Bioenergetikas: Nemuno sala palaiminta pergalėms

Ketvirtadienį iškilmingai atidaryta didžiausia Baltijos šalyse sportui ir pramogoms skirta Kauno „Žalgirio” arena.

Arenos vietos parinkimas, teisinių dokumentų tvarkymas, statybos, atsiskaitymai, net atidarymo dienos paskelbimas nuolat strigo ir buvo vis atidedami.

Kas tam turėjo įtakos, ar sala ir arena saugi? Kokios objekto perspektyvos ir kaip jis paveiks miestą?

Ir ką apie „amžiaus” statybą mano bioenergetikai, astrologai ir architektai? Jie pranašauja ne tik sėkmę.

Bioenergetikas dūsavo

Iki arenos atidarymo likus parai, po jos prieigas ir Nemuno salą pasivaikščiojome su garsiu bioenergetiku Aleksandru Sabučiu, kuriam nuo sunkios ligos pavyko išgydyti legendinį krepšinio žurnalistą Vidą Mačiulį.

Jokiais prietaisais nesinaudojantis, rankomis per atstumą 30 metų žmones gydantis kaunietis jaučia ir gamtos bei objektų energetiką.

Jis nesunkiai randa gelmėse esančius vandens telkinius, nustato požeminių komunikacijų, šildymo trasų gedimo vietas.

Žingsniuodamas arenos prieigomis vienose vietose bioenergetikas buvo ramus, kitur vyro veidas net nušvisdavo.

Tačiau ne kartą A.Sabutis sustodavo, sunerimdavo ir sunkiai atsidusdavo.

Pajuto nužudytus žmones

Blogiausią energiją kaunietis pajuto eidamas palei fasadinę į miesto centrą atgręžtą arenos pusę. Ten yra įėjimas į sporto ir pramogų centrą, vietos taksi automobiliams.

„Čia greičiausiai nužudyta nemažai žmonių. Tai galėjo vykti 1941 metais. Tuomet ši vieta buvo nuošali”, – žingsniuodamas ir kas kelias dešimtis metrų vis sustodamas, apie nemalonius pojūčius pasakojo bioenergetikas.

Tą pačią nerimą keliančią energiją vyras pajuto ir vos įėjęs į areną. Pirmame jos aukšto hole, iš kurio veda atsišakojimai į registratūrą, persirengimo kambarius, vyras tikino pajutęs išlikusias negyvų žmonių energijas.

Bijo aistruolių riaušių

Bioenergetikas sakė, kad tada, kai žmonės nepasiruošę išeiti, neatsisveikinę su šiuo pasauliu staiga miršta, velionių astralai įsitvirtina mirties vietoje ir siurbia gyvųjų energiją, verčia elgtis pavojingai.

„Pagal tai, ką jaučiu, manau, kad arenos viduje prie durų bei lauke iš fasadinės pastato pusės gali kilti neramumų, riaušių”, – sunerimęs sakė bioenergetikas.

Didžiausias susirėmimų pavojus, pasak kauniečio, gali grėsti ypač svarbių rungtynių metu, kai verda didžiausios sirgalių aistros.

„Nors arena – didelis objektas, pašalinti blogąją energiją iš jos ir prieigų galima. Patyręs bioenergetikas tai gali padaryti ir vienas”, – sakė vyras.

Tiems, kurie netiki bioenergetika, A.Sabutis patarė būti atsargesniems, vengti spūsčių prie pastato ar jo viduje. Ypač budrūs turėtų būti apsaugos darbuotojai.

„Bėgant laikui, žmonėms lankantis pramoginiuose renginiuose, patiriant geras emocijas, energetika keisis, pagerės.

Kiek tai užtruks, sunku pasakyti. Svarbu, kad iki to laiko pavyktų išvengti riaušių”, – tikino bioenergetikas.

Tyrė ir salos nuotraukas

Arenos prieigos, nuo kurių matyti Aleksotas, A.Sabučiui pasirodė pakankamai saugios.

Dar geresnes sroves vyras pajuto Nemuno salos žaliojoje dalyje. Jis patvirtino, kad čia rengti pramogų zonas – puiki vieta.

Vyro pojūčiai pasitvirtino jam pažvelgus ir į salos fotografijas, darytas statyboms vos prasidėjus. Pačioms arenos statyboms, konstrukcijoms, tiltams, šlaitams bioenergetikas priekaištų neturėjo.

„Čia jau kalbu ne tik kaip bioenergetikas, bet ir kaip 25 metus statyboms atidavęs ir vadovavęs žmogus”, – sakė kaunietis.

Tai, kad arenos vietos paieškos, dokumentų rengimas, statybos darbai vis strigo, bioenergetikas su Nemuno sala nesiejo. Jo nuomone, dėl nesklandumų buvo kalti suinteresuoti žmonės. Ne nuo arenos vietos, bet nuo ją valdysiančių žmonių, A.Sabučio nuomone, priklausys ir finansinė arenos ateitis bei įtaka miesto gyvenimui.

Vietos įtakos nesureikšmina

Kad ne tik žmogaus, bet ir objekto sėkmei įtakos turi tam tikri oficialaus mokslo nepaaiškinami reiškiniai, nesiginčijo ir Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas.

„Kai nakvoju savo namelyje Šventojoje, tikrai miegu geriau nei Kaune.

Kad kažkokios srovės lemia, jog vienoje vietoje jaučiamės geriau, kitoje – blogiau, greičiausiai esame patyrę kiekvienas”, – sakė architektas.

Vis dėlto D.Šarakauskas nelinkęs sureikšminti astrologinių ar bioenergetinių Nemuno salos ir arenos savybių.

„Daugiamilijoninėje Maskvoje ar Niujorke dar sunkiau rasti energetiškai švarių vietų. Bet pramogų ir sporto verslas ten klesti”, – įsitikinęs architektas.

Taps lietuvišku Eifeliu

Arenos vietą ir objekto sėkmę bei įtaką miesto gyvenimui D.Šarakauskas linkęs vertinti kaip savo srities specialistas.

Nors prieš prasidedant arenos statyboms Nemuno saloje į šią vietą kaunietis žiūrėjo skeptiškai, dabar jo nuomonė ėmė keistis. Tai atsitiko tada, kai pats apsilankė jau beveik pastatytame objekte.

Liepos 1-ąją Kauno architektai savo tarptautinę profesinę dieną šventė arenoje. Paroda, renginiai ir pokylis pasisekė puikiai. Pasinaudojęs proga, D.Šarakauskas išlandžiojo atokiausius arenos kampelius ir kaip profesionalas įsitikino, kad objektas – puikus.

„Kaip yra pasakęs vienas prancūzų klasikas, valgyti skaniausia Eifelio bokšte. Nors jo paties ir nematai, tačiau atsiveria puikus Paryžiaus vaizdas. Kai būni arenoje, matai nuostabų Kauną”, – įspūdžiais dalijosi D.Šarakauskas.

Arena – miesto gelbėtoja?

Architektas mano, kad arena taps Kauno pasididžiavimu ir prisidės prie miesto atsigavimo.

D.Šarakausko nuomone, objektas trauks žmones iš visos Lietuvos, nes atvykti į šalies viduryje esantį miestą bus patogu.

„Palyginčiau renginius mažesniuose kultūros ir pramogų objektuose ir arenoje su kasdieniais pietumis ir pobūviu. Žmonėms reikia ne tik kasdienybės. Kaunas išloš, nes pramogautojai leis savo pinigus čia. Tad jei ne arena, nebežinau, kas dar galėtų atgaivinti miestą”, – apie „naujagimio” perspektyvas kalbėjo architektas.

Naujas statinys – Liūtas

Ne tik neblogą ateitį, bet ir problemų arenai prognozavo ir astrologas Naglis Šulija. Prognozes jis sudarinėjo remdamasis sporto ir pramogų centro atidarymo data bei valanda. Pagal horoskopą arena – Liūtas.

„Astrologai sako, kad Liūto ženklas globoja arba valdo pramogas, sporto varžybas, scenas, teatrus ir arenas. Todėl atidaryti areną tuo metu, kai saulė Liūto ženkle, o taip šį kartą ir buvo, – tikrai geras ženklas”, – sakė astrologas.

Atidarymo metu šalia Saulės buvo ir Venera (grožis) bei Merkurijus (informacija, komunikacija), o tai reiškia, kad arena iš pirmo žvilgsnio yra ir žavus, ir kalbus Liūtas.

„Todėl galima manyti, kad arenos kūrėjai iš visų jėgų stengsis, kad ji būtų patraukli ir patogi žiniasklaidos atstovams”, – sakė N.Šulija.

Astrologas neabejojo, kad arena stovės tvirtai, nes jos atidarymo metu Nadyro taškas buvo Jaučio ženkle. Tai reiškia, kad pastato pamatai ir visa konstrukcija yra tvirta bei patikima.

Žavesys gali išblankti

Nepatiko N.Šulijai keli dalykai – arenos atidarymo laikas – 19 valanda. Tada saulė jau buvo arti laidos. Astrologiniu požiūriu ji ėmė prarasti jėgą ir dalį gerųjų savybių.

Būtų buvę geriau, kad komplekso atidarymo metu saulė būtų buvusi zenite, tekanti arba pusiaukelėje tarp laidos taško ir žemutinės kulminacijos.

Todėl astrologas įsitikinęs, kad netrukus paaiškės, jog arenos ir grožis ne toks, kokio norėjosi, ir ryšio priemonės gali strigti.

Į areną žvelgiant ne tik kaip į sporto, bet ir kaip kitų pramogų vietą, N.Šulijos nuomone, taip pat gali kilti problemų.

Statinio „gimimo” metu vyravo kritinis Mėnulio mazgas. Jis silpnins pramogoms palankias aplinkybes, todėl jas organizuojant pasiekti geriausių rezultatų bus sunku.

Kils problemų dėl pinigų?

Astrologas priminė, kad arena – ne tik sienos ir krepšinio lankai, bet ir pinigai, viskas, kas telpa į sąvoką „verslo planas”.

„Manau, kad verslo planas, piniginiai reikalai ir bus silpnoji vieta, kuri gali tapti rimtu galvos skausmu arenos steigėjams. Neramu, kad piniginiai arenos reikalai laikui bėgant gali įgauti specifinį kvapelį”, – prognozavo vyras.

Apibendrindamas astrologines prognozes, N.Šulija sakė, kad arena, kaip objektas, atrodo neblogai. Tačiau vidinis turinys, tai, kas joje vyks arba nevyks, taip pat finansiniai jos reikalai reikalaus ypatingo dėmesio ir pastangų.

Kauno „Žalgirio” arenai bioenergetikas, astrologas ir architektas žada išskirtinę ateitį. Nors prognozuojamos ir riaušės, ir piniginės aferos, objektu lietuviai turėtų didžiuotis taip, kaip prancūzai Eifelio bokštu.

Sporto halė nemirs

Mindaugas Arlauskas

S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso komercijos direktorius ir buvęs krepšininkas

„Pradėjus veikti „Žalgirio” arenai laidoti 1939 metais pastatytą ir pirmąją Europoje specialiai krepšiniui skirtą areną per anksti.

Neteksime „Žalgirio” komandos. Tačiau tarptautinius krepšinio organizacijų standartus atitinkančioje Halėje įvairios sporto varžybos, koncertai, komerciniai ir nekomerciniai renginiai vyks. Halės ateitimi pradėjome rūpintis jau prieš dvejus metus. Šiomis dienomis šia problema susigriebė domėtis ir miesto valdžia. Spendžiama, kokį statusą Halei suteikti.”

Apie areną trumpai

Kauno „Žalgirio” arenos statybos iškilmingai į Nemuno salos žemę įkasant simbolinę kapsulę prasidėjo 2008 metų rugsėjo 26 dieną.

Darbų pradžioje buvo numatyta areną baigti iki 2010-ųjų spalio.

Vėliau sporto ir pramogų komplekso atidarymas buvo atidėtas tris kartus.

Valstybinė statybų uždarymo komisija areną palaimino rugpjūčio 16-ąją, likus dviem dienoms iki jos atidarymo.

Kauno „Žalgirio” arena yra didžiausia Baltijos šalyse. Joje telpa apie 15 tūkstančių žiūrovų.

Arenos statybos kainavo apie 170 milijonų litų.