Aukščiausių tikslų siekiantis "Rytas" Žiemelio klubo atsiradimo nebijo: baltos vėliavos nekelsime

Lygiai prieš metus, praėjusį sausį, antras tituluočiausias Lietuvos krepšinio klubas Vilniaus „Rytas“ byrėjo tarsi kortų namelis: vilniečiai kovoje dėl vietos KMT finalo ketverte net 78:105 neprilygo Utenos „Juventus“, savo pasirodymą FIBA Čempionų lygoje baigė dar grupių etape, o LKL pirmenybėse taip pat atrodė košmariškai, rašo Krepšinis.lt.

Į save nepanašūs rytiečiai nepadoriais rezultatais klupo ne tik prieš Kauno „Žalgirį“ (45:92) ir Panevėžio „Lietkabelį“ (59:78), bet neatsilaikė net ir prieš Kėdainių „Nevėžį“ (94:100) bei Pasvalio „Pieno žvaigždes“ (79:82).

Sostinėje pasklidus kracho kvapui durys buvo parodytos treneriui Donaldui Kairiui, kurio derinių lentą, tuo laiku atrodė, kad laikinai, perėmė Giedrius Žibėnas, o į sporto direktoriaus poziciją pasikviestas senas geras pažįstamas iš Klaipėdos Donatas Zavackas.

Ir reikalai ėmė taisytis taip tarsi kas būtų pamojęs burtų lazdele: „Rytas“ iškovojo net 14 pergalių iš eilės, kiek vėliau svečiuose 86:85 apžaidė net žalgiriečius ir reguliariajame sezone finišavo antras bei be nuostolių nužygiavo iki pat didžiojo LKL finalo.

Po įkvepiančios kampanijos naujasis sezonas juodai-baltai-raudoniems prasidėjo gana sudėtingai: patirta pora apmaudžių nesėkmių FIBA Čempionų lygoje ir itin skaudžiai 89:111 vėl nusileista tam pačiam „Juventus“.

Po tokio trinktelėjimo šlapiu skuduru į veidą pratrūko ir ištimiausias komandos užnugaris – „B tribūna“, dar tebevykstant rungtynėms savo herojams skandavęs retorinį klausimą: „Kaip jums ne gėda?“

Šis sukrėtimas suveikė: įsibėgėję „Ryto“ krepšininkai pradėjo raškyti vieną pergalę po kitos. Jau du mėnesius nebepaslystantys vilniečiai galingai užbaigė pirmąjį etapą, triumfavo FIBA Čempionų lygos H grupėje ir tiesiausiu keliu pateko į TOP-16 etapą, LKL čempionate skaičiuoja 11-os iš eilės laimėjimų, įskaitant ir Kaune prieš „Žalgirį“, seriją bei visiškai priartėjo prie KMT finalo ketverto.

Demonstruojama įspūdinga forma ir šimtaprocentinis atsidavimas aikštėje nepalieka abejingų – gerbėjai vėl ne tik plūsta į areną, bet ir šluoja ekipos atributiką bei vis drąsiau ir garsiau traukia Marijono Mikutavičiaus atliekamo himno žodžius: „Užleiskit kelią visiems, juodai raudonai baltiems/Atėjo laikas mums būti pirmiems“.

Kas lemė tokį „Ryto“ prisikėlimą ir staigų proveržį per vienus metus?

„Praėjusiais metais komanda taip pat nebuvo bloga, dėl to vėliau su ja ir praėjome laimėti. Atvykęs į klubą susipažinau su G. Žibėnu, su kuriuo, pasakysiu atvirai, anksčiau niekada net nebuvau bendravęs. Mes radome tikrai neblogą kalbą su juo – mūsų nuomonės daugeliu atvejų sutapo, atsirado tarpusavio ryšys.

Tai padėjo pasiekti pirmas pergales po pokyčių, o kiekviena pergalė prideda pasitikėjimo. Būtent pasitikėjimo labiausiai ir reikėjo, kadangi komandinė dvasia tuo metu nebuvo pakilime, nes visi jau buvo pripratę prie tų pralaimėjimų ir viskas ėjo tik į dugną.

Pradėjus laimėti atsirado geras impulsas, ėmėme daugiau bendrauti su žaidėjais ir kabintis. Tuo pačiu augo tikėjimas treneriu ir jo filosofija. Tikrai malonu, kad sugebėjome atsispirti nuo to dugno ir tyliai, ramiai kilti, nors daug kas jau buvo mus nurašę“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ teigė D. Zavackas.

Komentuodamas šio sezono „Ryto“ komplektaciją sporto direktorius pabrėžė vieną dalyką.

„Komanda dažniausiai pasiekia kažkokį rezultatą tada, kai yra tęstinumas. Pagrindinė mūsų mintis, nepaisant daugelio dvejojančių, buvo pratęsti sutartį su G. Žibėnu. Man užteko to, ką jis parodė per tą trumpą laiką, nes žaidimas kryptingai gerėjo. Būtų buvę nelogiška pasielgti kitaip. Čia buvo pirmas žingsnis į šį sezoną – tiek, kad pats Giedrius jautųsi patogiai, tiek, kad žaidėjai žinotų, jog treneris nesikeis.

Vasarą akcentas buvo dedamas ties tuo, kad išsaugotume kuo didesnį branduolį ir papildytume tas pozicijas, kurios buvo silpniausios. Praktiškai gavome visus žaidėjus, kuriuos norėjome – tuos, kurie buvo mūsų sąraše. Pavyko išlaikyti Ivaną Buvą, Arną Butkevičių, Gytį Radzevičių. Aišku, buvo labai sunku atsisveikinti su Martynu Echodu, bet yra kaip yra – išsaugojome bent vieną centrą“, – nuveiktus darbus apibendrino buvęs „Lietuvos ryto“ puolėjas.

Gerą bangą pagavęs sostinės klubas sparčiai iriasi link sezono tikslų, kai kurie jų netgi gali būti viršyti. Ar matydami šių metų komandos potencialą „Ryto“ vadovai didina ir savo ambicijas?

„Mūsų žaidimas šiuo metu tikrai yra stabilus ir neblogas, o apetitas kyla bevalgant, bet nemanau, kad dabar yra kokia nors prasmė daryti papildomą spaudimą. Kiekvienas, esantis „Ryte“, žino, kad komanda visada sau kelia aukščiausius tikslus ir nori laimėti kiekvienas rungtynes.

Dar nesame tokioje situacijoje, kad galėtume sakyti, jog dabar laimėsime viską, todėl turi žiūrėti ne toli į priekį, o į artimiausią mačą, nes kiekvienas pralaimėjimas daug ką keičia. O kol kas mes realiai juk nieko nepasiekėme, dar nelaimėjome jokio titulo, tik demonstruojame neprastą žaidimą. Viščiukai yra skaičiuojami pavasarį“, – atsargiai kalbėjo jis.

Tiesa, kortos vilniečiams dėliojasi palankiai: KMT finalo ketverto turnyras šiemet vyks ne kur kitur, o jiems įprastoje ASG arenoje, savo ruožtu projektuojamoje LKL finalo serijoje tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“ namų aikštės pranašumas šį sykį taip pat gali priklausyti sostinės atstovams – kol kas abu grandai žengia koja kojon (turi po vieną pralaimėjimą), bet tiek antrojo, tiek trečiojo rato tarpusavio akistatos bus surengtos Vilniuje. Beje, pirmąjį susidūrimą Nemuno saloje 84:75 laimėjo svečiai.

„Namų aikštelės pranašumas ir savi sirgaliai tikrai padeda, ypač atkrintamųjų serijose. Tuo labiau turint omenyje, „B tribūnos“ ir kitų gerbėjų palaikymą. Vilniečiai po truputį sugrįžta į areną. Todėl, jei tik tas scenarijus išsipildys, mums vienareikšmiškai – geriau žaisti namie nei išvykoje, tai būtų pliusas“, – neslėpė D. Zavackas, pats menantis paskutinius du sezonus, kai prisidėjo prie to, kad būtų nukarūnuoti žaliai-balti (2009 ir 2010 m.).

Pastaruosius 11 metų visiška hegemonija LKL karalystėje mėgaujasi „Žalgirio“. Ją kėsinsis nutraukti G. Žibėno auklėtiniai. O jau nuo kito sezono tiek žalgiriečiams, tiek rytiečiams gali tekti konkuruoti ir su nauju žaidėju – verslininko Gedimino Žiemelio buriamu nauju daug žadančiu kolektyvu.

„Be abejo, antras klubas Vilniuje būtų konkurencija „Rytui“, bet kažką labai sunku vertinti, kai dar nežinome visų detalių. Žiūrėsime, kaip čia bus. Iš karto baltos vėliavos tai nesinori kelti. Kovosime už savo atstovaujamą klubą“, – tikino pašnekovas.

Visas pokalbis – laidos „Krepšinio zona“ vaizdo įraše.