Belaukiant atsakymo į "metų sprendimą"

Rugsėjo 5-ąją Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė stos į pirmąją dvikovą 2003-ųjų metų Europos krepšinio čempionate, kuris lems, kas po metų galės save vadinti olimpiečiais, o kas poilsiautojais. Iki susitikimo su Latvija beliko vienas mėnuo, o Lietuvos krepšinio mėgėjus vis dar kankina nežinia dėl mūsų vidurio puolėjų - Žydrūno Ilgausko ir Arvydo Sabonio. Arvydas žais, jei Žydrūnas žais, tačiau iš čia ir kyla visa nežinia.

Jei būtų rengiamos lažybos dėl Ž.Ilgausko žaidimo Švedijoje, turbūt 99 procentai lietuvių pastatytų savo pinigus už neigiamą variantą, kuris atsižvelgiant į visus pasisakymus dėl Didžiojo Z atstovavimo rinktinei, atrodo, kad yra realiausias. Ta viena nuošimtis žmonių, kurie rizikuotų savo pinigais ir statytų už teigiamą variantą, tikriausiai šiame gyvenime vadovaujasi posakiu "viltis miršta paskutinė", tačiau yra ir kitas posakis, kurio dėka mes žinome, kieno motina yra viltis.

Pabandykime pasvarstyti, kodėl tikriausiai nematysime Žydrūno Ilgausko vilkinčio Lietuvos rinktinės marškinėlius rugsėjo 5-14 dienomis. Pateikiame tris realiausius variantus, kurie galėjo sumažinti Žydrūno norą atstovauti savo gimtinei šių metų Europos vyrų krepšinio čempionate.

Pirmasis variantas - "Cavaliers" komandos pozicija

[nuotrauka1]Greitu laiku turėtume sulaukti Žydrūno pasirašyto pranešimo spaudai, kuriame "Cavaliers" vadovų nenoras, kad jų krepšininkas žaistų Europos čempionate, bus įvardinta kaip pagrindinė priežastis, sutrukdžiusi Ž.Ilgauskui ginti savo valstybės garbę.

Išleisti su šypsena veide krepšininką, kuris per ketverius metus "patuštino" klubo biudžetą 42 milijonais JAV dolerių ir dėl traumų pasirodė tik 172 rungtynėse per tuos keturis sezonus (praleido 156 susitikimus - aut.), yra labai sunku. Taigi niekas neturėtų supykti dėl "Cavaliers" vadovų nenoro, kad Ž.Ilgauskas atstovautų Lietuvos nacionalinei rinktinei.

NBA komandų savininkų skeptiškas požiūris į europiečių žaidimą rinktinėse nėra naujiena - Dalaso "Mavericks" klubo savininkas Markas Cubanas irgi nenorėjo, kad jo komandos lyderis Dirkas Nowitzkis gintų Vokietijos garbę pernai vykusiame Pasaulio vyrų krepšinio čempionate, tačiau vokietis buvo savo gimtinės rinktinėje ir su ja iškovojo trečiąją vietą Indianapolio (JAV) mieste vykusiame turnyre.

Žinoma, tikėtis tokio ryžto, kurį parodė vokietis, iš Žydrūno yra labai sunku, nes išgirdus krepšininko tėvo pasisakymą: "Na, ir kas, kad tėvas? Galėčiau būti nors ir Dievas, bet Žydrūnas neklausys. Jis klauso tų, kurie jam moka pinigus", galima rimtai abejoti, ar išvis tas ryžtas buvo ir ar kada jis bus.

O gal "Cavaliers" griežtai uždraudė savo krepšininkui atstovauti Lietuvai? Tačiau kaip tada vertinti Mečislovo Ilgausko teiginius, kad jo sūnus tikrai dalyvaus Atėnų olimpiadoje, į kurią visų pirma dar reikia patekti? Juk logiškai mąstant 2004-2005 metų sezonas bus labai svarbus visam "Cavaliers" klubui - tai bus jau antrieji LeBrono Jameso NBA metai, kiti komandos nariai irgi bus įgavę daugiau patirties. Beje, tai bus paskutiniai, tuo pačiu ir krepšininkui pelningiausi, Žydrūno kontrakto su CAVS metai. Taigi verta abejoti ar lietuvis išdrįstu rizikuoti ir žaisti Atėnuose, nes paskutinio sutartyje numatyto sezono praleidimas dėl traumos reikštų labai dideles problemas pasirašant naująjį.

Antrasis variantas - Vlado Garasto tapimas LKF prezidentu

Turbūt visi prisimename skandalą, iškilusį tarp Žydrūno [nuotrauka2] ir Vlado Garasto. Tuomet treneris apkaltino savo auklėtinį Kauno "Atleto" komandoje traumų simuliavimu ir nenoru žaisti, neliko skolingas ir krepšininkas. Nors ir praėjo ne vieneri metai nuo garsiojo skandalo, bet yra labai tikėtina, kad iki šiol Žydrūnas ir V.Garastas nemini vienas kito geru žodžiu.

Verta prisiminti, kad prieš kelerius metus, krepšinio federacijai vadovaujant Algimantui Povilioniui, Žydrūnas labai norėjo žaisti rinktinėje, tiems planams sutrukdė tik traumos. Net prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes buvo visiškai tikėtina, kad dar tik po traumos atsigaunantis Ž.Ilgauskas atstovaus Lietuvai. Visą laiką pats Žydrūnas ir jo tėvai deklaravo, kad jei tik su sveikata bus viskas gerai, tai "Cavaliers" pagrindinis vidurio puolėjas tikrai rungtyniaus rinktinėje. Ilgą laiką buvo teigiama, kad jei gydytojai duos leidimą, tai Ž.Ilgauskas tikrai padės reprezentacinei ekipai ir toje pačioje Švedijoje.

Išrinkus Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu ilgametį Kauno "Žalgirio" vyriausiąjį trenerį, neliko kalbų apie galimus "Cavaliers" gydytojų draudimus, o atsirado kalbos apie CAVS vadovų negatyvų požiūrį į Europos čempionatą. Taigi, per paskutinį pusmetį santykiai tarp LKF ir Ilgauskų šeimos atšalo, tai patvirtina ir krepšininko tėvo pasisakymai apie "nenuoširdžius sporto funkcionierius".

Gal Žydrūnas bei jo tėvai vis dar laukia ir nori viešo Vlado Garasto atsiprašymo?

Trečiasis variantas - Lietuvos krepšinio aistruolių kritika

Mečislovas Ilgauskas, kuris visame "metų sprendimo" reikale vaidina vieną pagrindinių vaidmenų, po susitikimo su Lietuvos Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu pareiškė, kad jo šeima turi nuoskaudų dėl krepšinio mėgėjų pasisakymų, kad Žydrūnui yra svarbiau pinigai, o ne tėvynės garbė.

Žinoma, yra sunku, kai tave vadina "dolerio vergu" ar dar [nuotrauka3] kitokiais žodžiais, tai gali sumažinti žmogaus norą ką nors daryti iki minimumo, tačiau tai yra pasekmės, o tų pasekmių priežasčių reikia ieškoti kažkur kitur.

Kada paskutinį sykį skaitėte Lietuvos žurnalistams duotą Žydrūno interviu? Kada paskutinį kartą krepšininkas tiesiogiai bendravo su Lietuvos krepšinio aistruoliais? Kodėl taip stipriai yra įslaptintas vidurio puolėjo telefono numeris? Kartais atrodo, kad tiesiogiai susisiekti su JAV prezidentu yra lengviau negu su Žydrūnu Ilgausku.

Visgi, Ž.Ilgauskas yra vienas geriausių Lietuvos "ambasadorių", nes kiekvieną kartą, kai yra ištariamas Žydrūno vardas, yra pridedama ir jo tautybė. Tad mes turime gerbti Ž.Ilgauską, kad jis savo sėkmingu žaidimu NBA stipriai prisideda prie teigiamio Lietuvos įvaizdžio kūrimo pasaulyje.