"Aš norėčiau": karjeroje tašką padėjęs Lukauskis puoselėja naują svajonę

Tikras ilgaamžiškumo etalonas Mindaugas Lukauskis balandžio 18-osios vakarą sužaidė paskutines savo karjeros rungtynes, rašo Krepšinis.lt.

Tą penktadienio vakarą 45-erių metų veterano atstovaujama Birštono „Milasta“ krito Regionų krepšinio lygos (RKL) ketvirtfinalyje. Birštoniečiai svečiuose 79:91 nusileido Vytauto Didžiojo universiteto studentus, pralaimėjo seriją 1-3 ir baigė savo sezoną.

Mindaugas, kuriam gegužės 19-ąją stuktels 46-eri, tame mače per 34 minutes surinko 12 taškų (4/6 dvitaškiai, 1/4 tritaškis, 1/1 bauda), 3 atkovotus kamuolius ir 2 rezultatyvius perdavimus.

Bet šiemet jam turbūt daugiau emocijų suteikė ne paskutinės rungtynės, o vasario 21-osios kontrolinis susitikimas su Kėdainių „Nevėžiu“: aikštėje 45-erių M. Lukauskis žaidė kartu su 15-mečiu sūnumi Luku.

LKL žaidžiantis „Nevėžis“ laimėjo 115:76 (25:17, 30:18, 28:27, 32:14), o „Milastos“ gretose M. Lukauskis pasižymėjo 8, o L. Lukauskis – 3 taškais.

Lukas iki šiol tobulėjo Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), kur atstovavo Vilniaus KM, tačiau vasarį buvo registruotas ir RKL kovoms, kuriose debiutavo kovo 1-ąją.

Per kone 30 ant parketo praleistų sezonų jis dusyk pasidabino šalies čempionato aukso medaliu, triskart BBL auksu, du kartus į viršų kėlė Europos taurės, sykį – Karaliaus Mindaugo taurės pagrindinį trofėjų, tapo NKL čempionu ir LKL tritaškių konkurso nugalėtoju.

Laidoje „7bet-Krepšinio zona“ viešėjęs M. Lukauskis pasidalino mintimis apie įspūdingos karjeros metus, ateities planus ir puoselėjamą svajonę.

Ugdo jaunąją pamainą

– Kodėl būtent dabar nusprendei baigti karjerą, kuomet greitai tau sukaks 45-eri?, – paklausė laidos vedėjas Vaidas Čeponis.

– Tai brendo su laiku. Pernai teko žaisti NKL pirmenybėse, laimėjome lygą. Turėjau svajonę sužaisti su sūnumi, tai pastūmėjo tęsti karjerą dar bent vieną sezoną.

Regionų krepšinio lygoje žaidžianti Birštono komanda pasikvietė, priėmė, sudarė visas sąlygas ir padėjo įgyvendinti svajonę, kuri kažkada atrodė nereali. Pavyko tą padaryti, atėjo laikas užbaigti tą gražią karjerą.

– Pabodo, neliko sveikatos? Kodėl, pavyzdžiui, nežaidei iki 50-ies?

– Sveikatos buvo, galėčiau ne metus ir ne dvejus žaisti, ypač Regionų lygoje ar NKL. Bet tie visi važinėjimai, kelionės jau vargino.

Būdavo grįžti po rungtynių naktį, kitą dieną vėl su krepšiu važiuoji, jei papuldavo dvigubas savaitgalis. Tas tikrai vargino. Tai buvo viena priežasčių, kad jau pakanka krepšinio. Yra ir kitų veiklų, ateina laikas, kai reikia profesionalų krepšinį pastumti į šoną.

– Ar visai nebežaisi krepšinio, ar gal kas kvietė į veteranų pirmenybes ar pažaisti 3 prieš 3?

– Turėjau pasiūlymų jungtis prie trijulių krepšinio, bet man nelabai patinka. Ne pati sporto šaka, bet žaidimo stilius man nepriimtinas. Daug fizinio kontakto, daug jėgos, man tai nėra prie širdies.

Bet niekada negali sakyti „ne“, kas žino, gal vieną dieną žaisiu 3 prieš 3.

– Koks tas jausmas baigus karjerą? Ar nesijaus vidinė tuštuma kai po bene tris dešimtmečius trukusios karjeros neliks įprastos krepšinio rutinos?

– Nemanau... Aišku,