Paskutinį kartą ji buvo užlieta 1979-1980 metais. Jeigu saloje būtų užkastos pavojingos atliekos, Kaune jau seniai būtų kilusi ekologinė katastrofa. Tačiau nieko panašaus neįvyko, - teigė Z.Vainoras, gyvenantis šalia Nemuno salos.
Kilusį ažiotažą jis prilygino lakiai žmonių vaizduotei. "Legendos visada populiarios. Prisiminkime pasakojimus, kad Pažaislio vienuolynas ir Kauno pilis esą sujungta slaptu tuneliu. Apie Nemuno salą irgi kuriamas panašus mitas ir dalis žmonių juo patikėjo, - sakė ilgametis Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas.
Gandai pasiekė net premjerą
Įtarimai, kad Nemuno saloje gali būti užkasta pavojingų atliekų, pasiekė net aukščiausius šalies vadovus. Grupė Seimo narių kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir premjerą Gediminą Kirkilą. Tiesa, parlamentarai naujų faktų, išskyrus kai kurias žiniasklaidoje iškeltas versijas, nepateikė.
"Pasirodę pranešimai sujaudino kai kuriuos buvusius "Bakterinių preparatų darbuotojus. Jie kreipėsi į mane. Konkrečių faktų, kad saloje buvo laidotos atliekos, neišgirdau. Dėl to ir kreipėmės į Aplinkos ministeriją bei premjerą, - tikino Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Savivaldybės administracija viešai paskelbė prieš keletą metų Nemuno saloje atliktus dirvožemio tyrimus. Juose būsimųjų sporto rūmų vietoje jokių pavojingų medžiagų neaptikta. Tačiau kai kurie politikai ir specialistai iškart suabejojo, ar minėtų tyrimų pakanka. Kai kurie tikino, kad būtina ištyrinėti vos ne kiekvieną salos centimetrą.
Rengiasi papildomiems tyrimams
Dabar Savivaldybė žada tartis su Visuomenės sveikatos centro specialistais, kad Nemuno saloje būtų atlikti papildomi bakteriniai ir toksinių medžiagų tyrimai. Jie turėtų padėti galutinį tašką, kol kas itin mistifikuotoje istorijoje.
"Neabejoju, kad ir po naujų tyrimų vis tiek liks mitas apie pavojingas atliekas. Atsiras žmonių, kurie bandys užginčyti ir šį tyrimą. Manau, kad Nemuno salą bandoma paversti pavojinga vieta dėl vienintelės priežasties - sutrukdyti arenos statybai, - sakė Aplinkos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė.
Komentarai
Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.