Arenos statytojai numetė paslapties skraistę

Ilgai tylėjusi Prancūzijos kompanija viešai pareiškė, kad arena Nemuno saloje Kaunui kainuotų beveik pusę milijardo litų

"Bouygues Batiment International”, ketinanti statyti sporto areną Nemuno saloje, teigia padariusi viską, kad būtų galima pasirašyti koncesijos sutartį ir imtis statybos darbų. Vakar vykusioje spaudos konferencijoje pirmą kartą viešai įvardyta suma, kiek Kaunui kainuotų šis projektas.

Ragina nepanikuoti

Prancūzijos kompanija ir Kauno "Žalgirio” klubas žurnalistams pagaliau atskleidė pagrindines projekto detales. Kaip teigė "Bouygues Batiment International” (BBI) projekto vadovas Fransua Legrenas, pramogų ir sporto arenos statyba Kauno miesto savivaldybei kainuotų ne daugiau kaip 141 mln. eurų (486,8 mln. litų). Tiek reikėtų sumokėti per 25 metus, po to arena taptų miesto savivaldybės nuosavybe.

Jeigu bus pasirašyta koncesijos sutartis, miestas iš karto turės sumokėti 6,1 mln. eurų (21 mln. litų) pradinį įnašą.

Investicijų ir statybų periodu savivaldybė per mėnesį turėtų mokėti po 475 tūkst. eurų (1,64 mln. litų). Tikimasi, kad statybos ir baigiamieji darbai truktų iki 27 mėnesių. Atidarius areną, savivaldybė kas metus turėtų mokėti 5,2 mln. eurų (17,9 mln. litų) koncesijos mokestį.

"Taip pat miestui būtina valstybės parama. Panikuoti nereikia, galima panaudoti ES fondus”, - sakė F.Legrenas. Prancūzai tikisi, kad valstybės parama - ES fondų ir Vyriausybės lėšos - arenai siektų apie 50 mln. eurų (172,6 mln. litų). Kūno kultūros ir sporto departamentas iš ES fondų Kauno arenos projektui yra numatęs skirti 50 milijonų litų.

Po 25 metų rūmai atitektų savivaldybei

F.Legrenas vakar teigė, kad arenos statybos sąmata - apie 98 mln. eurų (338 mln. litų). "Ši suma paremta Lietuvos statybos bendrovių apklausomis. Manome, kad ją dar galima sumažinti”, - teigė jis.

Prancūzai pažymėjo, kad visi skaičiavimai yra su pridėtinės vertės mokesčiu, todėl dalis sumokėtų pinigų vėliau grįžtų atgal į miesto biudžetą. "Vienas mūsų tikslų - įtikinti bankus, kad gautume paskolas”, - sakė F.Legrenas.

Projektą įgyvendintų naujai sukurtas konsorciumas, kuriame 80 proc. akcijų turėtų Kauno "Žalgiris”, o 20 proc. - BBI. Šios įmonės įstatinis kapitalas būtų 10 mln. eurų. Konsorciumas sudarytų koncesijos sutartį su savivaldybe, kuri 25 metus mokėtų koncesijos mokestį.

Statyboms 5 proc. lėšų skirtų naujas konsorciumas, o 95 proc. lėšų sudarys bankų paskolos. Dėl paskolų tariamasi su Airijoje įsikūrusiu banku "Depfa” ir "SEB Vilniaus banku”.

Projekto bendrovė pasirašytų sutartis su BBI dėl statybos darbų, 12500 vietų arenos nuomos sutartį - su "Žalgiriu”. Objekto operatoriumi taptų didžiausias Europoje sporto ir renginių arenų operatorius "SMG Europe”. Operatorius valdytų areną ir užtikrintų, kad po 25 metų ji bus perduota miestui geros būklės.

Neigia viską slėpę

BBI atstovai teigė, kad yra pasirengę pasirašyti koncesijos sutartį. F.Legrenas atmetė priekaištus, kad bendrovė slėpė projekto detales nuo visuomenės. "Mes negalėjome kalbėti tiksliai, kol su savivaldybe nebuvome sutarę dėl pagrindinių projekto principų. Ilgai nieko nekalbėjome, nes dirbome”, - teigė jis.

Prancūzijos bendrovės atstovai kalbėjo, kad derybų konfidencialumas yra normali praktika tokio lygio derybose, kai siekiama, kad konkurentai nepavogtų idėjų.

Anot jų, kiekvienas tarybos narys galėjo susipažinti su visais koncesijos dokumentais, todėl prancūzams kėlė nuostabą kaltinimai, kad bendrovė slepia derybų rezultatus nuo visuomenės.

"Jie aiškino, kad negali nieko kalbėti apie derybas su prancūzais, nes pasirašė konfidencialumo sutartį. Bet tai nebuvo įslaptinti dokumentai. Tačiau politikai plėšė lapus, darė šou prieš artėjančius rinkimus”, - tikino G.Navikauskas.

Statė įspūdingus objektus

BBI apyvarta 2005 metais siekė 23,5 milijardo eurų. Kompanijoje dirba 113 tūkst. žmonių. BBI rekonstravo "Stade de France” stadioną, statė Budapešto universalią areną, Paryžiaus "La Grande Arche la Defence”, Prahos oro uostą, tunelį po Lamanšo sąsiauriu ir daugelį kitų žinomų objektų. Šiuo metu kompanija vykdo apie 500 įvairių projektų, kurių vertė siekia nuo 100 tūkstančių iki 1 milijardo eurų.

Kauno arenos projektą kūrė garsus Prancūzijos architektas Mišelis Režembalis, Lietuvoje jam talkina architekto Gintauto Natkevičiaus studija.

Architektas G.Natkevičius pažymėjo, kad statomas objektas nebus tik sporto rūmai. "Tai multifunkcinė arena, kurioje vyks ne tik sporto varžybos, bet ir koncertai, simpoziumai, teatro spektakliai ir pan. Šiam objektui Nemuno sala tinkama vieta”, - teigė architektas.

Galėtų koncertuoti net Madona?

"Žalgirio” klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas teigė, kad nieko panašaus Lietuvoje dar nėra statyta. "Kai kurie klausia, ar miestas negalėtų paimti paskolą ir pats pigiau pastatyti areną? Visų pirma, Kaunas negalėtų skolintis tokių sumų. Antra, tokiam projektui reikalingas patikimas partneris, kuris galėtų gauti bankų paskolas. Apie prancūzų kompanijos patikimumą kalba jų įgyvendinti projektai”, - kalbėjo G.Navikauskas.

Jis paminėjo neseniai BBI pastatytą Budapešto areną, kuri kainavo 130 mln. eurų. "Per dvejus metus joje jau koncertavo ir Madona, ir Robis Viljamsas. Manote, kad Madona negali pas mus atvykti? Jai nesvarbu, kur dainuoti, svarbu, kad būtų tinkama salė. Tam reikalingas patyręs operatorius, kaip "SMG Europe”, kuris organizuoja net olimpiadas. Ši arena Kaunui nebūtų nuostolinga, kaip atsitiko Vilniuje ir Šiauliuose, kur nepradėjus veikti rūmams operatorius jau prašo miesto subsidijų”, - sakė G.Navikauskas.

A.Rakausko pasiūlymą vadina blefu

"Žalgirio” atstovas skeptiškai vertina verslininko Augustino Rakausko pasiūlymą areną statyti šalia greitkelio. "Šis pasiūlymas atsirado tik tam, kad atsirastų. Iš pradžių A.Rakauskas kalbėjo apie 5 tūkst. vietų areną, paskui - apie 8 tūkst., dar vėliau - 10 tūkst. vietų. Kai pernai Arvydas Sabonis su juo susitiko ir paklausė dėl arenos, A.Rakauskas patikino, kad jos neketina statyti. Esu įsitikinęs: jeigu nebus statoma arena Nemuno salėje, Kaune apskritai nebus naujų rūmų”, - emocingai kalbėjo G.Navikauskas.

G.Navikauskas ramino, kad arenos nebaigus statyti iki 2009 metų rudens, "Žalgiris” nepraras teisės žaisti Eurolygoje: "Manau, kad A.Sabonis galėtų įkalbėti Eurolygą atidėti terminą, jei sporto rūmai būtų jau statomi.”

Nutraukus derybas lauktų nuostoliai

BBI atstovų klausta, kokios pasekmės lauktų Kauno miesto savivaldybės, jei būtų nutarta nutraukti derybas. "Tokiu atveju, jei kuri nors šalis nepagrįstai nutrauktų derybas, kita galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo”, - sakė BBI atstovaujanti advokatė Dalia Tamašauskaitė. F.Legrenas tik kelis kartus paprašytas nurodė, kad nuostoliai siektų apie 1 mln. eurų. "Tačiau apie tai negalvojame”, - sakė jis. G.Navikauskas pridūrė, kad "Žalgiris” taip pat patirtų nuostolių, nes samdė konsultantus.

Anksčiau Kauno miesto derybininkai tarybos nariams uždarame posėdyje pateikė rengiamos koncesijos sutarties duomenis. Tuomet buvo pasakyta, kad 5,2 mln. eurų koncesijos mokestį miestas mokėtų tokiu atveju, jei bus gauta pakankamai paramos iš Vyriausybės ir ES fondų. Kitu atveju savivaldybės našta padidėtų dvigubai arba projekto nepavyktų įgyvendinti. Tada Prancūzijos kompanijai liktų 6,1 mln. eurų pradinis įnašas.

Meras optimizmo nepraranda

F.Legrenas sakė tikįs, kad naujos kadencijos taryba ir nauja derybininkų grupė tęs pradėtą darbą. Vakar BBI atstovai susitiko su miesto tarybos nariais, kuriuos įtikinėjo pritarti koncesijos sutarčiai. "Norime jiems viską išaiškinti, kad neliktų vietos nepagrįstoms kalboms ir spekuliacijoms”, - sakė F.Legrenas.

Meras Andrius Kupčinskas vakar prancūzams patvirtino, kad bus keičiama derybų grupė. "Mes pasakėme, kad atsakomybės imsis meras, pavaduotojai, teisininkai. Prancūzams garantavome proceso tęstinumą, nes miestui arena reikalinga. Tikiuosi, kad derybos nebeužsitęs ilgai. Nurodyta suma galės tik mažėti. Derybos gali užtrukti dėl techninio projekto ir finansinių įsipareigojimų skaičiavimo metodikos”, - sakė A.Kupčinskas.