Aštuntosios pasaulio lietuvių žaidynės – atidarytos

Vilniaus Kalnų parke įvyko šventinis aštuntųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymas.

Šventiniai renginiai prasidėjo šv. mišiomis Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kur buvo pašventinta ir žaidynių vėliava. Po mišių žaidynių dalyvių delegacijos iš Katedros aikštės spalvinga eisena patraukė į Vilniaus Kalnų parką.

Eisenos, lydimos Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestro, priekyje su Lietuvos trispalve rankose žengė olimpinis krepšinio čempionas Modestas Paulauskas.

Dar šeši olimpiniai čempionai nešė didžiąją VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynių vėliavą – slidinėjimo čempionė Vida Vencienė, krepšinio čempionė Vida Beselienė, plaukimo čempionė Lina Kačiušytė, baidarių ir kanojų irklavimo čempionas Vladislavas Česiūnas, plaukimo čempionas Robertas Žulpa, dviračių sporto čempionas Gintautas Umaras.

Po jų žygiavo 16 užsienio valstybių – Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Didžioji Britanijos, Estijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos užsienių lietuvių delegacijos, o eisenos gale žengė žaidynių šeimininkė – Lietuva.

Šventė Kalnų parke prasidėjo žaidynių deglo įnešimu. Lydimi rokerių ant motociklų į Kalnų parką įbėgo Lietuvos bėgimo asociacijos nariai.

Deglą, ryte uždegtą Kaune prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir per dieną bėgikų neštą per visas buvusias Lietuvos sostines – Kauną, Kernavę, Trakus – asociacijos prezidentas Romas Bernotas perdavė pirmajam – Argentinos atstovui.

Iš rankų į rankas apkeliavęs visas delegacijas, deglas pasiekė olimpinę čempionę šaulę Dainą Gudzinevičiūtę – ji ir uždegė aukurą Kalnų parke. Skambant Lietuvos himnui į padangę pakilo Lietuvos ir žaidynių vėliavos.

Žaidynių dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kuris yra VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynių globėjas.

„Ši lietuvių žaidynių tradicija gyvavo ir toli nuo Lietuvos – nuo Toronto iki Adelaidės ir galiausiai grįžo į Lietuvą. Nuoširdžiai dėkoju jums už tą svarbų darbą, atliekamą tautinėse bendruomenėse – skleidžiamus pagarbos, tolerancijos, teisingumo ir sąžiningumo principus. Šios vertybės vedė mus kelyje į Lietuvos laisvę, jos įkvepia sportininkus, džiugina gausius sporto gerbėjų būrius ir tęsia Lietuvos ateities kelią“, – sakė Prezidentas.

Prezidento mintys ir žodžiai netrukus buvo palydėti ir konkrečiais veiksmais. Pagrindinio žaidynių rėmėjo banko „Snoras“ viceprezidentas Naglis Stancikas pakvietė į sceną JAV delegacijos vadovą Lauryną Misevičių atsiimti specialaus banko įsteigto prizo gausiausiai užsienio lietuvių delegacijai – „Už Lietuvą pasaulyje“.

Delegacijos, kurios gretose 97 dalyviai, vadovas, laikydamas prizą rankose, pripažino: „Nors esame didžiausia, bet pati organizuočiausia ir labiausiai susitelkusi – Kanados delegacija“. Ir perdavė šį prizą vos dviem dalyviais mažiau turinčiai Kanadai...

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Algirdas Raslanas simboliškai paskelbė VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynių pradžią.

Prasidėjo meninė atidarymo dalis. VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynės skirtos Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio ir „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” programoms, todėl atidarymo metu meninėmis-simbolinėmis priemonėmis „keliavome“ per didingą Lietuvos istoriją, kuri nuosekliai vedė mūsų tautą iki šiuolaikinių pasiekimų, skatino tautinės savimonės ir sporto dvasios išsaugojimą, įkvėpė tokius renginius, kaip pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurios suburia lietuvius iš tolimiausių pasaulio kraštų. Koncertavo valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, kurio atliekami kūriniai simbolizavo archajinius laikus ir lietuviško kaimo tradicijas.

Į „Lietuvos“ pasirodymą įsiterpė Lietuvos galiūnai, kurie demonstravo lietuvišką jėgą varžydamiesi, kas daugiau iškels lietuvaičių. Riterių parodomasis turnyras papasakojo apie viduramžius, prieškario Lietuvą priminė VRM reprezentacinio pučiamųjų orkestro atliekami kūriniai.

Galiausiai, skambant šiuolaikiniu lietuvių sporto himnu tituluojamai dainai „Trys milijonai“, Kalnų parko aikštę užliejo jaunųjų sportininkų būrys – futbolo, lengvosios atletikos, teniso, krepšinio ir kitų sporto šakų jaunieji atstovai žaismingai ir įdomiai bandė pristatyti savo mėgstamą sporto šaką. Jų pasirodymą užbaigė masinis gimnasčių pasirodymas.