Atsakymai iš pirmų lūpų: kodėl žinomi Lietuvos treneriai vis dar neturi darbo?

Liepa jau įpusėjo, o krepšinio rinkoje vis dar galima rasti daug žymių Lietuvos strategų, kurie dar nežino, ką veiks kitą sezoną. Naujienų portalas Alfa.lt nutarė sudaryti žinomų trenerių sąrašą ir šviežiausias naujienas sužinoti iš pirmų lūpų.

Paaiškėjo, kad bronzos medalius iškovojęs ir su treneriu Dainiumi Adomaičiu atsisveikinęs Utenos „Juventus“ nė nebandė kalbėtis su Lietuvoje dirbti norą viešai pareiškusiu Kęstučiu Kemzūra. Uteniškių skambučių taip pat tikina nesulaukę Darius Maskoliūnas, Antanas Sireika, Kazys Maksvytis ir Valdemaras Chomičius.

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) trenerių dar neturi 3 klubai – Alytaus „Dzūkija“, Kėdainių „Nevėžis“ ir „Juventus“. Panašu, kad minėti treneriai kitąmet darbuosis už Tėvynės ribų.

Metai be krepšinio žlugdė psichologiškai

Dvejus metus iš eilės Čekijos čempionu su Nymburko ČEZ tapęs Kęstutis Kemzūra teigia, kad dabar teikia prioritetą darbui Lietuvoje, tačiau pabrėžia, kad šio noro neabsoliutina.

„Yra toks noras, bet gyvenime ne visada būna taip, kaip nori. Nėra labai keista, kad vis dar esu be klubo. Visur yra didelė konkurencija. Gali nutikti visaip. Gal bus taip, kad nesurasiu pasiūlymo, kuris bus įdomus. Kita banga prasideda nuo Naujųjų – kažkam nepasiseka, kažkas nori permainų ir pan. Suprantu, kad užsienyje dažniausiai uždirbi daugiau. Namuose atlygis ir sąlygos, sakykime, gali būti kuklesnės, bet visa tai kompensuoja buvimas Lietuvoje. Iš „Juventus“ jokio pasiūlymo nesu sulaukęs. Kaip sakiau, galbūt tas įdomesnis ir patrauklesnis pasiūlymas bus užsienyje. Mano noro dirbti Lietuvoje nereikia priimti tiesiogiai. Esu atviras visiems pasiūlymams“, – teigė pasaulio bronzą su rinktine 2010 m. iškovojęs treneris.

Tuo metu D. Maskoliūnas vasaras leidžia Lietuvos rinktinės trenerių štabe, o dalį praėjusio sezono dirbo Sopoto „Trefl“. Vasaros pradžioje buvo pasirodę pranešimų, kad stratego paslaugomis domisi Panevėžio „Lietkabelis“, tačiau susitarimo pusėms pasiekti nepavyko. Treneris pripažįsta, kad vis dar yra laukia.

„Nėra didelio skirtumo, ar dirbti Lietuvoje, ar svetur. Laukiu pasiūlymų, tai, ką turiu, dabar manęs netenkina. Visi nori treniruoti „Barceloną“, „Real“ arba dar kažką. Tas pats ir Lietuvoje – treneriai nori dirbti „Žalgiryje“, „Lietuvos ryte“, „Neptūne“, tačiau tos pozicijos jau užimtos. „Juventus“? Klubas turi vadovybę ir ji renkasi trenerius. Su Utenos klubo vadovais nesu bendravęs. Ar įmanomas variantas, kad visai niekur nedirbsiu? Nežiūriu taip toli“, – nukirto D. Maskoliūnas.

2014–2015 m. Algirdui Braziui buvo pirmieji metai karjeroje, kai kaunietis netreniravo jokios komandos. Specialistas teigia, kad pastarieji metai buvo itin sunkūs psichologiškai, taip pat, kad ši situacija dabar tikrai nepasikartos.

„Su amžiumi, jeigu yra galimybė, norisi būti arčiau namų. Tai tikrai svarbus dalykas. Mane asmeniškai labiau traukia rytinė pusė – Lenkija, Rusija, anksčiau būdavo Ukraina. Puikiai žinau tų kraštų žmonių mentalitetą, todėl galiu ne tik treniruoti komandą, bet ir gyventi visavertį gyvenimą, nes žinau tos šalies kalbą. Aišku, labai svarbu lygis, kuriame klubas žaidžia, be abejo, svarbi ir finansinė pusė. Šiuo metu situacija tokia, kad trenerių rinka užpildyta. Sudėtinga rasti klubą, kuris tave tenkintų. Ukrainos krepšinio praktiškai neliko, Rusija į lietuvius trenerius po politinių įvykių taip pat pradėjo žiūrėti šalčiau. Lenkijoje tų klubų nėra daug, ir ta rinka labai maža. Lietuvoje tų komandų, kur yra normali finansinė situacija, taip pat nėra daug. Dabar vyksta bendravimas su agentu, klausimas yra atviras. Praėjęs sezonas buvo pirmas, kai turėjau priverstines atostogas. Nemanau, kad situacija pasikartos. Ieškosiu variantų, nes metus prabuvus be darbo yra labai sunku psichologiškai. Nekalbu apie finansinius dalykus. Pajutau, ką reiškia būti be darbo, sėdėti namuose ir tik stebėti, kaip dirba kiti. Sunku su tuo gyventi. Tikrai kažkur dirbsiu“, – neabejojo A. Brazys.

Judės į egzotišką krepšinio šalį?

Su „Neptūnu“ Eurolygoje praėjusį sezoną debiutavęs Kazys Maksvytis šiuo metu atostogauja užsienyje ir ilsisi nuo kamuolio bumbsėjimo. Vis dėlto treneris atskleidė, kad jau yra gavęs finansiškai patrauklų pasiūlymą iš egzotiškos krepšinio šalies:

„Kažkoks judėjimas vyksta ir šiai dienai yra finansiniu požiūriu gana patrauklus pasiūlymas iš ne krepšinio šalies rinkos. Aišku, jeigu parodyčiau entuziazmą, į naują klubą galėčiau išvykti jau rytoj. Kol kas neskubu rinktis, atostogauju ir laukiu, kol turėsiu šansą išvykti į didesnes krepšinio tradicijas turinčias šalis. Šansai dirbti Lietuvoje kasdien mažėja. Visi didieji klubai jau turi trenerius, o su „Juventus“ jokio kontakto nebuvo. Žinau tik tai, kad tikrai negaliu sau leisti prabangos ilsėtis ir noriu tobulėti.“

Į Europos krepšinio viršūnę rinktinę 2003-iaisiais atvedęs Antanas Sireika tvirtina, kad nebuvo sulaukęs jokio „Juventus“ pasiūlymo. Svajonę prisivilioti šį trenerį ne kartą yra deklaravęs buvęs A. Sireikos auklėtinis, dabar Utenos klubo prezidentas Žydrūnas Urbonas.

„Konkrečiai į mane „Juventus“ nesikreipė, todėl nieko tuo klausimu mąstyti negaliu. Labai malonu, kad buvęs auklėtinis Ž. Urbonas atiduoda jėgas krepšiniui, yra klubo prezidentas, gyvena krepšiniu, yra puikus žmogus ir buvo puikus žaidėjas. Bet tai įtakos man dirbti Utenoje šiuo metu neturi. Mes dabar nebendraujame. Dar nesijaučiu senas ir dar tikrai norėčiau kažkur dirbti. Labai rimto pasiūlymo dar nėra, nerimtų, žinoma, yra. Abejoju, ar liksiu Lietuvoje“, – kalbėjo A. Sireika.

Valdemaras Chomičius, dar vienas Lietuvos rinktinės trenerių štabo narys, Dniepropetrovsko „Dnipro“ praėjusį pavasarį atvedė į dar neregėtas aukštumas – klubas pasiekė Ukrainos čempionato finalą. Pavydėtinu apsukrumu garsėjantis treneris atskleidžia, kad jo paslaugomis pastaruoju metu domėjosi Klaipėdos „Neptūnas“, o jo ateitis paaiškės artimiausiomis savaitėmis.

„Su „Dnipro“ dar nesu pasirašęs naujo kontrakto, bet aš ir neskubu. Šiuo metu abejoju, nes neaišku, kas ten kaip vyksta. O vyksta neramumai. Artimiausiomis dienomis turbūt bus naujienų. Pirmiausia turi apsispręsti Ukrainos krepšinio federacija – kokia bus lyga, kokios komandos joje žais. Svarbu turėti darbą, kuriame galiu save realizuoti. Man patinka komandoje turėti jaunų žaidėjų. Dabar kai kurie tingi dirbti, o aš stengiuosi parodyti, kad tik sunkus darbas gali atnešti rezultatų. Labai malonu juos pamatyti sezono pabaigoje. Dabar klausimas kyla toks, ar sugebėsime išlaikyti buvusį ekipos branduolį. Du žaidėjai jau išėjo. Šiai dienai Superlygoje yra likusios 4–5 komandos, kurios gali žaisti. Įdomus reiškinys ir tas, kad Čerkasų klubas savo noru pasitraukė iš lygos. Pastaruosius dvejus metus treniravomės sporto mokykloje, neturėjome sąlygų dirbti individualiai ir taip toliau. Vėliau klubas surado lėšų ir salė buvo suremontuota. Dabar viską turime – štanginę, baseiną, reabilitacijos centrą. Pasiūlymai iš Lietuvos? Kalbos vyko tik su „Neptūnu“. Jeigu neliksiu Ukrainoje, tikrai blogiau nebus. Turiu mažą dukrą ir dėmesį skirsiu jai“, – užbaigė V. Chomičius.

Žinomi Lietuvos treneriai, kurie vis dar neturi darbo:

Kęstutis Kemzūra (praėjusį sezoną dirbo Nymburko ČEZ),

Kazys Maksvytis (praėjusį sezoną dirbo Klaipėdos „Neptūne“),

Darius Maskoliūnas (dalį praėjusio sezono dirbo Sopoto „Trefl“),

Valdemaras Chomičius (praėjusį sezoną dirbo Dniepropetrovsko „Dnipro“),

Algirdas Brazys (praėjusį sezoną nedirbo),

Antanas Sireika (praėjusį sezoną nedirbo),

Rimantas Grigas (dalį praėjusio sezono dirbo Minkso „Cmoki-Minsk“),

Tadas Stankevičius (praėjusį sezoną dirbo Prienų „Prienuose“),

Mindaugas Budzinauskas (dalį praėjusio sezono dirbo Panevėžio „Lietkabelyje“),

Saulius Štombergas (Lietuvos jaunių rinktinės treneris),

Romualdas Petronis (dalį praėjusio sezono dirbo Kauno „JAZZ-Diremtoje“).

Pastaba: į sąrašą sąmoningai neįtrauktas Lietuvos rinktinės strategas Jonas Kazlauskas, kuris pastaraisiais metais nerodo entuziazmo dirbti klubiniame krepšinyje.