Aštrių klausimų sulaukęs Kurtinaitis kirto atgal: kodėl tik tokius žaidėjus turime?
Po skaudaus pralaimėjimo Turkijai Rimas Kurtinaitis prieš gyvybiškai svarbų mačą su Bosnija ir Hercegovina sulaukė tikro žurnalistų klausimų šturmo, rašo "Delfi Sportas".
Lietuvos rinktinės stratego buvo tiesiai klausiama, ar jis patenkintas pasiruošimu rungtynėms, kodėl turkai paprastais deriniais draskė lietuvių gynybą ir ar po šio atrankos lango treneris vėl svarstys trauktis.
Didėjant spaudimui, vis aštresni darėsi ir R. Kurtinaičio atsakymai. Turkų pranašumą jis aiškino NBA klasės žaidėjais ir Lietuvos rinktinei trūkstamu fiziškumu, pasiūlė kelti klausimą, kodėl turime tokius krepšininkus, o pasiteiravimą apie savo savijautą pavadino juokingu.
– Ar jau spėjote šiek tiek atsigauti po rungtynių su Turkija? Ar buvo laiko pailsėti?
– Nebuvo. Na, kaip buvo laiko pailsėti? Nebuvo, bet tokios taisyklės – žaidžiame pagal jas.
– Treneri, jau rytoj laukia Bosnija ir Hercegovina. Kokie esminiai akcentai prieš šias rungtynes? Kokių idėjų pasisėmėte iš bosnių mačo su Italija, vykusio tą pačią dieną kaip ir mūsiškis?
– Pasisėmėme. Jie labai stiprūs po krepšiu. Rungtynėse su italais atkovojo net 18 kamuolių puolime. Tai yra ir mūsų problema, nes fiziškai jie galingesni. Viską sudėliojome taip, kad apgintume savo krepšį. Kaip pavyks, bus matyti.
– Bosnių tritaškių procentas rungtynėse su Italija nesiekė nė 20 proc. – buvo 18 proc. Ar dėl to galėsite šiek tiek daugiau rizikuoti ir aukštaūgiais labiau padėti baudos aikštelėje?
– Padėti padėsime, bet nemanau, kad... Gal jų procentas toks buvo todėl, kad italai neleido laisvai mėtyti. Jie bandė uždaryti ir vidų, nors tai jiems nepavyko, o Bosnijai nepavyko pataikyti tritaškių. Mes esame pasiruošę, turime planą. Kažkokių specialių rizikų dėl tritaškių nebus.
Dažniausiai, kai rizikuoji, sakai: „Na, su mumis tai pataikys.“ Nenoriu šitų dalykų. Apskritai rizikuoju minimaliai. Jei kažką ir darau, tai labai minimaliai. Žaisime, žinome, kokios svarbos tai rungtynės. Pasakėme žaidėjams, kokios svarbios šios rungtynės, ir eisime kautis.
– Treneri, po rungtynių jau turėjote treniruotę ir galėjote daugiau pasikalbėti su žaidėjais. Kiek jie turi sportinio pykčio po pralaimėjimo, kuris niekam nepatiko?
– Negalėčiau pasakyti, kad vieniems patiko, o kitiems nepatiko. Aišku, niekam nepatiko. Žaidėjai įpykę, gerai dirba. Su jais viskas gerai. Neturiu jokių problemų ir jokių klausimų.
Esmė yra ta, kokius turime žaidėjus. Šie vyrai gerai dirba. Jeigu turėtume šiek tiek daugiau laiko, o ne savaitę pasiruošimo... Aš net neabejoju, jeigu čia kur nors žaistume kokioje nors lygoje... Bet dabar laiko mažai, todėl reikia sudėti tam tikrus akcentus.
Kai turi NBA klasės žaidėjus, kuriems netrūksta įdirbio, gali pasakyti vieną žodį ir jie supras – tada yra kur kas lengviau. Bet turime tai, ką turime. Nesiruošiu skųstis ar dejuoti. Žaisime su tais, kuriuos turime. Vyrai kaunasi. Kaip pavyks, bus matyti.
Jokių pretenzijų neturiu net ir po rungtynių su Turkija, nes padarėme tai, ką galėjome. Toks buvo mūsų pajėgumas žaidžiant su turkais. Dabar žiūrėsime. Rytoj dar turime rungtynes.
– Sąžiningai įvertinęs rungtynių įrašą, ar esate patenkintas tuo, kaip pasiruošėte mačui su turkais? Turėjote dvi savaites, bet atrodė, kad turkai paprastais deriniais, kuriuos Atamano žaidime matėme milijoną kartų, durstė gynybą kaip norėjo.
– Durstė, ne? Na tai... O bent jau pavardes žinai, kokie ten žaidėjai žaidžia ir kokio jie lygio?
– Žinome.
– Nu, ir ką? Ten yra šeši vienaip ar kitaip su NBA susiję žaidėjai. Vieni žaidė, kiti žaidžia. Tai yra viena. Mes tokių žaidėjų neturime. Neturime tokių kūnų, neturime tokio fiziškumo. Nesakyčiau, kad tai yra mūsų bėda. Kaunamės su tuo, ką turime.
Gal kitaip formuluočiau klausimą – kodėl tik tokius žaidėjus turime? Turime, ką turime, ir aš sakau, kad jokių priekaištų neturiu. Kaip pasiruošėme rungtynėms? Taip, kaip pasiruošėme. Darome viską, ką galime, atiduodame savo maksimumą, o kaip pavyks, bus matyti. Rytoj dar turime rungtynes.
– Kalbant apie situacijas rungtynėse su Turkija, Ąžuolas buvo dvigubinamas ar net trigubinamas. Bosniai potencialiai gali taikyti tą patį. Ar pasiruošėte kokių nors papildomų sprendimų?
– Taip, esame pasiruošę. Turkai labai gerai gynėsi. Jiems pavyko susitvarkyti su Ąžuolu, bet po tų rungtynių padarėme išvadas. Būsime kitokie.
– Bosniai, atrodo, neturi tokių pajėgių gynėjų kaip turkai ir žaidžia šiek tiek kitaip. Ar rungtynės gali skirtis būtent todėl, kad jie neturi tokių perimetro vedlių?
– Greičiausiai skirsis, bet ne vien dėl to. Turkija yra gera komanda. Manau, kad šiuo metu ji yra viena dominuojančių pasaulio komandų. Turkai sužaidė labai geras rungtynes. Kaip dabar sužais bosniai, pamatysime rytoj. Ką galiu pasakyti prieš rungtynes?
– Tačiau tos skylės gynyboje rungtynėse su turkais atrodė kaip nesusikalbėjimas.
– Nemanau, kad tai buvo nesusikalbėjimas. Yra klasė ir yra klasė. Kai kažkada kas nors dengdavo Arvydą Sabonį, turbūt irgi būdavo daug „nesusikalbėjimo“, nes tai buvo Arvydas Sabonis. Dabar turime tokius žaidėjus, kokius turime. Kažkiek klystame, kažkiek stengiamės. Negaliu prikišti, kad nesistengiame. O kad pasitaiko klaidų – taip, jų būna.
– Paminėjote žaidėjų klasę. Jusufas Nurkičius rungtynėse su Italija dominavo. Kaip rytoj reikės jį stabdyti?
– Mes žinome, kaip, ir esame pasiruošę. Dabar pasakyti, kaip reikės jį stabdyti? Iš kur – iš Bosnijos ar iš kur? Esame pasiruošę. Ką aš dabar pasakysiu? Kaip dengsime, nuo ko padėsime? Ar būtent tai norite sužinoti? Štai, turiu pasiruošimo planą, jeigu reikia (rodo popierių).
– Treneri, esate rinktinės galva ir strategas. Kaip pats, kaip žmogus, jaučiatės, kai tenka atlaikyti visuomenės spaudimą ir nepasitenkinimą rezultatais?
– Na, kaip jautiesi, kai kas nors miršta? Juk nesijauti gerai. Tokie jūsų klausimai man net juokingi. Gal kalbėkime apie krepšinį. Ar apie mano savijautą kalbame? Nes dabar tik: „Kaip jautiesi? Ar gera, kai pralaimėjai?“
Na, kaip jautiesi, kai pralaimėjai? Visas mano gyvenimas buvo pergalės, todėl kai pralaimiu, man negerai. Kartais net ir laimėjęs nesijauti gerai, jeigu laimi ne ta linkme, kuria ruošeisi. Visko būna.
Kaip ir visi Lietuvos žmonės, jaučiuosi negerai, kai pralaimime. Norime laimėti.
– Rugpjūčio pradžioje buvote padėjęs atsistatydinimo pareiškimą ant stalo, bet galiausiai likote, nes nebuvo rasta, kuo jus pakeisti. Ar po šio lango iš naujo apie tai galvosite?
– Bus matyti.
Komentarai
Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.